Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas ( teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-ir BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. V. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2022-10-16 apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), tarp daugiabučių namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje teritorijoje tyčia sudavė įrodymų tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių E. L. į galvos ir kūno sritį, t. y. sudavė ne mažiau vieną smūgį į veido sritį bei sudavė tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių kojomis E. L. į kūno sritį, tokiais savo veiksmais E. L. sukėlė fizinį skausmą bei padarė kairės pusės III - V šonkaulių lūžimus, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad ryte rado praleistą E. L. skambutį. Perskambinus jam, E. L. kaltino jo draugę R. G., kad ji pavogė telefoną. Iš pokalbio suprato, kad jis neblaivus. Nutarė nueiti pas E. L. ir išsiaiškinti dėl kaltinimų . Abu su R. G. nuėjo iki (duomenys neskelbtini)namo ir prie laiptinės sutiko E. L.. Šis iš karto sugriebė R. G. sakydamas „ką tu vagie“. Tuomet jis instinktyviai, gindamas R. G., stipriai nustūmė rankomis pečių srityje E. L.. Matė, kad E. L. pasilenkė, paėmė į rankas ten buvusį plytgalį, rėkė į jį kad užmuš, išsakė necenzūrinius žodžius. Jis nubėgo link toje vietoje stovėjusių automobilių ir E. L. plytgalio į jį nemetė, o numetė link R. G.. Po to jie vėl susikibo ir jis nustūmė nuo savęs E. L. dešinės kojos padu jam į pilvo sritį. Buvo apsiavęs rudeniniais batais. E. L. nuo stūmimo nukrito ant užpakalio, greitai atsistojo ir ėjo link jo, norėjo pataikyti jam keliu, griebė jo rankas, o jis antrą kartą vėl kojos padu nusistūmė nuo savęs E. L., kuris vėl nukrito, tačiau šį kartą jau toliau nuo laiptinės, ant vejos, ir pradėjo labai rėkti. R. G. tuo metu stovėjo prie laiptinės ir viską matė. Palikę E. L. abu su R. G. nuėjo. E. L. jam smūgių nesudavė. Jis pats ranka į veido sritį E. L. taip pat nesudavė, jo nespardė ir kojų keliais smūgių nesudavė. Šio konflikto metu E. L. turėjo telefoną. Po įvykio buvo susitikę su nukentėjusiuoju, atlygino jo prašytą 100 eurų žalą. Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietas, kur buvo jie buvo susikibę, kur E. L. krito. Nuo jo atsistūmimų kojos padu E. L. negalėjo lūžti šonkauliai, galėjo susilaužyti krisdamas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti kaltinamojo V. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, bylos lapas 118-120 ir 128-130).

Apklausiamas 2022-10-19, be kitų aplinkybių, parodė, kad tuo metu, kai E. L. antrą kartą priėjo prie R. G., jie susikibo rankomis, susistumdė, E. L. bandė rankomis smogti į jam krūtinę, jis smūgius nusiėmė ir gindamasis jam du kartus pataikė į rankas. E. parkrito ant žolės ir pradėjo rėkti ant jo, čiupo keldamasis jį už rūbų, tada jis kojų keliais gindamasis kelis kartus pataikė į įvairias kūno vietas, taip pat ir E. jam kojomis, keliais sudavė kelis kartus į įvairias kūno vietas. Jie taip ant žolės keliolika sekundžių pasigrūmė, pasispardė kojomis, keliais ir jis koja, batu, nuo jo atsispyrė, E. L. parkrito ant žolės ir tuo viskas baigėsi. Jis netiki, kad nuo jo smūgių E. lūžo šonkauliai, nes tie smūgiai, spyriai, kai jie grūmėsi, gavosi E. per rankas, nes jis dengėsi rankomis. Gal galėjo E. lūžti šonkauliai kai jis parkrito ant žemės, Jis galvoja, kad kai jie nuėjo, E. dar daug kartų galėjo kristi ant žemės, nes jis buvo stipriai girtas, E. buvo nusiteikęs agresyviai ir tikrai buvo pavojus tiek jo draugei R., tiek jo paties sveikatai, nes E. buvo pasiėmęs į ranką akmenį. (1 t., b.l. 118-120)

Apklausiamas 2022-12-02, be kitų aplinkybių, parodė, kad jis dešine koja nuo E. atsispyrė suduodamas smūgį maždaug į vietą ties pilvu, ties krūtine. Buvo silpnas smūgis, tik tiek, kad atsispirtų nuo jo. Tada niekas nesibaigė, jie vėl pradėjo stovėdami su E. kojomis ir rankomis grumtis, jis, laikydamas E. už rūbų, sudavė jam keliais kelis kartus į įvairias kūno vietas ir E. taip pat jam sudavė keliais kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Tada jis vėl, taip pat kaip pirmą kartą, dešine koja nuo E. atsispyrė, suduodamas silpną smūgį dešine koja E. maždaug į vietą ties pilvu ties krūtine. Jis prisipažįsta savo kaltę iš dalies, kadangi sutinka jog jis mušė E., bet ne taip stipriai, kad lūžtų šonkauliai. Jie su E. esą susitaikę, jis jam pretenzijų neturi. (1 t., b.l. 128-130)

Perskaičius šiuos parodymus paaiškino, kad su E. L. susigrūmė tik po to, kai šis po pirmo nukritimo atsistojo, sudavė jam stovinčiam keliais, tyrėjai gal kažką ne taip pasakė.

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad jam paskambino pažįstamas V. V., pasiūlė susitikti ir išgerti alkoholio. Jis nusileido iš savo buto prie laiptinės. V. V. buvo atėjęs su drauge, vardu R. Jis tą draugę pavadino „vagilka“, nes po vieno jų apsilankymo pas jį namuose dingo telefonas ir jis įtarė, kad telefoną pavogė ši moteris. Moteris nusišypsojo, o V. V. ant rankų maudamasis kažkokias juodas pirštines puolė jį, ranka sudavė smūgį į veido sritį, į dešinę pusę smilkinio vietoje. Po smūgio jis traukėsi tolyn nuo laiptinės. Vyksta namo renovacija, todėl ten pilna akmenų, ir vieną jis pasiėmė , užsimojo link V. V.., stovinčio prie laiptinės. Akmens į V. V. nemetė, nes ten buvo automobilis, ir išmetė. Paskambino E. S. ir pasakė, kad atėjęs V. Bekalbant telefonu su E. S., jis su V. „apsižodžiavo“, V. V. pradėjo vytis, jis pabėgo apie tris metrus ir pats pargriuvo ant pievos. Pribėgęs V. V. pradėjo jį spardyti, jis užsidengė rankomis. Kiek sudavė jam smūgių, nežino, tačiau buvo daugiau nei vienas. Kai spardė, jis gulėjo ant dešinio šono, spardė į krūtinę iš priekio. Tuo metu dar telefonas nebuvo išjungtas ir E. S. viską girdėjo. Kai jį spardė, jautė skausmą, skaudėjo širdies pusę. Kažkokia moteris per balkoną pradėjo rėkti ir V. V. atsitraukė. Jis atsikėlė, nuėjo prie laiptinės, atsisėdo ant šaligatvio bortelio. Atvyko policija, greitoji medicinos pagalba, kuriuos iškvietė E. S.. Jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur nustatė, kad lūžę du šonkauliai, išrašė vaistų nuo skausmo, nurodė apsisukti elastiniu bintu ir gydėsi namuose. Iki šito įvykio krūtinės skausmų nebuvo, šonkauliai lūžo būtent šito įvykio metu, jis sunkiai paėjo, negalėjo pabėgti, apsiversti lovoje, pradėdavo tirpti rankos. Įvykio metu buvo vartojęs alkoholio, tačiau jautėsi normaliai. Po įvykio V. V. jo atsiprašė, sveikata nelabai domėjosi ir jie nelabai bendrauja. Taip, kaip sako V. V., kad jis koja jį tik pastūmė ir jis nukrito, nebuvo.

Liudytoja R. G. parodė, kad jos draugui V. V. paskambino E. L. ir sakė, kad nori pasikalbėti. Ryte, apie 10 val., ji su V. V. nuėjo į (duomenys neskelbtini)gatvę prie E. L. buto laiptinės Tik priėjus iš laiptinės į lauką išėjo E. L. griebė ją už pečių ir pradėjo kratyti, klausdamas kur jo telefonas, pultelis, kažkokia rožė. V. V. atstūmė nuo jos E. L., nuo stūmimo jis nenukrito. Tada E. L. pasiėmė plytgalį ir taikėsi mesti į V., tačiau V. V. pasislėpė už mašinų ir E. L. plytgalį numetė ant žemės. E. L. vėl priėjo prie jos, griebė už abiejų rankų alkūnių srityje ir pradėjo kratyti. Atėjo V. V. ir jį už rankos atstūmė. E. L. buvo girtas, tai nuo šio stūmimo ranka jis atbulas krito ant nugaros. Nukrito ant žolės. Kiek ji matė, buvo tik vienas stūmimas. Ji buvo šoke šio konflikto metu, matė ne visą konflikto eigą, buvo ir užsisukusi. Kad V. V. būtų nustūmęs E. L. koja- nematė. E. L. buvo labai stipriai neblaivus, krito ne vieną kartą, rankose telefono neturėjo.

Liudytoja E. S. parodė, kad 2022 m. spalio 16 dieną, apie 9 val. telefonu kalbėjosi su E. L.. Pokalbio metu jis pasakė, kad skambina V. ir kad jis jai perskambins. Po to paskambino jau būdamas lauke. Jis bėgo ir sakė greičiau kviesti policiją, nes jį nori užmušti. Kol buvo vaizdas, matė, kad E. L. bėga link sekančio namo pro šiukšlių konteinerį, o prie laiptinės sėdėjo R.. Nuo laiptinės iki konteinerio gal 10 metrų atstumas. E. L. bėgo link 19 namo, parkrito. Tuomet vaizdas dingo ir liko tik garsas, girdėjo, kad E. L. rėkė iš skausmo, jokios kalbos nebuvo. Ji rėkė į telefoną, kad jau policija iškviesta. Telefonas visą laiką buvo įjungtas ir kol E. L. gulėjo, vaizdas buvo prapuolęs, girdėjosi tik triukšmas, bet kas ten buvo, negali pasakyti. Tik po to vėl atsirado E. L., jam buvo sunku kvėpuoti, sakė, kad širdį spaudžia. Po įvykio E. L. pasakojo, kad V. V. jį pakvietė išeiti į lauką pakalbėti, išgerti, o kai jis išėjo, R. sėdėjo prie laiptinės ir jis pasakė, kad ji pavogė telefoną, ir nuo to prasidėjo – V. movėsi pirštines, tai jis pagalvojo, kad bus blogai ir pradėjo bėgti, o kai nukrito, V. V. jį spardė, jis rankomis dengėsi galvą. Nuo spardymo lūžo trys šonkauliai. Ant veido sužalojimų nebuvo. Po ligoninės jam buvo sunku kvėpuoti, lėtai ėjo, nes vaikšto šlubuodamas. Jai E. L. paskambino , kai buvo jau ne prie laiptinės, o prie šiukšlių konteineri., todėl kas vyko prie laiptinės nematė.

Marijampolės AVPK pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal gautą pranešimą dėl vykstančio konflikto , nuvykę adresu (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) rado automobilių stovėjimo aikštelėje ant bortelio sėdintį E. L., kuris paaiškino, jog jį sumušė V. V.. Tikslios konflikto priežasties, suduotų smūgių skaičiaus, konflikto vietos negalėjo nurodyti, tik teigė, kad jį spardė gulintį prie krūmų, tarp penkiaaukščių namų, skundėsi skausmais krūtinės kairėje pusėje, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. E. L. nustatytas 2,60 prom. neblaivumas. ( 1 t., b. l. 16-17). Neblaivumo nustatymo faktą patvirtina alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašas (1 t, b. l. 18-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra atlikta 2022-10-16. Užfiksuota, kad tai yra žolės plotas, tiksli įvykio vieta nėra nustatyta. Įvykio vietos vaizdo stebėjimo kameros nestebi. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų įvykio vietoje nerasta. (1 t., b.l. 10-15).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis E. L., būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodęs, jog 2022-10-16, apie 9.20 val., išėjus į lauką prie (duomenys neskelbtini), pažįstamas V. V. sukėlė konfliktą, kurio metu jį pargriovė ir spyrė daug spyrių į įvairias kūno vietas. Po suduotų smūgių jam nustatyta dviejų šonkaulių lūžiai. Prašo pradėti tyrimą ( 1 t., b. l. 21-25).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis iš pateiktų 4 nuotraukų atpažino pagal veido bruožus nuotraukoje Nr. 3 (V. V..) asmenį, kuris 2022-10-16 jam sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas (1 t., b.l. 43-46).

E. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusysis E. L. parodė prie pat įėjimo į laiptinę (duomenys neskelbtini)namą vietą, kurioje pamatė V. V. su sugyventine. Paaiškino, jog tuo metu V. V. movėsi vieną pirštinę, o jis pasakė „šitą vagilką atsivedei“, ir V. V. pradėjo jį pulti- jam sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą. Po to paėjus kiek į kairę pusę prie įėjimo į laiptinę (duomenys neskelbtini), E. L. parodė vietą, kurioje jis čiupo nuo žemės akmenį ir norėjo mesti į V. V. bet nemetė, nes V. V. stovėjo prie automobilių. Po to E. L. rodo kryptį, kuria bėgo nuo V. V.- link (duomenys neskelbtini). E. L. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini), kurioje jis bėgdamas parpuolė ant žolės, V. V. pribėgęs pradėjo jį gulintį ant žolės spardyti į įvairias kūno vietas, o jis gulėdamas dengėsi veidą. Paaiškino, jog neskaičiavo, kiek kartų V. V. jam spyrė, tačiau tikrai daugiau nei vieną kartą. (1 t., b.l. 53-61)

V. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog įtariamasis V. V. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, netoliese prie įėjimo į laiptinę, kurioje 2022-10-16 apie 9 val. atėję su R. G. susitiko su E. ir E šioje vietoje iškarto čiupo rankomis R. už striukės ir sakė „vagis, ką nevogei“. Tada V. V. parodė, jog toje pačioje vietoje prie laiptinės įėjimo, jis rankomis nustūmė E. nuo R.. Po to V. V. parodė vietą kairėje pusėje prie (duomenys neskelbtini)namo, netoliese prie įėjimo į laiptinę, kur E. čiupo nuo žemės plytgalį ar akmenį, kurį palaikęs numetė į šalį. Po to įtariamasis V. V. parodė vietą netoliese prie (duomenys neskelbtini)namo, paaiškindamas, jog jie vienas prie kito priartėjo ir pradėjo stovėdami grumtis, stumdytis rankomis, bandė vienas kitam spirti, bet niekas niekam nepataikė, ir tada jis dešine koja nuo E. atsispyrė, suduodamas smūgį dešine koja E. maždaug į vietą ties pilvu, ties krūtine. Tada V. V. parodė vietą, kurioje paėjus kiek toliau ant žolės prie (duomenys neskelbtini), jie vėl pradėjo stovėdami su E. kojomis ir rankomis grumtis, paaiškino, jog jis laikydamas E. už rūbų taikė jam keliais kelis kartus į įvairias kūno vietas, E. taip pat jam sudavė keliais kelis smūgius jam į įvairias kūno vietas. Po to V. V. parodė, kad jis toje pačioje vietoje dešine koja nuo E. atsispyrė suduodamas smūgį dešine koja E. maždaug į vietą ties pilvu, ties krūtine. Tada E. parkrito ant žolės ir keikėsi. (1 t., b.l.132-140)

2022-10-18 Valstybinės teismo medicinos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 550/2022 (09) nurodyta, jog E. L. klinikiniais duomenimis konstatuoti kairės pusės III-V šonkaulių lūžimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu 2022-10-16 (1 t., b.l. 72)

2022-11-24 Valstybinės teismo medicinos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 620/2022 (09) nurodyta, jog mažai tikėtina, jog E. L. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti griūdamas ant žolės ir nekontaktuojant su kietais bukais daiktais. E. L. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti griūdamas ant žolės ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais. (1 t., b.l. 76)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas į įvykį reagavusių policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie uniformos (ang. body camera) įvykio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai Nr. B0F1EC5F87B8 ir B0F1ec5fb816. Peržiūros metu nustatyta, jog vaizdo įraše matosi, kad du policijos pareigūnai ir prieina prie ant aikštelės bortelio sėdinčio vyro., kuris jiems nurodo, jog jį V. V. pasikvietė laukan, jis išėjo, pasakė jam dėl telefono vagystės ir V. V. jį „sudaužė“, „suspardė kaip obuolį man skauda aš paeiti negaliu“, „aš bėgau jis vijosi jis mane prisivijo ana prie ano namo ir kaip lupo aš pargriuvau < keiksmažodis...> o jis iš kojų pradėjo mane varyt, kad negali paeiti. Pripažįsta, kad vartojęs alkoholio, vaizdo įraše matosi, kad vyksta neblaivumo nustatymas. Kituose vaizdo įrašuose matosi, jog yra laukiama atvykstant medikų. Atvykus medikams nukentėjusiajam suteikiama pagalba. (1 t., b.l. 111-113)

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir perklausytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kurio ID 92074001145, 2022-10-16 09-45-12 , patalpintas sistemoje ,,Polis“. Garso įraše užfiksuotas pranešimas Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį. Užfiksuota, jog skambinanti moteris nurodo, jog girdi pagal video, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini)namo, du vyrai puola ant vieno vyro, prašo greičiau iškviesti policiją (1 t., b.l. 108-110)

Motyvuojamoji dalis

Teismas aptartų įrodymų pagrindu sprendžia, kad kaltinamojo V. V. kaltė įrodyta visiškai, nors jis kaltu prisipažino iš dalies, paaiškindamas, kad jis, gindamas R. G. ir save, tik du kartus koja silpnai stūmė nukentėjusįjį ir nuo tokio stūmimo šonkauliai tikrai negalėjo lūžti. Spręsdamas dėl šių kaltinamojo parodymų teisingumo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad netgi tokie jo parodymai nėra nuoseklūs. Teismo posėdžio metu pradžioje savo parodymų aiškino, kad jo smurto prieš E. L. veiksmai buvo tik tokie, kad jis du kartus koja nustūmė E. L., o BPK 276 str. 4 d. pagrindu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad buvo susikibę su nukentėjusiuoju, grūmėsi, sudavė jam smūgius keliais į krūtinę, tačiau ir tai buvo tik antrojo susikibimo metu, o ne, kaip nurodyta perskaitytame apklausos protokole, du kartus, paaiškindamas, kad tyrėjai gal neteisingai pasakė. Liudytoja R. G. yra V. V. draugė, todėl suinteresuota duoti jam palankius parodymus. Ši liudytoja, tiksliai nurodydama, kad ją puolė nukentėjusysis, kokius veiksmus nukentėjusysis atliko prieš juos prie laiptinės, paaiškino, kad po to, kai V. V. nukentėjusįjį nusivijo, ji buvo ir užsisukusi ir visos konflikto eigos nematė. Esant tokiems kaltinamojo parodymų nenuoseklumams ir liudytojos R. G. parodymams, sprendžiant dėl kaltinamojo V. V. kaltės vadovautis vien jų parodymais nėra pagrindo. Nukentėjusysis nuo pat policijos atvykimo į įvykio vietą nurodęs, kad V. V. jį vijosi, o pasivijęs jį „suspardė“, toks pokalbis užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų naudotų vaizdo įrašymo priemonių įrašuose. Teisiamojo posėdžio metu, netgi praėjus nemažam laikui po įvykio, išdėstė detaliai ir nuosekliai visas įvykio aplinkybes. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Liudytoja E. S. taip pat patvirtino, kad įvykio metu, vaizdo pokalbio su nukentėjusiuoju metu matė, kad jis bėga nuo savo namo laiptinės, kad po to jis nukrito, vaizdas dingo, girdėjosi triukšmas, nukentėjusysis rėkė, o po to atsiradus vaizdo įrašui nukentėjusysis sunkiai kvėpavo, skundėsi skausmu širdies plote. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyta kairės pusės III-V šonkaulių lūžimai, t. y. sužalojimo lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jam kaltinamojo suduotų kojomis smūgių vietą, liudytojos E. S. parodymus apie iš karto nukentėjusiojo nurodytą skausmo vietą. Nors kaltinamasis nurodo, kad galėjo E. L. susižaloti krisdamas, tačiau kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiojo parodymų, jis nukrito ant pievos, jokių atsikišusių daiktų toje vietoje nebuvo, pats kaltinamasis netgi nurodo, kad nukentėjusysis krito ant užpakalio. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad tokio sužalojimo nukentėjusysis negalėjo pasidaryti griūdamas ant žolės ir nekontaktuojant su kietais bukais daiktais. Taip pat teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl šonkaulių lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sprendžia, kad nebuvo jokios būtinosios ginties situacijos. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį, tai yra viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių (BPK 3 str. 9 p.). Pažymėtina, kad šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K- 205- 719/2020). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 194- 387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018).

Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas nukentėjusiajam apkaltinus kaltinamojo V. V. draugę vagyste. Teismas jau anksčiau aptartais motyvais sprendė, kad vadovautis vien kaltinamojo parodymais apie tai, kad nukentėjusysis jį puolė ir jos fizinio smurto veiksmai buvo kaip atsakas į pavojingą puolimą nėra pagrindo. Teismas sprendžia, jog neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas V. V. jį spardant jau gulintį. Šiuo metu jokio puolimo jau nebuvo. Nukentėjusysis akmenį, kurį buvo paėmęs į rankas, jau buvo išmetęs, pats jau bėgo nuo kaltinamojo, o pastarasis jį vijosi ir nukentėjusiajam nukritus jį spardė, taigi, tuo metu jokio pavojingo, realaus, akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo V. V. ar liudytojos R. G. gyvybę ar sveikatą nebuvo.

Neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų -smūgių kojomis sudavimo-ir pasekmių-nukentėjusiojo kūno sužalojimo, konstatuoto teismo medicinos specialisto išvadoje, yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šiuo atveju kaltinamasis V. V. sudavė gulinčiam nukentėjusiajam smūgius kojomis į krūtinės sritį, tai neabejotinai įrodo, kad jis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė galimas pavojingas pasekmes, tai yra numatė, jog padarys kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių nedetalizavo, jiems buvo abejingas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, iš asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pateiktų duomenų seka, kad buvo pateikę ieškinį, prašydami priteisti iš kaltinamojo V. V. 99,62 Eur nukentėjusiojo E. L. gydymo išlaidoms atlyginti, tačiau ieškinio atsisako, kadangi kaltinamasis po ieškinio pateikimo 2023-01-09 žalą pilnai atlygino, ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės žinomos (1 t., b. l. 87-91, 2 t. b. l. 14-15). Esant šioms aplinkybėms procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas, ieškovui atsisakius ieškinio.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1d. 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, įstatymų leidėjo priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis V. V. neteistas (teistumai išnykę), baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Pastovaus darbo neturi. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jo prašomą žalą.

Įvertinus padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis- laisvės apribojimas, mažesniam negu sankcijos vidurkis laikotarpiui, paskiriant pareigas, galinčias paveikti, kad nesikartotų smurtinis elgesys – dalyvauti elgesio pataisos programoje -ir padėti suvokti, kad už neteisėtą elgesį kaltas asmuo negali likti nenubaustas- įpareigojimą atlikti neatlygintinus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, intensyvi priežiūra neskirtina ( BK 48 straipsnio 3 d., 4 d. 1 p., 2 p.).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, BK 64¹ str. netaikytina ir bausmė vienu trečdaliu nemažintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti per 6 ( šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti ieškovui atsisakius ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.