- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-665-245-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01112-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- Ž. N.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-665-245/2012
2012 m. lapkričio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei, nuteistajam Ž. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 str. 1 d. ir nubaustas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; priteista iš Ž. N. 3181,33 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas aštuoniasdešimt vienas Lt 33 ct) Valstybinei ligonių kasai (Kalvarijų g. 147, Vilnius, į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank); priteista iš Ž. N. 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių Lt) neturtinės žalos, 1500 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt) už advokato pagalbą bei 974,12 Lt (devyni šimtai septyniasdešimt keturi Lt 12 ct) nukentėjusiajam D. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 135 str. 1 d. už tai, kad jis 2010 rugpjūčio 06 d., apie 23.00 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės ūkio technikos garaže, tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas smūgius rankomis ir kojomis ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. B. ir sunkiai jį suluošino, padarydamas kairės akies obuolio sumušimą, odenos plyšimą, kraują priekinėje akies kameroje, kraują akies obuolyje, lęšio iškritimą, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, kas komplikavosi pūlingu visų kairės akies obuolio dangalų uždegimu, dėl ko kairės akies obuolys buvo pašalintas, t. y. sunkiai sutrikdė D. B. sveikatą.
Nuteistasis Ž. N. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti: sušvelninti jam paskirtą bausmę - taikyti BK 54 str. ir 62 str. nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba paskirti minimalią 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę; pakeisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, sumažinant jos dydį iki 10 000 litų. Skunde nurodoma, jog paskirtoji bausmė neatitinka BK 54 str. reikalavimų, kadangi apylinkės teismas neįvertino, jog nusikalstama veika padaryta iš didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio veiksmai. Tai gali patvirtinti liudytojo Z. parodymai teisme, kad jis matė, kaip nukentėjęs D. B. puolė ant nuteistojo su peiliu, kas sukėlė didelį apelianto susijaudinimą ir šis jam sudavė smūgį. Nukentėjusiojo rizikingas elgesys buvo pagrindas teismui pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaip kaltinamojo nesigailėjimas ir išsisukinėjimas nepagrįstai teismo įvertinti gynėjo veiksmai procese – įrodymų rinkimas ir kitos priemonės nustatyti objektyvią tiesą byloje. Nukentėjusysis D. B. taip pat prašė neskirti kaltinamajam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Be to, būdamas laisvės atėmimo vietoje jis negalės atlyginti priteisto ieškinio ir kompensuoti nukentėjusiajam padarytą žalą, kurios dalį jau yra atlyginęs (5000 Lt). Nuteistasis teikia išlaikymą neįgaliam vaikui, sutuoktinė R. N. serga sunkia depresijos forma, motinos sveikata taip pat yra bloga, o atliekant realią laisvės atėmimo bausmę nukentės ir jo nepilnametė dukra, ir jo motina, kuriai yra reikalingi specialieji poreikiai. Jis taip pat rūpinasi studente sutuoktinės dukra iš pirmosios santuokos, kadangi motina dėl ligos negali tinkamai jos prižiūrėti. Nuteistojo manymu, esant šioms aplinkybėms, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga, ji keistina minimalia laisvės atėmimo bausme (3 mėn.). Visa tai įvertinus, yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. arba BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme. Nuteistasis nesutinka su priteista per didele neturtinės žalos atlyginimo suma, kadangi jo finansinė padėtis yra sunki, jis vienas išlaiko 4 asmenis, jokio turto, išskyrus gyvenamąją patalpą neturi, todėl prašo sumažinti iki 10 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas atmetamas.
Šioje byloje nekeliamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, o nuteistasis skundžiasi dėl per griežtos bausmės ir prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą skundo ribose.
Dėl paskirtos bausmės Ž. N. pasakytina tai, kad apylinkės teismas jį nubaudė teisingai. Skiriant bausmę Ž. N., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę. Ž. N. įvykdė sunkų nusikaltimą. Įvertinus tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagal BK 135 str. 1 d. jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė nėra neteisinga ar per griežta. Šio straipsnio sankcijoje numatyta tik reali ir griežta laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų, todėl mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo trukmė nėra neproporcinga ar neadekvati nuteistojo padarytai nusikalstami veikai. Pagrindo taikyti Ž. N. atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme nėra. Teismų praktikoje šio instituto taikymas grindžiamas išimtinėmis aplinkybėmis, kurių buvimas leidžia daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui. Teisingumo principo įgyvendinimas suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių (žmogaus sveikatos, nuosavybės ir kt.) apsaugos, nukentėjusio asmens teisėtų interesų. Tai, kad jis teikia išlaikymą neįgaliam vaikui, sutuoktinė R. N. serga sunkia depresijos forma, motinos sveikata taip pat yra bloga, jo motinai yra reikalingi specialieji poreikiai, rūpinasi studente sutuoktinės dukra iš pirmosios santuokos, nėra išimtinės aplinkybės nuteistojo skundui dėl švelnesnės bausmės skyrimo tenkinti, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad jos būtų nesuderinamos su bausmės atlikimu ir teisingumo principo įgyvendinimu.
Apeliaciniame skunde nuteistasis savo prašymą grindžia tuo, jog nusikalstama veika padaryta iš didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio veiksmai. Nėra jokio pagrindo daryti išvadai, kad Ž. N. nusikalstamos veikos padarymą lėmė didelis jo susijaudinimas dėl nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šioje byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis D. B. būtų pasakęs kokius nors įžeidžiančius žodžius Ž. N., ar naudojęs prieš jį smurtą, ar atlikęs kitus pavojingus veiksmus, todėl daroma išvada, kad nukentėjusiojo elgesys neprieštaravo moralei ir elementarioms elgesio taisyklėms, ir jis nelaikytinas provokuojančiu ar rizikingu, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Priešingai, nors nuteistasis aiškino, kad D. B. jį puolė pirmas, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų ir kitų bylos duomenų matyti, kad pirmas jam trenkė Ž. N.. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. Z., kuris teisme parodė, kad Ž. N. pirmas D. B. trenkė už tai, kad šis rankoje laikė peilį. Liudytojui E. S. nukentėjusysis sakė, kad Ž. N. jam davė į akį. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir liudytoja A. B.. Nenustatyta aplinkybė, kad D. B. būtų puolęs ar ketinęs pulti Ž. N. peiliu. Taigi, nukentėjusysis jokių akivaizdžiai pavojingų ir prieštaraujančių moralei ar elementarioms elgesio normoms veiksmų neatliko. Negalima skirti jam švelnesnę bausmę nei įstatyme numatyta ir dėl to, kad kaltinamasis savo kaltės neprisipažino, nepadėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, todėl jis neatitinka BK 62 str. sąlygų. Pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo šioje byloje nėra.
Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo pasakytina tai, kad mažinti priteistą žalos dydį kolegija pagrindo nemato. Nukentėjusiajam priteista 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Nukentėjusysis prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau apylinkės teismas sumažino jo prašomą dydį iki priteistos sumos, kolegijos nuomone, teisingai. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais netaikomas visiško žalos atlyginimo principas. Apylinkės teismas įvertino tas aplinkybes, kad nuteistasis augina du vaikus, kurių vienas yra neįgalus, atsižvelgta į jo jauną amžių, į nukentėjusiojo turtinę padėtį iki sužalojimo, tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, kas reiškia, kad kaltinamasis nesiekė D. B. padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, ir į tai, kad Ž. N. nesuvokia, kokį nusikaltimą jis padarė, visiškai nesigaili, per visą laiką nuo nusikaltimo padarymo nesistengė kaip nors atlyginti žalą, neatsiprašė, nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – jis neteko akies, pasekmės labai skaudžios, jis neteko 45 procentų darbingumo, todėl, siekiant kiek įmanoma kompensuoti nukentėjusiojo patirtas dvasines ir fizines kančias, neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas teisingo dydžio, jis atitinka susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose. Pavyzdžiui, asmenims, patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 20 000 Lt (kasacinės bylos 2K-408/2008, 2K-341/2010), o asmenims, patyrusiems nesunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 10 000 Lt, ir 2000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-148/2012, 2K-102/2012). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai suprastų bei pritaikytų CK 6.250 straipsnio nuostatas. Pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos piniginės išraiškos nėra.
Daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, tokiu būdu nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nuosprendžio atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.