Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 310,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dešimt eurų 00 ct).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistasis A. L. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą – prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Dėl nuteistajam A. L. paskirtos bausmės

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas A. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, A. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas net 15 kartų, iš jų 2 kartus teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 83–98), vėl būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 32, 35), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Neabejotina, kad vairuodamas neblaivus A. L. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, juo labiau, kad transporto priemonę, būdamas neblaivus, jis vairavo tamsiu paros metu, be to, kaip pats nurodė apylinkės teismo posėdyje, kartu su juo važiavo ir kitas asmuo, jie, prieš grįždami į sodus, kur girtavo, dar pasivažinėjo – nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142). A. L. yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 99–100), nedirba (1 t., b. l. 102), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad veiką padarė būdamas recidyvistas (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienų metų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus A. L. už jo padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinus apelianto asmenybę, kartu ir tai, kad jis nedirba, taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, sprendžiama, kad skirti jam baudą būtų netikslinga. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus A. L. už jo padarytas nusikalstamas veikas net ir pačias griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus. Teisėjų kolegijos nuomone, tik paskyrus A. L. laisvės atėmimo bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežta, ją švelninti mažinant bausmės dydį taip pat nėra pagrindo.

9. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltę pripažino ir labai gailisi nusikaltęs, pripažintos pastarojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir į jas pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, skirdamas A. L. bausmę, taigi dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes nebėra pagrindo. Duomenų, kad apeliantas dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, byloje nėra, to nepatvirtina ir jo pateiktas medicinos dokumentų išrašas / siuntimas (2 t., b. l. 3).

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu A. L. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį paskiriant pastarajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

12. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma Nr. APD-2022-09978, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 198,96 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad A. L. yra darbingo amžiaus, duomenų apie jo turtinę padėtį byloje nėra, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. L. valstybės naudai 198,96 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 96 ct) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.