- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- eI3-2501-428/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02962-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai
- Advokatai
- Alberta Lukoševičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės merui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023-09-15 sprendimą byloje Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743;
Šalies argumentai
2) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 „Dėl eismo organizavimo saugumo ir teisėtumo Kauno mieste užtikrinimo“ dalį, kuria dalies nesuderintų lentelių išmontavimas nukeliamas 2024 metams ir pareiškėjo reikalavimas dėl lentelių pašalinimo laikomas nepagrįstu bei atsisakyta išmontuoti su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – ir Agentūra) nesuderintas, t. y. neteisėtai eksploatuojamas, lenteles, ir įpareigoti atsakovą šią pareiškėjo prašymo dalį svarstyti iš naujo;
3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) nevilkinti savo funkcijų atlikimo ir ištaisyti daromus tęstinius pažeidimus – pašalinti su Agentūra likusias penkias nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose iš Gimnazijos g. į Šv. Gertrūdos g., iš Jovarų g. į Raudondvario pl., iš Partizanų g. į Pramonės pr. į pietus, iš Islandijos pl. į Užnerio g., iš Laisvės al. į Vytauto pr. į pietus Kauno mieste, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje, kaip ir jo atstovė advokato padėjėja, prašė skundą patenkinti. Paaiškino, jog pareiškėjas yra Kauno miesto gyventojas, aktyvus eismo dalyvis ir pėsčiasis. Pareiškėjas su 2023-05-06 skundu kreipėsi į Merą ir Administraciją, prašydamas pašalinti su Agentūra nesuderintas Kauno miesto sankryžose esančias šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Savo prašymą pareiškėjas grindė Lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo įrengimo vertinimo metodikos, patvirtintos viešosios įstaigos Transporto kompetencijų agentūros direktoriaus 2020-01-23 įsakymu Nr. 2-16 (toliau – ir Metodika) (galiojanti redakcija nuo 2020-01-24), 26 punktu, kuriame numatyta, jog kai Agentūra pateikia neigiamą išvadą, laikoma, kad sprendimas įrengti prie šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle yra nesuderintas, ir, jeigu lentelė pakabinta, ji turi būti pašalinta. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-819, 77² punkte įtvirtinta, kad šviesoforo lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su Agentūra.
Pažymėjo, jog atsakovai šį teisinį reguliavimą ignoruoja, dėl to eismas Kauno mieste organizuojamas nesaugiai ir ne pagal galiojantį teisinį imperatyvą. Skundžiamu 2023-06-02 raštu Nr. (33.200 Mr) R-1452 pareiškėjui buvo nurodyta, kad jo skundas tenkinamas iš dalies, kadangi nuo 2023-07-01 bus panaikintos 4 iš 9 nesuderintų (Kauno mieste neteisėtai įrengtų) lentelių. Likusią pareiškėjo skundo dalį buvo atsisakyta patenkinti.
Nurodė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Mero 2023-06-02 raštu Nr. (33.200 Mr) R-1452, 2023-07-03 kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 dalį, kuria dalies nesuderintų lentelių išmontavimas nukeliamas 2024 metams, atsisakant išmontuoti su Agentūra nesuderintas ir neteisėtai eksploatuojamas lenteles, įpareigoti atsakovą Kauno miesto merą šią pareiškėjo skundo dalį svarstyti iš naujo, įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti su Agentūra nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose iš Gimnazijos g. į Šv. Gertrūdos g., iš Jovarų g. į Raudondvario pl., iš Partizanų g. į Pramonės pr. į pietus, iš Islandijos pl. į Užnerio g., iš Laisvės al. į Vytauto pr. į pietus Kauno mieste, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui. Tačiau Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Akcentavo, jog Komisijos sprendimas nepagrįstas, kadangi skundžiamas Mero raštas buvo vertinamas išimtinai tik struktūrine prasme, tačiau vengta pasisakyti dėl paties rašto turinio ir rašto argumentų atitikties galiojančiam teisiniam reguliavimui, taip pat nebuvo įvertintos Mero ar Administracijos funkcijos, nepasisakyta dėl jų nevykdymo. Komisija visiškai nevertino, kad Mero rašte nurodyti argumentai pažeidžia ir tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo, Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių ir Metodikos nuostatoms, kadangi rašte dėl šių teisės aktų nepasisakoma arba jie interpretuojami kaip neimperatyvaus pobūdžio.
Teigė, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui skundžiamas raštas nesukuria jokių pasekmių, todėl jis neturi materialinio teisinio intereso ginčyti Mero raštą ir prašyti teismo įpareigoti Administraciją pašalinti ginčo lenteles. Komisija nepagrįstai iš esmės nevertino Administracijos veiksmų / neveikimo teisėtumo.
Akcentavo, jog pareiškėjas nagrinėjamo ginčo atveju gina savo asmeninį interesą, siekdamas nenukentėti nuo nesaugaus ir neteisėto eismo organizavimo Kauno mieste.
Šalies argumentai
Nurodė, jog Seimo kontrolierė, 2023-09-06 išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė pažymą, kuria pareiškėjo skundą dėl Administracijos pareigūnų veiksmų pripažino pagrįstu.
Mano, jog dėl nurodytų argumentų skundžiamo rašto dalis turėtų būti panaikinta, o atsakovai atitinkamai įpareigotini atlikti pareiškėjo skundo reikalavimuose nurytus veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skųsti Komisijos 2023-09-15 sprendimą, nes skundą teismui, naudodamsis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, pateikė 2023-10-17.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Teigė, jog vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, pagrindu administracinė byla dėl pareiškėjo skundo turėtų būti nutrauktina.
Nurodė, jog pareiškėjas 2023-05-06 pateikė Merui bei Administracijai pakartotinį skundą, kuriuo reikalavo atsižvelgti į galiojantį teisinį reglamentavimą bei pašalinti su Agentūra nesuderintas šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis.
Pareiškėjui skundžiamu raštu buvo išsamiai ir motyvuotai išaiškintos priežastys, dėl kurių lentelės su žaliomis rodyklėmis yra eksploatuojamos, nurodyti terminai, kada planuojama pašalinti dalį minėtų lentelių, ir atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą. Rašte išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos atsisakymo patenkinti pareiškėjo prašymą priežastys. Skundžiamas raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme taip pat numatyta, kad, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (10 straipsnio 8 dalies 2 punktas), sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (10 straipsnio 8 dalies 3 punktas).
Akcentavo, jog skundžiamo rašto priėmimo metu Meras Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme suteiktų įgaliojimų spręsti eismo organizavimo klausimus užtikrinant eismo saugumą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui suteikęs nebuvo. Taigi sprendimų priėmimas dėl eismo organizavimo užtikrinant saugų eismą buvo Mero kompetencija.
Nurodė, jog viena iš eismo organizavimo priemonių yra šviesoforai, kurių įrengimas yra reglamentuotas teisės aktais. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių (nuo 2020-01-18 galiojanti redakcija) 77² punkte numatyta, kad sprendimas įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle privalo būti suderintas su Agentūra. Agentūra pagal savo patvirtintą Metodiką atlieka sprendimo įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle vertinimą eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu. Lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su Agentūra.
Atsakovas, neperžengdamas savo kompetencijos, įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėjo, jog Mero skundžiamo rašto dalies panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, neturės įtakos jo konkrečioms materialinėms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.
Atkreipė dėmesį, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją pašalinti su Agentūra nesuderintas likusias penkias lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose, negali būti tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamo ginčo dalykas yra atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 dalies, kuria atsisakyta pašalinti su Agentūra nesuderintas ir atitinkamose Kauno miesto gatvių sankryžose neteisėtai eksploatuojamas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas taip pat ginčija teisėtumą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-09-15 sprendimo Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743, kuriuo pareiškėjo skundas, išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl Mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 dalies panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Merą iš naujo svarstyti jo 2023-05-06 pakartotinį kreipimąsi (skundą) pašalinti su Agentūra nesuderintas ir neteisėtai eksploatuojamas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo ir įpareigoti Administraciją pašalinti likusias keturias su Agentūra nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose iš Gimnazijos g. į Šv. Gertrūdos g., iš Jovarų g. į Raudondvario pl., iš Islandijos pl. į Užnerio g., iš Laisvės al. į Vytauto pr. į pietus Kauno mieste, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, bei apie rezultatus pranešti pareiškėjui.
Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas su 2023-05-06 pakartotinu kreipimusi (skundu) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės merą ir Administraciją, prašydamas pašalinti su Agentūra nesuderintas Kauno miesto sankryžose esančias 9 šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis, kurioms Agentūra neigiamas išvadas pateikė dar 2020 metais, jo nurodytose sankryžose:
1) Kaunakiemio g. ir Karaliaus Mindaugo pr. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
2) Gimnazijos g. ir Šv. Gertrūdos g. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
3) Ukmergės g. ir Šiaurės pr. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
4) Jovarų g. ir Raudondvario pl. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
5) Pramonės pr. ir Partizanų g. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
6) Partizanų g. ir Pramonės pr. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
7) Islandijos pl. ir Užnerio g. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
8) Nuokalnės g. ir Jonavos g. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-06-01);
9) Laisvės al. ir Vytauto pr. (Agentūra neigiamą išvadą pateikė 2020-12-16).
Pareiškėjas 2023-05-06 pakartotinį kreipimąsi (skundą) grindė Metodikos 26 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-24 iki 2023-01-01), kuriame buvo numatyta, jog, Agentūrai pateikus neigiamą išvadą, laikoma, kad sprendimas įrengti prie šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle yra nesuderintas, ir, jeigu lentelė pakabinta, ji turi būti pašalinta. Taip pat nurodė ir naująją Metodikos redakciją, įsigaliojusią nuo 2023-01-01, pagal kurios 26 ir 28 punktus, lentelę kelio savininkui (valdytojui) leidžiama įrengti tik gavus Agentūros teigiamą išvadą dėl lentelės įrengimo, o kelio savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo lenteles, kurių įrengimas nesuderintas su Agentūra, privalo pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo 2023-01-01.
Skundžiamu Mero 2023-06-02 raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog dalis jo nurodytų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo artimiausiu laiku (iki 2023-07-01) planuojamos išmontuoti, t. y. 4 lenteles: Šiaurės pr. – Ukmergės g., Jonavos g. – Nuokalnės g., Karaliaus Mindaugo pr. – Kaunakiemio g. ir Pramonės pr. – Partizanų g. sankryžose. Kita dalis lentelių, esančių Panerių g. – Varnių g., Islandijos pl. – Užnerio g., Laisvės al. – Vytauto pr. sankryžose, planuojama išmontuoti po šių sankryžų rekonstrukcijos / remonto darbų, kurie planuojami vykdyti 2024 metais. Taip pat skundžiamu raštu pareiškėjas informuotas, kad Kauno mieste esančios lentelės įrengtos vadovaujantis Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėmis, derinant su Agentūra, kuri iš įrengtų 14 lentelių suderino tik 3 lenteles, t. y. po vieną lentelę Europos pr. – Veiverių g. sankryžoje, Pramonės pr. – Partizanų g. sankryžoje, kurių vertinimas atliktas 2020-05-29, ir Savanorių pr. – Utenos g. sankryžoje, kurios vertinimas atliktas 2021-08-09. Meras nurodė, jog lentelės likusiose sankryžose neišmontuotos dėl automobilių spūsčių ir jų keliamo triukšmo, didėjančios oro taršos, taip pat dėl to, kad daugelis derintų lentelių nesuderintos dėl lengvai pašalinamų trūkumų, kuriuos siekiama pašalinti, t. y. sankryžose, kuriose lentelės nebuvo suderintos, šiuo metu vykdomi lentelių derinimo ataskaitose nustatytų trūkumų šalinimo darbai, tiriami automobilių srautai, kurie nuo ankstesnio tyrimo ženkliai pakito. Baigus minėtus darbus Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius teiks Agentūrai atnaujintą prašymą suderinti sumontuotas lenteles. Dėl nurodytų priežasčių lentelių išmontavimas sukeltų trumpalaikių eismo organizavimo pakeitimų (iki trūkumų pašalinimo) ir būtų visiškai neracionalus sprendimas, sudarytų eismo nepatogumų bei papildomų piniginių išlaidų Kauno miesto savivaldybei. Pareiškėjo reikalavimas dėl lentelių pašalinimo buvo laikomas nepagrįstu.
Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo 2023-05-06 pakartotinio kreipimosi (skundo) ir skundžiamo Mero rašto turinio, nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno miesto savivaldybėje eksploatuojamų su Agentūra nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo, kurias atsisakyta pašalinti. Kitaip tariant, ar atsakovas (Meras), viešojo administravimo subjektas, turėjo teisę atsisakyti pašalinti su Agentūra nesuderintas pirmiau minėtas lenteles.
Dėl termino kreiptis į teismą
Atsakovai teigia, jog pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skųsti Komisijos 2023-09-15 sprendimą, nes skundą teismui, naudodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, pateikė 2023-10-17.
Visų pirma, pažymėtina, jog ABTĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimą, 2 dalies 9 punkte pažymėta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Nagrinėjamo ginčo atveju teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priešingai, nei teigia atsakovai, vertino, kad pareiškėjo skundas paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Skundžiamo Komisijos sprendimo, kuris priimtas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą, įžanginėje dalyje nurodyta, jog sprendimas priimtas 2023-09-15, tačiau skundžiamo sprendimo metaduomenys patvirtina, kad skundžiamo Komisijos sprendimo registracijos data yra 2023-09-18, numeris – 19-R1-743, sprendimo nuorašas suformuotas 2023-09-18.
Pagal Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 (galiojanti Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019-08-30 įsakymo Nr. VE-41 redakcija), 4.6 papunktį, metaduomenys – duomenys apie dokumentą, jo valdymą ir naudojimą. Dokumento data laikoma jo registravimo data (Dokumentų rengimo taisyklių 13 punktas).
Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Komisijos sprendimo priėmimo data laikytina sprendimo registravimo data metaduomenyse, t. y. 2023-09-18. Pareiškėjo įgaliota atstovė advokato padėjėja skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, skundo pasirašymo data yra 2023-10-17, todėl vieno mėnesio termino skundui paduoti dėl Komisijos sprendimo teisėtumo nepraleido.
Dėl Kauno miesto savivaldybės mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 dalies teisėtumo
Kaip jau minėta, atsakovas Meras skundžiamu raštu atsisakė pašalinti pareiškėjo nurodytas su Agentūra nesuderintas minėtas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti ir tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, susijusio su jo, kaip eismo dalyvio, teise saugiai dalyvauti viešojo administravimo subjekto organizuojamame transporto priemonių eisme, pagrįstai tikintis, jog eismo sąlygos ir transporto priemonių eismui reguliuoti naudojamos lentelės su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo yra įrengtos teisėtai. Taigi, pareiškėjas objektyviai turi materialinį teisinį suinteresuotumą, jo nurodytas eismo dalyvio teises ar įstatymų saugomus interesus, kurie iš esmės galimai yra pažeisti atsakovų neveikimu, nepašalinant ir eksploatuojant su Agentūra nesuderintas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo.
Iš skundžiamo Mero rašto turinio matyti, jog Agentūrai dėl lentelių suderinimo buvo teikti 8 prašymai: 2020-02-05 rašto Nr. (33.200.E) R-482, 2020-04-20 rašto Nr. 39-2-90, 2020-07-22 rašto Nr. 39-2-157, 2020-07-28 rašto Nr. 39-2-162, 2021-01-20 rašto Nr. 39-2-7, 2021-07-30 rašto Nr. 39-2-136, 2022-06-29 rašto Nr. 39-2-76, 2023-02-06 rašto Nr. 39-2-22, tačiau ne visos lentelės buvo suderintos. Meras skundžiamame rašte nurodė, jog sankryžose nesuderintos lentelės su Agentūra nepašalintos iš esmės dėl dviejų priežasčių: 1) dėl to, kad pašalinus lenteles susidarytų automobilių spūstys, padidėtų automobilių keliamas triukšmas, oro tarša; 2) su Agentūra nesuderintų lentelių trūkumus bus siekiama pašalinti ir gauti Agentūros pritarimą, todėl lentelių pašalinimas netikslingas, neracionalus, neekonomiškas ir nenaudingas savivaldybei.
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 32 punkte numatyta, jog viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra saugaus eismo organizavimas. Nepriklausomai nuo to, kad ši funkcija savarankiška, savivaldybė šią funkcija turi įgyvendinti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarką.
Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 16) dalis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus bei organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte taip pat numatyta, kad, užtikrindamas eismo saugumą, Savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sprendžia eismo saugumo užtikrinimo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose.
Pažymėtina, jog viena iš eismo organizavimo priemonių yra šviesoforai, kurių įrengimas yra reglamentuotas teisės aktais. Kelių šviesoforų įrengimo taisyklėse įtvirtinta, kad šviesoforo lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su Agentūra (Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių 77² punktas).
Taigi, nepriklausomai nuo to, jog savivaldybės veikla – saugaus eismo organizavimas, yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, tačiau, įgyvendinant eismo organizavimo funkciją, savivaldybę saisto atitinkami teisės aktų, reglamentuojančių eismo saugumą, įstatymai.
Minėtas Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių 77² punktas ir Metodikos 26 ir 28 punktai įpareigoja atsakovą neatidėliotinai pašalinti su Agentūra nesuderintas šviesoforo lenteles su žalia rodykle, nes nesuderintų lentelių naudojimas yra draudžiamas.
Meras skundžiamu raštu atsisakė pareiškėjo nurodytose sankryžose panaikinti su Agentūra nesuderintas lenteles, t. y. jis sutiko iki 2023-07-01 pašalinti pareiškėjo nurodytose sankryžose 4 iš 9 nesuderintas su Agentūra lenteles. Kitose 3 sankryžose esančias su Agentūra nesuderintas lenteles nusprendė pašalinti šių sankryžų rekonstrukcijų metu (2024). Dar kitas lenteles apskritai atsisakė pašalinti dėl to, kad jas pašalinus susidarytų automobilių spūstys, padidėtų automobilių keliamas triukšmas, oro tarša. Be to, nurodė, jog nesuderintų su Agentūra lentelių trūkumus sieks pašalinti ir gauti Agentūros pritarimą.
Taigi, iš esmės meras atsisakė pašalinti daugumą su Agentūra nesuderintų pareiškėjo nurodytose sankryžose lentelių, pažeisdamas Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių 77² punkto ir Metodikos 26 ir 28 punktų reikalavimus, kurie vienareikšmiškai reiškia, jog nesuderintų lentelių eksploatavimas yra imperatyviai draudžiamas. Įvertinus tai, skundžiamo Mero rašto dalis, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo visose sankryžose nurodytas lenteles, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.
Atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo proceso metu dauguma lentelių sankryžose yra pašalintos ir liko dviejose pareiškėjo nurodytose sankryžose (Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. ir Islandijos pl. – Užnerio g.) nepašalintos neteisėtai eksploatuojamos su Agentūra nesuderintos lentelės, Meras įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-05-06 pakartotinio kreipimosi (skundo) dalį dėl Šv. Gertrūdos g. – Biržtono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių lentelių pašalinimo.
Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pašalinti su Agentūra likusias nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui būtų išankstinis, nes būtent meras sprendžia eismo organizavimo klausimus pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą. Duomenų, jog Meras šias funkcijas būtų perdavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nenustatyta. Įvertinus tai, nurodytas pareiškėjo skundo reikalavimas yra išankstinis ir negali būti tenkintinas, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas patikslintu skundu taip pat prašė panaikinti ir Komisijos 2023-09-15 sprendimą byloje Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Kauno miesto savivaldybės mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas. Atsižvelgiant į pirmiau teismo nurodytas aplinkybes ir argumentus dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 panaikinimo ir įpareigojimo Merą bei Administraciją atlikti veiksmus, konstatuotina, kad yra akivaizdus pagrindas tais pačiais argumentais panaikinti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-09-15 sprendimą byloje Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743.
Apibendrinus nurodytus argumentus ir minėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).
Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo atstovė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas iš viso patyrė 1 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 420 Eur sudaro atstovavimo išlaidos ikiteisminiame ginčo nagrinėjime bei 1 060 Eur sudaro teisinės konsultacijos, procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme. Papildomai pareiškėjo atstovė pateikė PVM sąskaitas už teisines paslaugas bei dokumentus, patvirtinančius minėtų bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėja Alberta Lukoševičienė. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Pareiškėjo pateiktoje 2023-07-04 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, jog pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė rašto projekto Seimo kontrolieriaus institucijai derinimas (90 Eur) bei skundo projekto Lietuvos administracinei ginčų komisijai rengimas (150 Eur). Iš viso patirta suma – 240 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktyje įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2023-07-04 (2023 m. III ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 959,90 Eur). Maksimalus dydis už rašto projekto Seimo kontrolieriaus institucijai derinimą – 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4 (koeficientas)). Rekomendacijų 8.1 papunktyje įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas 0,3 koeficientas. Maksimalus dydis už skundo projekto Administracinei ginčų komisijai rengimą – 470,37 Eur (1 959,90 Eur x 0,3 (koeficientas) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 240 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.1 bei 8.16 papunkčiuose numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjo pateiktoje 2023-07-24 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė patikslinto skundo projekto Administracinei ginčų komisijai rengimas – 120 Eur. Rekomendacijų 8.1 papunktyje įtvirtinta, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikomas 0,3 koeficientas. Maksimalus dydis už patikslinto skundo projekto Administracinei ginčų komisijai rengimą – 470,37 Eur (1 959,90 Eur x 0,3 (koeficientas) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 120 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.1 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjo pateiktoje 2023-10-11 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė teisinės konsultacijos bei Administracinių ginčų komisijos sprendimo teisinė analizė – 180 Eur. Rekomendacijų 8.19 papunktyje, be kita ko, įtvirtinta, kad už vieną asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, taikomas 0,1 koeficientas. Sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2023-10-11 (2023 m. IV ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 000,10 Eur). Maksimalus dydis už teisines konsultacijas – 480,02 Eur (2 000,10 Eur x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandos) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 180 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjo pateiktoje 2023-10-23 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė skundo teismui projekto rengimas (360 Eur) bei papildomų paaiškinimų rengimas (120 Eur). Iš viso patirta suma – 480 Eur. Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Maksimalus dydis už skundo teismui rengimą – 4 000,20 Eur (2 000,10 Eur x 2,5 (koeficientas) x 80 proc.). Rekomendacijų 8.2 papunktyje įtvirtinta, kad už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 papunktyje, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą taikomas 0,1 koeficientas. Maksimalus dydis už papildomų paaiškinimų rengimą – 160 Eur (2 000,10 Eur x 0,1 (koeficientas) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 480 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.2 bei 8.16 papunkčiuose numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjo pateiktoje 2024-01-19 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, jog jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė pasirengimas bylos nagrinėjimui (90 Eur) bei atstovavimas teismo posėdyje (60 Eur). Iš viso patirta suma – 150 Eur. Rekomendacijų 8.19 papunktyje, be kita ko, įtvirtinta, kad už vieną atstovavimo teisme bei pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2024-01-19 (2024 m. I ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,20 Eur). Maksimalus dydis už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovavimą teisme – 726,55 Eur (2 018,20 Eur x 0,1 (koeficientas) x 4,5 (valandos) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 150 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjo pateiktoje 20205-05-03 teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė rašto atsakovei projekto rengimas (60 Eur), pasirengimas teismo posėdžiui (90 Eur) bei atstovavimas teismo posėdyje (100 Eur). Iš viso patirta suma – 250 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktyje įtvirtinta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas. Sąskaita už teisines paslaugas buvo surašyta 2024-05-03 (2024 m. II ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2023 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 110,30 Eur). Maksimalus dydis už rašto atsakovei projekto rengimą – 675,29 Eur (2 110,30 Eur x 0,4 (koeficientas) x 80 proc.). Rekomendacijų 8.19 papunktyje, be kita ko, įtvirtinta, kad už vieną atstovavimo teisme bei pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Rekomendacijų 9 punkte nurodyta, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas – iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš bylos duomenų matyti, jog 2024-05-06 teismo posėdis truko apie 26 minutes, tačiau, įvertinęs advokato padėjėjos patirtas ne tik dalyvavimo teismo posėdyje sąnaudas, bet ir pasiruošimo teismo posėdžiui sąnaudas, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertina, jog yra pagrindas laikyti, kad teismo posėdis truko daugiau nei 30 min. ir priteisti atstovavimo išlaidas už vieną valandą. Maksimalus dydis už pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teisme – 422,06 Eur (2 110,30 Eur x 0,1 (koeficientas) x 2,5 (valandos) x 80 proc.). Įvertinus pateiktus duomenis, pareiškėjo prašoma priteisti 250 Eur suma už minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijų 8.16 bei 8.19 papunkčiuose numatytos maksimalios sumos, todėl gali būti priteista.
Pareiškėjas už skundo pateikimą teismui taip pat yra sumokėjęs 23 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtina prie bylos pateiktas 2023-10-27 mokėjimo nurodymas. Atsižvelgiant į ABTĮ 34 ir 35 straipsnių, 39 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, minėtos išlaidos – 23 Eur – taip pat gali būti priteistinos pareiškėjui iš atsakovų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2017-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).
Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl keturių pareiškėjo reikalavimų. Iš šių reikalavimų pareiškėjo naudai buvo patenkinti trys. Taigi, laikytina, jog iš viso yra patenkinti 75 procentai skundo reikalavimų, todėl iš atsakovų pareiškėjui priteistina 1 127,25 Eur ((1 480 Eur + 23 Eur) x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 40–41 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės mero 2023-06-02 rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 dalį, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo nurodytas su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra nesuderintas ir atitinkamose Kauno miesto gatvių sankryžose neteisėtai eksploatuojamas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023-05-06 pakartotinio kreipimosi (skundą) dalį dėl Šv. Gertrūdos g. – Biržtono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo pašalinimo.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-09-15 sprendimą byloje Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Pareiškėjo D. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies. Pareiškėjui D. S. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės mero priteisti 1 127,25 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 25 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.