- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- e2-436-1221/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01780-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- O. A.
- Trečiasis asmuo
- D. K.
- Advokatai
- Sandra Marcinkė
nuotoliu dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Daliui Bielskiui,
nuotoliu dalyvaujant atsakovo O. A. atstovei advokatei Sandrai Marcinkėnaitei – Venskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui O. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ieškovas, Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) patenkinus ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti D. K. gyvenamojoje vietoje.
2. 2024 m. gruodžio 16 d. ieškovas patikslino ieškinį dalyje, susijusioje su nepilnamečio vaiko išlaikymu ir išdėstė ją taip: pakeisti 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-911/2013 priteistą iš atsakovo O. A. nepilnamečiam vaikui 300 Lt (86.89 Eur) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo O. A. nepilnamečiam vaikui M. K., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. 2025 m. sausio 9 d. ieškovas patikslino ieškinį ir reikalavimus išdėstė taip: 1) neterminuotai apriboti atsakovui O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) pasikeitus vaiko poreikiams pakeisti 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-911/2013 iš atsakovo O. A. a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (86.89 Eur) dydį ir priteisti iš atsakovo O. A. nepilnamečiui vaikui M. K., išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) patenkinus ieškinį dėl tėvo valdžios apribojimo nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti D. K. gyvenamojoje vietoje.
4. Nagrinėjimo teisme metu ieškovas papildė ieškinį reikalavimu, prašė priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. K..
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-911/2013 iš atsakovo O. A. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (86.89 Eur), pasikeitus vaiko poreikiams išlaikymo dydis turi būti padidintas.
6. Ieškovas nurodo, kad nepilnametės M. K. motina D. K. mirė (duomenys neskelbtini) Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, šeima ieškovui dėl netinkamos vaiko priežiūros yra žinoma nuo 2019 m. birželio 25 d. 2019 m. birželio 25 d., 2020 m. liepos 13 d., 2021 m. sausio 19 d., 2022 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. rugpjūčio 18 d., 2022 m. lapkričio 17 d., 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 28 d. ir 2024 m. kovo 26 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. gegužės 20 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Mobilioji komanda su šeima dirbo nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 15 d., nuo 2022 m. lapkričio 23 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d. ir nuo 2024 m. kovo 29 d. iki 2024 m. balandžio 26 d. Atvejo vadyba taikoma nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d.
7. Ieškovas nurodė, kad 2024 m. gegužės 16 d. Panevėžio apylinkės teismas nutartimi Teismas išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką M. K. iš jos tėvo O. A.. Teismas nustatė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog nepilnametės tėvas negeba sukurti tvirto emocinio ryšio su dukra, išnaudotos pagalbos šeimai priemonės, kurios nebuvo veiksmingos. Nepilnametės tėvas neužtikrina geriausių vaiko interesų ir poreikių, saugios aplinkos, ugdymosi, todėl kyla pavojus nepilnametės fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pati M. K. išreiškė norą gyventi su močiute, su tėvu gyventi nurodė nenorinti. O. A. tam taip pat neprieštaravo. Jis sutinka, kad situacija nesikeičia ir jis negali daryti įtakos dukros elgesiui. 2024 m. gegužės 23 d. Panevėžio miesto savivaldybės meras potvarkiu dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo, nustatė M. K. laikinąją globą (rūpybą) bei paskyrė D. K. vaiko laikinąja globėja (rūpintoja).
8. 2024 m. liepos 31 d. vyko atvejo posėdis, aptartas pagalbos planas, kuris buvo sudarytas 2024 m. balandžio 29 d. Socialinė darbuotoja darbui su šeimomis pateikė tokią informaciją apie O. A. situaciją: „O. nebemato prasmės dalyvauti atvejo vadybos šeimai procese, nes situacija, vertinant tėvo ir dukters bendravimą, ryšio atkūrimą, palaikymą bei tolimesnius planus dėl mergaitės grįžimo gyventi tėčio šeimoje, nekinta - 2024 m. gegužės 23 d. O. pateikė raštišką prašymą dėl socialinių paslaugų atsisakymo. Atsakovo teigimu, M. išvykus gyventi pas močiutę, jis fiziškai aplankyti vaiko buvo nuvykęs 2 kartus. Abiejų susitikimų su dukra metu glaudus bei artimas tarpusavio bendravimas nevyko - mergaitė su tėčiu bendrauja tik keliais žodžiais atsakydama į jo užduotus klausimus, pati pokalbio jokia forma nevystanti. Apie grįžimą gyventi biologinio tėvo šeimoje, pasak O., mergaitė net neužsimenanti, o priešingai - džiaugiasi bei teigia, jog gerai jaučiasi gyvendama su močiute“.
Šalies argumentai
9. Ieškovas nurodo, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai - mergaitė gyvendama pas tėtį galimai pradėjo žalotis, taip pat buvo vežta į priėmimo skyrių, buvo fiksuotas aukštas pulsas, galimai dėl patiriamo streso ir įtampos.
Atsiliepimas
10. Atsakovas 2024 m. gruodžio 4 d. ir 2024 m. gruodžio 19 d. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad Atsakovo ir dukros santykiai niekada nebuvo ypatingai glaudūs. Vaikas nuo gimimo gyveno su motina. Dėl nederamo motinos gyvenimo būdo dukra daugiausia laiko yra praleidusi su močiute. M. D. K., Atsakovas dėjo maksimalias pastangas, jog dukra galėtų toliau augti jo šeimoje. Vis tik vaikas buvo labai prisirišęs prie močiutės, M. nepritapo tėvo šeimoje, blogai jautėsi, nors buvo stengiamasi atliepti visus įmanomus jos poreikius, sumažinti skausmą dėl motinos netekties ir pan. Vaikas nuolatos išreiškė norą gyventi su močiute. M. geriausių interesų labui buvo nutarta, jog vaiką toliau augins jai artimas žmogus, o Atsakovui bus ribojama tėvo valdžia. Atsakovas sutinka, jog jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia, paliekant teisę matytis su dukra. Atsakovas neprieštarauja, jog jo dukros M. gyvenamoji vieta būtų su globėja iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra itin gera, be to yra prasidėjęs santuokos nutraukimo procesas, atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį sūnų O. A., turi įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovas neturi turto, iš kurio būtų galima gauti papildomų pajamų, patiria kas mėnesį išlaidas, susijusias su maistu, drabužiais, išlaidas už telefoną, komunalinius patarnavimus ir pan. Dėl šių aplinkybių Atsakovas objektyviai negalėtų mokėti Ieškovės prašomo dydžio išlaikymo dukrai, todėl vaiko interesus labiau atitiktų situacija, kai tėvas moka mažesnį išlaikymą, nei kad būtų priteistas didelis išlaikymas, bet realiai vaikas jo vis tiek negautų. Atsakovas sutinka, jog patikslintas ieškinys būtų tenkintas iš dalies ir nepilnameti dukrai būtų priteistas išlaikymas kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 190,00 Eur.
11. 2024 m. spalio 15 d. ir 2025 m. sausio 9 d. identiškus atsiliepimus pateikė trečiasis asmuo D. K.. Trečiasis asmuo nurodė, kad neprieštarauja dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo O. O. jo dukros M. K. atžvilgiu, pritaria, kad iš O. O. būtų priteistas išlaikymas po 350 Eur. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, sutinka, kad nepilnametės M. K. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo būtų nustatyta globėjos (rūpintojos) D. K. šeimos namuose adresu: (duomenys neskelbtini).
12. Į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 25 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas. Jame vaikas nurodė, kad su tėvu neturi ryšio „kaip su tėvu“, visą gyvenimą buvo su močiute, sunkiai išgyveno mamos netektį. Po mamos mirties persikėlus gyventi pas tėvą „viskas buvo blogai“, su tėvo šeima nesutarė, jautėsi neįdomi, nemylima. Vaikui nepatiko mokyklos pakeitimas, nepatiko laisvalaikio leidimas, tik laukė, kada galės grįžti į savo namus, pas močiutę. Vaikas išsakė nuomonę, kad norėtų gyventi su močiute, nes čia yra jos namai. Paklausta, ar norėtų bendrauti su tėvu, M. pasakė, kad norėtų bendrauti su tėvu kokį kartą per mėnesį, bet į Panevėžį ji važiuoti nenori (el. b. 1 t., b. l. 61 - 66).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
13. Ieškovo atstovas D. B. nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškinio dalyko, dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo ginčo nėra, atsakovas sutinka su reikalavimu, liko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, į ieškinį nepateko dėl D. K. paskyrimo gaunamų vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, daugiau neišspręstų klausimų neliko, ieškovas prašo tenkinti likusius reikalavimus. Neterminuotai apribojus tėvystės teises tėvams išlieka pareiga bendrauti su vaikais. Mano, kad vaiku rūpinasi nepakankamai, todėl pagrindas tėvo teisių apribojimui išlieka, pagrindo manyti, kad situacija šeimoje pasikeis, nėra. Laikinas tėvo teisių apribojimas situacijos šeimoje nepakeis.
Atsiliepimas
14. Atsakovas nurodė, kad neturi ką pridurti, sutinka, kad būtų apribotos tėvystės teisės. Bendravimas su vaiku daugiausiai nuotolinis, priešpriešų nėra, bendravimas tvarkingas, nes gyvena atskirai, dažnai susitinkant situacija kitokia. Bendravimas nėra artimas, gyventi kartu sudėtinga, kyla nepagrįstų lūkesčių, manipuliacijų. Atsakovas turi sūnų, vaikai tarpusavyje nesutaria, negali gyventi kartu, daug pykčių, ašarų, iš dukros pusės nepasitenkinimas, neklausymas. Esama situacija yra labai gera, visi gerai jaučiasi. Su vaiku niekada atsakovas kartu negyveno, neturėjo šeimos ryšio, du – tris metus nebendravo absoliučiai, todėl su vaiku ryšio neturi, vienas kito nesupranta. Atsakovas vaiką pasiėmė į šeimą nuo 2023 m. mokslo metų pradžios, kartu gyveno apie pusė metų, nuo tada vaikas gyvena pas močiutę. Po tiek laiko nebendravimo vaikui sunku prisitaikyti, vengia tėvo, pasikeitė vaiko elgesys. Vaikui prasidėjo sveikatos sutrikimai. Atsakovas nemano, kad situacija gali pasikeisti į gerą pusę, mano, kad vaiko paėmimas į šeimą buvo klaida. Dabar bendravimas epizodiškas, vaikas gali laisvai su tėvu susisiekti, bet neturi bendrų reikalų, bendravimas nejaukus, su vaiku ryšio nėra. Pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą nebedės.
15. Atsakovo atstovė nurodė, kad ryšys tarp tėvo ir vaiko nesusiformavo ne dėl tėvo kaltės, tėvas veda tinkamą gyvenimo būdą, deda pastangas bendrauti su vaiku, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos negali nieko pakeisti. Atsakovas sprendimą sutikti su tėvo valdžios apribojimu yra ne kartą gerai apgalvojęs, nemato pagrindo, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl ir pats sprendimo nepakeis.
16. Trečiasis asmuo D. K. nurodė, kad pas ją vaikas gyveno nuo dvejų metų, todėl turi artimą ryšį, kartu kurį laiką gyveno ir mama. Su tėvu ryšio nebuvo, nes mama vaiką prieš tėvą nuteikinėjo, vaikas tėvo bijojo. Vėliau ryšys po mamos mirties padedant trečiajam asmeniui atsirado, buvo susitarta, kad vaikas persikels į tėvo šeimą. Vaikas nenorėjo, bet vėliau sutiko. Situacija nesusiklostė, vaikas po mamos mirties pateko į svetimą šeimą, pasikeitus gyvenimui jautėsi įkalinta, vaikas buvo sutraumuotas, pastoviai ašaros, nukrito mokymosi lygis. Dabar mokosi gerai, psichologinės problemos taisosi, sveikata gerėja, lanko užklasinius užsiėmimus, tėvo net per šventes nenori lankyti, nenori skambinti, nenori ir dovanų. Persikeliant pas tėvą buvo padaryta klaida. Pas tėvą gyventi vaikas tikrai negrįš, nenori, bendrauti gali. Sutinka su taikos sutartyje nustatytu išlaikymo dydžiu. Nemano, kad bendravimas su tėvu gali padaryti žalos, vaikas turi 13 metų, pati nusprendžia dėl bendravimo. Vaiko mama gyveno netinkamą gyvenimo būdą, vaiką palikdavo pas močiutę, todėl močiutė su vaiku turi artimą ryšį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas (el. b. 1 t., b. l. 12).
18. 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino taikos sutartį tarp D. K. ir O. A., kuri nustatė, kad M. K. yra O. A. dukra, kad jos gyvenamoji vieta yra nustatoma su D. K. ir O. A. moka 86.89 Eur (300 Lt.) išlaikymą per mėnesį (el. b. 1 t., b. l. 110 - 112).
19. D. K., nepilnametės M. K. mama, (duomenys neskelbtini) mirė. (el. b. 1 t., b. l. 12, 15).
20. Atsakovo atžvilgiu 2022 m. – 2023 m. nustatyti socialinės rizikos veiksniai ir pirmas jų reiškimosi šeimoje lygis, 2024 m. balandžio 24 d. kreiptasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką M. K. iš šeimos (el. b. 1 t., b. l. 78 -79).
21. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką M. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos įstatyminio atstovo, t. y. tėvo O. A. (el. b. 1 t., b. l. 13 -16).
22. 2024 m. gegužės 23 d. vaikui M. K. nuo 2024 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, vaiko globėja paskirta globėja (rūpintoja) D. K. (el. b. 1 t., b. l. 17 - 18).
23. Panevėžio socialinių paslaugų centras 2024 m. liepos 31 d. sudarė pagalbos planą, iš kurio matyti, kad vaiko nuomonė nepasikeitė, ji nenori gyventi pas tėtį. Tėvas priimti pagalbą atsisako, ryšio su vaiku neatkūrė, santykiai paaštrėjo, tėvas nėra motyvuotas susigrąžinti dukrą (el. b. 1 t., b. l. 32 - 38).
Dėl tėvų valdžios apribojimo
24. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
25. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių.
26. Pagal įstatymą nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
27. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
28. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas tėvo valdžios savo vaikui neįgyvendina, Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi leido paimti nepilnametį vaiką M. K., gimusią (duomenys neskelbtini)., iš jos įstatyminio atstovo, t. y. tėvo O. A. (el. b. 1 t., b. l. 13 -16); 2024 m. gegužės 23 d. vaikui nuo 2024 m. gegužės 16 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, vaiko globėja paskirta globėja (rūpintoja) D. K. (el. b. 1 t., b. l. 17 - 18). Atsakovas neturi ryšio su vaiku, bendrauja retai ir daugiausia nuotoliu, vaikas M. K. nepritapo tėvo šeimoje, blogai jautėsi. Vaikas nuolatos išreiškė norą gyventi su močiute. Atsakovas sutinka, jog jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia, paliekant teisę matytis su dukra.
29. Ginčo tarp šalių, dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo, nėra. Atsakovas su šia ieškinio dalimi sutinka (el. b. 2 t., b. l. 63).
30. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas su reikalavimu sutinka, konstatuoja, kad atsakovas neatlieka savo pareigų auginti ir auklėti vaiką, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo dukrai M. K. (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
31. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).
32. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
33. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2, 6 dalys).
34. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.
35. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Dėl taikos sutarties tvirtinimo
36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei išsprendžia tarp jų kilusį teisinį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu dėl jos sąlygų nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis.
37. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sutiko ginčą išspręsti taikiai, šalims yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, jie laisva valia sutiko su taikos sutarties sąlygomis, taikos sutarties sąlygos šalis tenkina bei nepažeidžia viešojo intereso, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama, ieškovo, įgalioto skyriaus atstovo vyriausiojo specialisto D. B. bei atsakovo O. A. sudaryta 2025 m. kovo 5 d. taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla Nr. e2-436-1221/2025, dalyje, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku, nutraukiama.
38. Ginčo tarp šalių, dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko gaunamų lėšų tvarkytojos uzufrukto teise paskyrimo, nėra. Atsakovas su šia ieškinio dalimi sutinka.
39. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis).
40. Pažymėtina, kad šalių pateiktos 2022 m. kovo 15 d. taikos sutarties tekstas įtraukiamas į teismo sprendimo rezoliucinę dalį kaip vientisas dokumentas su redakciniais taisymais, kurie nekeičia šalių susitartų sąlygų teisinės reikšmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
42. Atsakovui. O. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 15 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09802 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
43. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 140, 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407, 496¹ straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti atsakovui O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko M. K. a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo bei globėjo (rūpintojo) paskyrimo įsiteisėjimo.
Iki teismo sprendimo dėl vaiko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikina globėja D. K..
Patvirtinti ieškovo, įgalioto skyriaus atstovo vyriausiojo specialisto D. B. bei atsakovo O. A. sudarytą 2025 m. kovo 5 d. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
Šalys susitarė pakeisti 2013 m. birželio 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2487-911/2013, iš atsakovo O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 Lt (86.89 Eur) dydį.
O. A. įsipareigoja nuo sutarties pasirašymo dienos teikti išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 et) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatoma nepilnamečio vaiko M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atskirai gyvenančio tėvo O. A.; a. k. (duomenys neskelbtini); bendravimo tvarka: tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku elektroninio ryšio priemonėmis; atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir poilsio laiką; tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku savo pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku; atsižvelgiant į vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje ir poilsio laiką, apie būsimą su vaiku bendravimą ne vėliau kaip prieš dvi paras (48 valandas), informavęs telefonu vaiko globėją (močiutę) D. K..
Civilinę bylą Nr. e2-436-1221/2025, dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini), pakeitimo ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, nutraukti.
Sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.