Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. balandžio 13 d. apie 15.30 val. prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, R. M. vairavo automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu R. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. 2025 m. balandžio 13 d. jis būdamas namuose vienas (jo sutuoktinė buvo išvykusi) be jokios progos išgėrė apie 200 gramų degtinės, po ko nusnaudė, o prabudęs norėjo nueiti į parduotuvę nusipirkti dar alkoholinių gėrimų. Tuo metu buvo sekmadienis po 15.00 val., todėl jis nusprendė sutuoktinės automobiliu nuvažiuoti iki visą parą dirbančio baro, esančio Loretos Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje. Jis nuvažiavo iki bankomato, esančio Loretos Asanavičiūtės gatvėje, prie kurio jį pasitiko policijos pareigūnai. Alkoholio bare jis nenusipirko, nes baras nedirbo. Automobilis, kurį jis vairavo, buvo pirktas už vartojimo paskolą, kuri dar negrąžinta. Problemų su alkoholio vartojimu jis neturi, alkoholį vartoja per šventes, taip pat jis išgeria kartą ar du per mėnesį. Savo elgesį jis vertina labai blogai.

3. Teisiamojo posėdžio metu R. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 14.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis išgėrė apie 200 gramų degtinės, po ko atsigulė pagulėti ir užmigo. Atsibudęs jis nusprendė automobiliu nuvažiuoti iki parduotuvės. Atvykęs prie parduotuvės jis nuėjo iki bankomato išsigryninti pinigų ir tuomet prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (bylos lapai 63-65).

5. Ikiteisminio tyrimo metu M. U. parodė, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 14.30 val. važiuodamas automobiliu Lazdynėlių - Šiltnamių gatvių sankryžoje jis pastebėjo keistai manevruojantį raudoną automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – pastarasis vingiavo po kelią, važiavo lėtai (apie 30 km/h greičiu), todėl jis nutarė važiuoti paskui minėtą automobilį. Pastarasis sustojo prie šviesoforo, tačiau įsijungus žalios spalvos šviesoforo signalui nevažiavo. Paskui šį automobilį važiavusio kito automobilio vairuotojas, pamatęs žalios spalvos šviesoforo signalą, paspaudė garso signalą, po ko pradėjo apvažinėti minėtą automobilį „Mini Cooper“, tuo metu pastarojo vairuotojas pradėjo rodyti vidurinį pirštą. Automobiliui „Mini Cooper“ vos neužvažiavus ant bordiūro jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie tai pranešė. Jam toliau važiuojant paskui minėtą automobilį pastarasis pasuko į dešinę link parduotuvės „Maxima“, esančios Loretos Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje sustojo. Iš minėto automobilio išlipo vairuotojas – vyras (vilkintis rudą striukę, pilkus treningus) ir nuėjo prie netoliese esančio baro „Vilniaus alus“, tačiau pamatęs, kad baras nedirba, nuėjo prie bankomato. Eidamas link bankomato vyras svirduliavo, pastarojo veiksmai buvo nekoordinuoti. Minėtam vyrui einant link bankomato atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant policijos pareigūnams vairuotojas nebuvo dingęs iš jo akiračio. Jis nematė, kad automobilio „Mini Cooper“ vairuotojas gertų alkoholinius ar kitus gėrimus. Automobilyje „Mini Cooper“ buvo tik vairuotojas (bylos lapai 21-25).

6. 2025 m. balandžio 13 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. M. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negebėjimas eiti tiesia linija. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0162, pirmojo tikrinimo metu – 2025 m. balandžio 13 d. 15.50 val. nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu – 2025 m. balandžio 13 d. 16.12 val. nustatytas 3,19 promilių neblaivumas (bylos lapai 46-49).

7. Alkoholio kiekio matuoklis „Alcotest 7510“, Nr. ARRF-0162, patikrintas 2025 m. kovo 4 d., patikra galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (bylos lapas 50).

Motyvuojamoji dalis

8. Teismas pažymi, kad R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat M. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. balandžio 13 d. apie 15.30 val. prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 17, Vilniuje, R. M. vairavo automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

9. R. M. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, taigi R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

10. Baudžiamojo proceso metu R. M. prašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį jo sutuoktinės R. M. atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato. R. M. yra dirbanti, neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis (bylos lapas 103).

11. Teisiamojo posėdžio metu R. M. nurodė, kad jo sutuoktinė jį prižiūrės, jie šeimoje kartu priima sprendimus. Jis dėl įvykio patiria didelį stresą.

12. Teisiamojo posėdžio metu R. M. prašė atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant R. M. jo atsakomybei pagal laidavimą. R. M. nurodė, kad ji su R. M. yra susituokusi (duomenys neskelbtini) metų, turi du nepilnamečius vaikus. Ji darys įtaką savo sutuoktiniui, kad daugiau nepasikartotų toks įvykis, bandys nepalikti R. M. vieno, bus kartu su šiuo ir ieškos kompromisų. Ji mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui, pastarajam svarbi jos nuomonė. Ji nori padėti savo sutuoktiniui. R. M. padarė klaidą, savo poelgį vertina neigiamai ir dėl to gailisi. R. M. vartoja alkoholį tik per šventes, o ji daug alkoholio nevartoja. Automobilis, kuriuo R. M. padarė nusikaltimą, priklausė jai, automobilį jie įsigijo su vartojimo kreditu. Ji mokosi vairuoti, jos darbovietė yra netoli namų, todėl į darbą ji važiuoja dviračiu arba eina pėstute. Darbovietėje ji dirba (duomenys neskelbtini) metų, o jos sutuoktinis – (duomenys neskelbtini). Ji sutinka laiduoti teismo paskirtam terminui, tačiau prašo laiduoti be užstato, nes neturi finansinių galimybių. Jos atlyginimas yra (duomenys neskelbtini) eurų, jie nuomojasi butą.

13. R. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. M. neteistas (bylos lapai 89-90), per pastaruosius vienerius metus baustas administracine nuobauda, tačiau jo padarytas administracinis nusižengimas nėra šiurkštus, paskirta bauda sumokėta (bylos lapai 83-85). Už analogiško pobūdžio nusižengimus R. M. nebuvo nei baustas, nei teistas. R. M. dirba (bylos lapai 86-88), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad R. M. skyrus baudžiamojo poveikio priemones, kuriomis būtų apribotos jo galimybės vairuoti transporto priemones, R. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Laiduotoja sutinka būti R. M., kuri yra R. M. sutuoktinė, galinti daryti teigiamą įtaką. R. M. darbdavio charakterizuojama kaip pareiginga, uoli, darbšti, niekuomet nepažeidinėjant taisyklių, draugiška, padedanti darbuotoja (bylos lapas 104). R. M. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. M. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima R. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką R. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų

15. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus R. M., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. R. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, dėl ko teismas mano, kad baudžiamosios atsakomybės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. M. nusikaltimą padarė naudodamasi jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,60 promilės neblaivumas. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

18. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad R. M. praeityje nebuvo teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, tačiau nagrinėjamo įvykio metu R. M. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,60 promilių alkoholio daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), ir beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi R. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas nustatytinas lygus vidurkiui – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 15 d., t. y. nuo dienos, kai R. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 65-69).

19. Teismas taip pat pažymi, kad R. M. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu automobilis „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė R. M. (bylos lapai 43-45), tačiau šis automobilis yra bendroji jungtinė R. M. ir R. M. bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi automobilis įgytas santuokos metu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 5 dalies prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. M. priklausantis automobilis „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

20. Baudžiamojo proceso metu R. M. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba – jam skirtas gynėjas, dėl ko valstybė patyrė 104,17 eurų išlaidas.

21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Nagrinėjamu atveju gynėjas R. M. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

23. Teismas įvertina, kad R. M. yra jauno amžiaus, darbingas, dirba (bylos lapai 86-88), kas reiškia, kad artimoje ateityje jis gebės įvykdyti finansines prievoles, taigi iš R. M. valstybės naudai priteistina 104,17 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

VII. Procesinės prievartos priemonės

24. Ikiteisminio tyrimo metu R. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (bylos lapai 66-77), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

25. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. M. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

26. Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. M. nuosavybės teisės į automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (bylos lapai 36-38), Atsižvelgiant į tai, kad R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas R. M. nuosavybės teisių į automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

R. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 15 d., ir konfiskuoti automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

R. M. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Laikiną R. M. nuosavybės teisių į automobilį „Mini Cooper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Iš R. M. valstybės naudai priteisti 104,17 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti R. M. ir R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 ar 244 straipsnį;

3. valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.