Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

VMI prie FM argumentai apie tai, kad skolinantis nebuvo naudotasi banko paslaugomis, yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi visuotinai žinoma, kad Lietuvoje vis dar nemaža dalis gyventojų nepasitiki bankais ir nesinaudoja jų paslaugomis, o savo santaupas laiko namuose, o ne banke, todėl pinigų nelaikymas banke dar nereiškia santaupų neturėjimą. VMI argumentai dėl paskolų suteikimo be paskolų grąžinimą užtikrinančių priemonių taip pat nepagrįsti, nes kaip aiškino pareiškėjas, paskolų davėjo ir gavėjo santykiai pagrįsti giminyste ir draugyste. Pirmiausia skolino pareiškėjo sesuo, t. y. artima giminaitė, o A. P. yra pareiškėjo artimas draugas. Todėl paskolų grąžinimą užtikrinančių priemonių nebuvimas savaime nepaneigia paskolos sandorių egzistavimo. Paaiškina, kad namo statybas planavo 2011 metais, žemės sklypą statybai surado taip pat 2011 metais, dėl formalumų žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris buvo patvirtintas tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį.

VMI prie FM vertinimu, tiek Vilniaus AVMI, tiek pareiškėjo namo statybos išlaidų paskaičiavimai turi vienodą duomenų šaltinio vertinimo svertą, t. y. pripažįstami lygiaverčiais įrodomąją reikšmę turinčiais šaltiniais. Tačiau VMI prie FM kilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų lokalinių sąmatų vertinimo, nes lokalinės sąmatos taip pat nepagrįstos atitinkamų duomenų bazių duomenimis, todėl nėra aišku, kokių dokumentų pagrindu buvo apskaičiuotos darbų ir medžiagų vertės. Be to, patikrinimo metu pareiškėjui nepateikiant tikslesnių duomenų, taikant MAĮ 70 straipsnio nuostatas, objektyviai įmanomi tam tikri netikslumai. Teigti, jog pareiškėjo pateikta ataskaita yra reikšmingesnė, nėra teisinio pagrindo, nes duomenys apskaičiuoti pagal UAB „Sistela“ duomenų bazės lenteles; naudotos tos pačios fotonuotraukos, gyvenamojo namo statybos projektas, darbų atlikimo pobūdis sutapo (namas statytas ūkio būdu). Įvertinus Vilniaus AVMI apskaičiuotus gyvenamojo namo statybos kaštus 230 901,30 Lt (235 094,44 Lt – 4 193,14 Lt) ir pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje apskaičiuotus statybos kaštus 96 474,84 Lt (tenkančius 2012-2014 m.) apskaičiuojamas statybos kaštų vidurkis 163 688,07 Lt (230 901,30 Lt + 96 474,84 Lt / 2 = 163 688,07 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad dalį statybos išlaidų dengė V. R. (25 000 Lt) ir V. R. (17 500 Lt) konstatuojama, kad pareiškėjas patyrė likusią statybos išlaidų dalį, t. y. 121 188,07 Lt (163 688,07 Lt – 42 500 Lt). Nurodo, kad pareiškėjas skunde dėsto motyvus tik dėl nepripažintos paskolos iš sesers ir A. P.. VMI prie FM atsiliepime taip pat cituoja MGK sprendime nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas. Paaiškina, kad tiek MGK, tiek VMI prie FM vertino abu statybų kaštų skaičiavimo būdus.

VMI prie FM 2016-11-22 sprendimu Nr. 68-336 pakeitė Vilniaus AVMI 2016-05-17 sprendimą Nr.(4.65)FR0682-300 dalyje dėl apskaičiuoto GPM, t. y. nurodė sumokėti 7 058,62 Eur GPM, 1 396,62 Eur GPM delspinigius ir 2 117,59 Eur GPM baudą. Kitoje dalyje patvirtino Vilniaus AVMI sprendimą, t. y. nurodė sumokėti 145,97 Eur PSD įmokų, 76,74 Eur PSD įmokų delspinigių, 44 Eur PSD įmokų baudą (MGK byla, t. 3, b. l. 44–50).

Pažymėtina tai, kad nagrinėjamuoju atveju mokesčių administratorius, neturėdamas duomenų apie pareiškėjo pajamas, taikė išlaidų metodą ir pareiškėjo mokestinę nepriemoką apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. konstatavęs, kad pareiškėjo išlaidos 2010-2014 m. viršijo pajamas – išlaidoms padengti pareiškėjas naudojo kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne individualios veiklos pajamas, nuo kurių mokesčiai nebuvo išskaičiuoti. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius namo statybos kainą apskaičiavo pagal savo įvertinimą, atsižvelgdamas į pareiškėjo pateiktą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2016 m. rugpjūčio 2 d. gyvenamojo namo statybos kaštų ataskaitą Nr. 160713 (toliau – Ataskaita) ir mokesčių administratoriaus vadovaujantis UAB „Sistela“ parengtu nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainynu apskaičiuotus gyvenamojo namo statybos kaštus. Mokesčių administratorius konstatavo, kad tiek Vilniaus AVMI, tiek pareiškėjo namo statybos išlaidų paskaičiavimai turi vienodą duomenų šaltinio vertinimo svertą - duomenys apskaičiuoti pagal UAB „Sistela“ duomenų bazės lenteles, naudotos tos pačios fotonuotraukos, gyvenamojo namo statybos projektas, sutapo darbų atlikimo pobūdis (namas statytas ūkio būdu), taigi pripažino lygiaverčiais įrodomąją reikšmę turinčiais šaltiniais. Atsižvelgdamas į tai, kad nėra pateikti dokumentai, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos namo statybos darbų ir medžiagų vertės, mokesčių administratorius išvedė vidurkį tarp savo apskaičiuotų gyvenamojo namo statybos kaštų 230 901,30 Lt ir pareiškėjo pateiktoje Ataskaitoje apskaičiuotų statybos kaštų 96 474,84 Lt (tenkančius 2012-2014 m.) ir nustatė, kad statybos kaštų vidurkis 163 688,07 Lt (230 901,30 Lt + 96 474,84 Lt / 2 = 163 688,07 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad dalį statybos išlaidų dengė V. R. (25 000 Lt) ir V. R. (17 500 Lt) sprendė, kad pareiškėjas patyrė likusią statybos išlaidų dalį, t. y. 121 188,07 Lt (163 688,07 Lt – 42 500 Lt)

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratorius statomo gyvenamojo namo, esančio Nepriklausomybės g. 67C, Šalčininkų m., išlaidų sumos (230 901,30 Lt) apskaičiavimu pagal UAB „Sistela“ nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų kainyną. Mano, kad Ataskaitoje apskaičiuota statybos kaštų suma (37 920 Eur) yra tikslesnė, todėl ši Ataskaita turėtų būti laikoma reikšmingesniu įrodymu, nei mokesčių administratoriaus paskaičiavimas. Nurodo, kad Vilniaus AVMI neturėjo duomenų apie įsigytas medžiagas ir darbų apimtis.

Pažymėtina tai, kad nei mokesčių administratorius, nei pareiškėjo Ataskaitą parengusi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ neturėjo duomenų apie įsigytas medžiagas bei darbų apimtis, nes pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, todėl teismas pareiškėjo argumentus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai padidino pareiškėjo gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą atmeta. Dėl šios priežasties nesutiktina su pareiškėjo nuomone, kad tiksliausiai patirtos išlaidos galėjo būti įvertintos nustačius, kada, kokie ir kokios apimtis statybos darbai buvo atlikti, kokios statybinės medžiagos buvo panaudotos, kiek rinkos sąlygomis tuo metu būtų galėję kainuoti analogiški statybos darbai ir medžiagos. Kaip jau minėta, pareiškėjas tokių duomenų mokesčių administratoriui nepateikė, o VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ taip pat išlaidas apskaičiavo neturėdama tokių duomenų – tik naudodamasi UAB „Sistela“ programinės įrangos „Sąmata“ rinkos kainų duomenų bazėmis sudarytose lokalinėse sąmatose, vadovaudamasis projektu ir 2016 m. liepos 13 d. vykusios apžiūros metu, taip pat neįvardintų statytojo atstovų pateikta informacija ir/arba įprasta statybų praktika. Tuo pačiu teismo posėdyje liudytoju apklaustas VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atstovas T. M., surašęs Ataskaitą (MGK bylos t. II b. l. 167-209), patvirtino, kad pareiškėjo namo kainą apskaičiavo ne tik nuvykęs į vietą, bet ir iš pareiškėjo žodžių apie darbus bei jų atlikimo laiką, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nurodė namą statęs ūkio būdu.

Jokių kitų argumentų dėl mokesčių administratoriaus apskaičiuotų gyvenamojo namo statybos išlaidų pareiškėjas nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad tiek MGK, tiek mokesčių administratoriaus išvada, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ Ataskaitoje nurodyta namo statybos išlaidų suma nėra tikslesnė už mokesčių administratoriaus apskaičiuotą gyvenamojo namo statybos išlaidų sumą, yra pagrįsta.

MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką pagal savo kompetenciją pavesta nustatyti centriniam mokesčių administratoriui, suderinus su finansų ministru.

VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti tikslios turto vertės ar išlaidų sumas, vertinimui atlikti gali būti naudojamos rinkos kainos, statistiniai duomenys bei kiti duomenys iš taisyklių X dalyje nurodytų informacijos šaltinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų šaltinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį. Pagal Taisyklių 21 punktą mokesčių administratorius, taikydamas šį vertinimo metodą, taip pat turi įvertinti ir kitas aplinkybes, kurių tiesioginė įtaka gali būti įvertinta.

Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, norėdamas atlikti įvertinimą ir apskaičiuoti mokesčius, privalo surinkti pakankamą kiekį informacijos ir duomenų, reikalingų skaičiavimams atlikti ir pagrįsti. Vertinimui atlikti mokesčių administratoriaus pareigūnas turi pasirinkti tokį (-ius) informacijos šaltinį (-ius), kuris (-ie) leistų tiksliausiai ir objektyviausiai atlikti įvertinimą. Pagal Taisyklių 29 punktą mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta iš: 1) mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); 2) kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); 3) kitų asmenų; 4) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų; 5) registrų (kadastrų); 6) stebėjimo būdu; 7) statistikos leidinių; 8) žinynų, katalogų; 9) spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių; 10) interneto svetainių; 11) kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją.

LVAT formuojamoje teismų praktikoje šios kategorijos bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nelaikomas objektyvios tiesos nustatymu, bet pagal įstatymą yra laikomas pagalbiniais faktiniais duomenimis, kurių negalima nustatyti įprasto įrodinėjimo proceso metu, todėl tam tikri nukrypimai yra galimi (LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-542/2014, 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-467-602/2017).

Dėl pareiškėjo sesers dovanotų lėšų.

Mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjo pajamų šaltiniu 120 000 Lt paskolos pagal žodinę sutartį iš (duomenys neskelbtini) piliečio A. P. (A. P.) gautos sumos (2011 m. – 30 000 Lt, 2012 m. – 60 000 Lt, 2013 m. – 30 000 Lt).

Pagal Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.), fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Pareiškėjo su A. P. (A. P.) sudarytos paskolos sutartys šių reikalavimų neatitinka.