Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 27 d. buvo gautas R. M. prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo baudžiamojoje byloje. Skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo motyvavo tuo, kad 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendis jam nebuvo paskelbtas, nuosprendžio paskelbimo dieną paskirtos gynėjos taip pat nebuvo. Gavęs nuosprendį iš formuluotės „Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“ jis suprato, kad nuosprendžio paskelbimas dar neįvyko, tačiau dar bus surengtas, ir nuo šio paskelbimo bus skaičiuojamas dvidešimties dienų terminas. Skunde nurodė ir tai, kad, nebūdamas teisininkas, nepasitikėdamas valstybės jam paskirta gynėja, pats asmeniškai susipažino su baudžiamąja byla, sudarė teisinės pagalbos sutartį su kitu advokatu bei siekia pateikti apeliacinį skundą dėl nurodyto nuosprendžio. Apeliacinio skundo su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepateikė.

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, R. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skunde teigia, kad nesutinka su jam inkriminuotu kaltinimu, policijos pareigūnai jį suklaidino ir įkalbėjo prisipažinti, o jo kaltės nepatvirtina byloje esantys melagingi parodymai. Valstybės paskirta gynėja advokatė E. Ž., pasak skundą padavusio asmens, netinkamai atliko savo pareigas ir neišaiškino, kokia griežta atsakomybė nustatyta už inkriminuojamą veiką. Teigia, kad buvo atvykęs į nuosprendžio paskelbimą, prie teismo salės laukė 10 min., tačiau daugiau niekas nepasirodė. Vėliau telefoninio pokalbio metu teismo posėdžių sekretorė paaiškino, kad jam reikalingi dokumentai bus išsiųsti paštu. Kartoja argumentą, nurodytą skunde apylinkės teismui, jog gavęs nuosprendį iš formuluotės „Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą“ jis suprato, kad nuosprendžio paskelbimas dar neįvyko, tačiau dar bus surengtas, ir nuo šio paskelbimo bus skaičiuojamas dvidešimties dienų terminas. Teigia, jog nuosprendžio nepaskelbimas yra laikytinas pakankamu pripažinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, objektyviai sutrukdžiusių skundą paduoti per įstatyme nurodytą 20 dienų terminą. Nurodo, kad nepasitikėdamas valstybės jam paskirta teisininke sudarė sutartį su advokatu ir siekia pateikti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio. Tvirtina, jog skundo laiku nepateikė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti priėmusį nuosprendį teismą atnaujinti praleistą terminą (BPK 314 straipsnio 1 dalis).

6. Tokia teisės norma, nors ir suteikia teisę prašyti atnaujinti terminą, tačiau tuo pačiu ir įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nuosprendį, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai ir užkerta kelią procesą tęsti neribotą laiką, piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Svarbios priežastys, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas, BPK nėra išvardintos, tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visetą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

7. Apylinkės teismas, atsisakęs atnaujinti terminą skundui dėl 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio paduoti, vertino, kad pagal laidavimą ateistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo įstatymo nustatytą terminą praleido nesant svarbių priežasčių. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiomis išvadomis sutinka.

8. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. M. akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis jam asmeniškai nebuvo paskelbtas, tvirtina, jog gavęs nuosprendžio nuorašą, jis laukė nuosprendžio paskelbimo ir manė, kad jog terminas skundui paduoti prasidės tik po to. Pateiktos skundo nagrinėjimui baudžiamosios bylos medžiagos duomenys tokių argumentų pagrįstumo nepatvirtina.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. teisiamojo posėdžio protokolo duomenimis, į nuosprendžio paskelbimą 14.55 val. niekas neatvyko, nuosprendis buvo paskelbtas (b. l. 120). Skundą nagrinėjantis teismas, net įvertinęs galimą teismo posėdžių sekretorės apsirikimą (galimai atvykęs ar atvykęs pavėluotai į nuosprendžio paskelbimą asmuo buvo nepastebėtas), visgi sprendžia, jog apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimą R. M. buvo informuotas ir šio nuosprendžio nuorašas jam buvo įteiktas 2025 m. balandžio 30 d. (b. l. 129). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kaip tai nustatyta BPK 307 straipsnio 7 dalyje, nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai buvo nurodyti. Kaip matyti, leidimas R. M. susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga ir daryti kopijas buvo suteiktas 2025 m. gegužės 8 d. (b. l. 129). Prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pateikė 2025 m. birželio 30 d. – praėjus dviem mėnesiams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesuprasdamas nuosprendžio apskundimo tvarkos, turėjo teisę ir galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo arba į advokatų kontoras dėl konsultacijos suteikimo. Duomenų, pateisinančių asmens neveikimą, nei apylinkės teismui, nei skundą nagrinėjančiam apygardos teismui pateikta nebuvo. Nenustačius svarbių termino praleidimo priežasčių, skundžiamos nutarties naikinti aukštesnysis teismas nenustato.

10. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde dėstomais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti R. M. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.