Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-195-662/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-03-25
Bylos Nr.: eA-195-662/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02962-2023-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Atsakovas: Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto savivaldybės
Pareiškėjas: D. S.
Trečiasis asmuo: viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai

Administracinė byla Nr. eA-195-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02962-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės merui, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Transporto kompetencijų agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės mero (toliau – ir atsakovas, ir Meras) 2023 m. birželio 2 d. rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 „Dėl eismo organizavimo saugumo ir teisėtumo Kauno mieste užtikrinimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria dalies nesuderintų lentelių išmontavimas nukeliamas 2024 metams ir pareiškėjo reikalavimas dėl lentelių pašalinimo laikomas nepagrįstu bei atsisakyta išmontuoti su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra (toliau – ir Agentūra) nesuderintas, t. y. neteisėtai eksploatuojamas, lenteles, ir įpareigoti Merą šią pareiškėjo prašymo dalį svarstyti iš naujo; 3) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, ir Administracija) nevilkinti savo funkcijų atlikimo ir ištaisyti daromus tęstinius pažeidimus – pašalinti su Agentūra likusias penkias nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose iš Gimnazijos g. į Šv. Gertrūdos g., iš Jovarų g. į Raudondvario pl., iš Partizanų g. į Pramonės pr. į pietus, iš Islandijos pl. į Užnerio g., iš Laisvės al. į Vytauto pr. į pietus, Kauno mieste, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), aktyvus eismo dalyvis ir pėsčiasis. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 6 d. su skundu kreipėsi į Merą ir Administraciją, prašydamas pašalinti su Agentūra nesuderintas Kauno miesto sankryžose esančias šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Pareiškėjas prašymą grindė Lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo įrengimo vertinimo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 2-16 (toliau – ir Metodika) (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 24 d.), 26 punktu, kuriame numatyta, jog kai Agentūra pateikia neigiamą išvadą, laikoma, kad sprendimas įrengti prie šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle yra nesuderintas, ir, jeigu lentelė pakabinta, ji turi būti pašalinta. Pareiškėjas pažymėjo, kad Kelių šviesoforų įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-81 (toliau – ir Taisyklės), 77² punkte įtvirtinta, jog šviesoforo lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su Agentūra. Tačiau atsakovai minėtą teisinį reguliavimą ignoruoja, dėl to eismas Kauno mieste organizuojamas nesaugiai ir ne pagal galiojantį teisinį imperatyvą.

2.2. Pareiškėjui skundžiamu Raštu buvo nurodyta, kad jo skundas tenkinamas iš dalies, kadangi nuo 2023 m. liepos 1 d. bus panaikintos 4 iš 9 nesuderintų (Kauno mieste neteisėtai įrengtų) lentelių, o likusią pareiškėjo skundo dalį buvo atsisakyta patenkinti. Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Mero Rašto dalį, kuria dalies nesuderintų lentelių išmontavimas nukeliamas 2024 metams, atsisakant išmontuoti su Agentūra nesuderintas ir neteisėtai eksploatuojamas lenteles, įpareigoti Merą šią pareiškėjo skundo dalį svarstyti iš naujo, įpareigoti Administraciją pašalinti su Agentūra nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose iš Gimnazijos g. į Šv. Gertrūdos g., iš Jovarų g. į Raudondvario pl., iš Partizanų g. į Pramonės pr. į pietus, iš Islandijos pl. į Užnerio g., iš Laisvės al. į Vytauto pr. į pietus, Kauno mieste, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui. Tačiau Komisija skundžiamu Sprendimu nusprendė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2.3. Komisijos Sprendimas nepagrįstas, kadangi skundžiamas Mero Raštas buvo vertinamas išimtinai tik struktūrine prasme, tačiau vengta pasisakyti dėl paties Rašto turinio ir argumentų atitikties galiojančiam teisiniam reguliavimui, taip pat nebuvo įvertintos Mero ar Administracijos funkcijos, nepasisakyta dėl jų nevykdymo. Komisija visiškai nevertino, kad Mero Rašte nurodyti argumentai pažeidžia ir tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas), Taisyklių ir Metodikos nuostatoms, kadangi Rašte dėl minėtų teisės aktų aktualių nuostatų nepasisakoma arba jos interpretuojamos kaip neimperatyvaus pobūdžio. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėjui skundžiamas Raštas nesukuria jokių pasekmių, todėl jis neturi materialinio teisinio intereso ginčyti Mero Raštą ir prašyti teismo įpareigoti Administraciją pašalinti ginčo lenteles. Komisija nepagrįstai iš esmės nevertino Administracijos veiksmų / neveikimo teisėtumo. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamo ginčo atveju gina savo asmeninį interesą, siekdamas nenukentėti nuo nesaugaus ir neteisėto eismo organizavimo Kauno mieste.

2.4. Agentūros direktoriaus 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 2-167 (įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.) buvo patvirtinta nauja Metodikos redakcija, kurios 26 punkte nurodyta, kad lentelę kelio savininkui (valdytojui) leidžiama įrengti tik gavus Agentūros teigiamą išvadą dėl lentelės įrengimo. Pagal Metodikos 27 punktą, laikoma, kad sprendimas įrengti lentelę yra nesuderintas, kol Agentūra nepateikė teigiamos vertinimo išvados dėl lentelės įrengimo. Galiojančios Metodikos 28 punkte numatyta, kad kelio savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo lenteles, kurių įrengimas nesuderintas su Agentūra, privalo pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo 2023 m. sausio 1 d. Aktualioje Metodikos redakcijoje nenumatyta, kad įtvirtintas privalomas imperatyvas nukabinti nesuderintas lenteles netaikytinas Kauno miesto teritorijoje įrengtoms lentelėms ar kad šiai savivaldybei būtų taikomos kitokios teisinės išimtys. Todėl pareiškėjas vertino, kad atsakovai, nesant jiems nustatytų jokių teisės aktų išimčių, privalo vadovautis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis. Kadangi viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama, todėl pareiškėjas tvirtino, jog teisiniame reguliavime nesant aiškiai įtvirtintos galimybės eksploatuoti su Agentūra nesuderintas lenteles, atsakovai veikia neteisėtai viršydami įgaliojimus.

2.5. Nesuderintos lentelės nepašalinamos jau daugiau kaip 3 metus, o toks neveikimas negali būti pateisinamas, kadangi neužtikrinamas eismo saugumas, ignoruojami teisės aktų reikalavimai. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė 2023 m. rugsėjo 6 d. išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, pateikė pažymą, kuria pareiškėjo skundą dėl Administracijos pareigūnų veiksmų pripažino pagrįstu. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skundžiamo Rašto dalis turėtų būti panaikinta, o atsakovai atitinkamai įpareigotini atlikti jo skundo reikalavimuose nurodytus veiksmus.

Atsiliepimas

3. Atsakovai atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą skųsti Komisijos Sprendimą, nes skundą teismui, naudodamasis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, pateikė 2023 m. spalio 17 d. Pasak atsakovų, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos šalys, nesutinkančios su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario arba su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 ar 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), 20 straipsnio 1, 2 ar 10 dalyse, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsakovai nurodė, jog vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu paaiškėja, jog skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą, pagrindu administracinė byla dėl pareiškėjo skundo turėtų būti nutrauktina.

3.2. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 6 d. pateikė Merui bei Administracijai pakartotinį skundą, kuriuo reikalavo atsižvelgti į galiojantį teisinį reguliavimą bei pašalinti su Agentūra nesuderintas šviesoforų lenteles su žaliomis rodyklėmis. Pareiškėjui skundžiamu Raštu buvo išsamiai ir motyvuotai išaiškintos priežastys, dėl kurių lentelės su žaliomis rodyklėmis yra eksploatuojamos, nurodyti terminai, kada planuojama pašalinti dalį minėtų lentelių, ir atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą. Rašte išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos atsisakymo patenkinti pareiškėjo prašymą priežastys. Skundžiamas Raštas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

3.3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Įstatyme numatyta, kad, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (10 str. 8 d. 2 p.), sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (10 str. 8 d. 3 p). Kadangi skundžiamo Rašto priėmimo metu Meras Įstatyme suteiktų įgaliojimų spręsti eismo organizavimo klausimus užtikrinant eismo saugumą Administracijos direktoriui suteikęs nebuvo, todėl sprendimų priėmimas dėl eismo organizavimo užtikrinant saugų eismą buvo Mero kompetencija.

3.4. Viena iš eismo organizavimo priemonių yra šviesoforai, kurių įrengimas yra reglamentuotas teisės aktais. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 18 d.) 77² punkte numatyta, kad sprendimas įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle privalo būti suderintas su Agentūra. Agentūra pagal savo patvirtintą Metodiką atlieka sprendimo įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle vertinimą eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu. Lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su Agentūra.

3.5. Meras, neperžengdamas savo kompetencijos, įvykdė pareigą ir pateikė pareiškėjui tinkamą atsakymą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Mero skundžiamo Rašto dalies panaikinimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams, nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių, neturės įtakos jo konkrečioms materialinėms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams.

3.6. Teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją pašalinti su Agentūra nesuderintas likusias penkias lenteles su žaliomis rodyklėmis, įrengtas sankryžose, negali būti tenkintinas.

II.

4. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Mero Rašto dalį, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo nurodytas su Agentūra nesuderintas ir atitinkamose Kauno miesto gatvių sankryžose neteisėtai eksploatuojamas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; įpareigojo Merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 6 d. pakartotinio kreipimosi (skundo) dalį dėl Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių su Agentūra nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo pašalinimo; panaikino Komisijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas taip pat pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovų Administracijos ir Mero priteisė 1 127,25 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą, pažymėjo, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priešingai, nei teigia atsakovai, vertino, jog pareiškėjo skundas paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų. Teismas nurodė, kad skundžiamo Komisijos Sprendimo, kuris priimtas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą, įžanginėje dalyje nurodyta, jog Sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 15 d., tačiau skundžiamo Sprendimo metaduomenys patvirtina, kad skundžiamo Komisijos Sprendimo registracijos data yra 2023 m. rugsėjo 18 d., numeris – 19-R1-743, Sprendimo nuorašas suformuotas 2023 m. rugsėjo 18 d. Be to, teismas akcentavo, kad pagal Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 (galiojanti Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. VE-41 redakcija) (toliau – ir Dokumentų rengimo taisyklės), 4.6 papunktį, metaduomenys – duomenys apie dokumentą, jo valdymą ir naudojimą, o dokumento data laikoma jo registravimo data (Dokumentų rengimo taisyklių 13 punktas). Todėl teismas vertino, kad Komisijos Sprendimo priėmimo data laikytina Sprendimo registravimo data metaduomenyse, t. y. 2023 m. rugsėjo 18 d. Kadangi pareiškėjo įgaliota atstovė advokato padėjėja skundą teismui pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, o skundo pasirašymo data yra 2023 m. spalio 17 d., todėl teismas sprendė, jog vieno mėnesio termino skundui paduoti dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo pareiškėjas nepraleido.

6. Teismas, pasisakydamas dėl Mero Rašto dalies teisėtumo, pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, susijusio su jo, kaip eismo dalyvio, teise saugiai dalyvauti viešojo administravimo subjekto organizuojamame transporto priemonių eisme, pagrįstai tikintis, jog eismo sąlygos ir transporto priemonių eismui reguliuoti naudojamos lentelės su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo yra įrengtos teisėtai. Taigi, teismas vertino, jog pareiškėjas objektyviai turi materialinį teisinį suinteresuotumą, jo nurodytas eismo dalyvio teises ar įstatymų saugomus interesus, kurie iš esmės galimai yra pažeisti atsakovų neveikimu, nepašalinant ir eksploatuojant su Agentūra nesuderintas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Mero Rašto turinio matyti, jog Agentūrai dėl lentelių suderinimo buvo teikti 8 prašymai, į kuriuos atsakyta 2020 m. vasario 5 d. raštu Nr. (33.200.E) R-482, 2020 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 39-2-90, 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 39-2-157, 2020 m. liepos 28 d. raštu Nr. 39-2-162, 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 39-2-7, 2021 m. liepos 30 d. raštu Nr. 39-2-136, 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. 39-2-76, 2023 m. vasario 6 d. raštu Nr. 39-2-22, tačiau ne visos lentelės buvo suderintos. Teismas akcentavo, kad Meras skundžiamame Rašte nurodė, jog sankryžose nesuderintos lentelės su Agentūra nepašalintos iš esmės dėl dviejų priežasčių: 1) dėl to, kad pašalinus lenteles susidarytų automobilių spūstys, padidėtų automobilių keliamas triukšmas, oro tarša; 2) su Agentūra nesuderintų lentelių trūkumus bus siekiama pašalinti ir gauti Agentūros pritarimą, todėl lentelių pašalinimas netikslingas, neracionalus, neekonomiškas ir nenaudingas savivaldybei.

8. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, vertino, kad nepriklausomai nuo to, jog savivaldybės veikla – saugaus eismo organizavimas, yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, tačiau, įgyvendinant eismo organizavimo funkciją, savivaldybę saisto atitinkami teisės aktai, reglamentuojantys eismo saugumą, įstatymai, o Taisyklių 77² punktas ir Metodikos 26 ir 28 punktai įpareigoja atsakovą neatidėliotinai pašalinti su Agentūra nesuderintas šviesoforo lenteles su žalia rodykle, nes nesuderintų lentelių naudojimas yra draudžiamas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad Meras skundžiamu Raštu atsisakė pareiškėjo nurodytose sankryžose panaikinti su Agentūra nesuderintas lenteles, t. y. jis sutiko iki 2023 m. liepos 1 d. pašalinti pareiškėjo nurodytose sankryžose 4 iš 9 nesuderintas su Agentūra lenteles, kitose 3 sankryžose esančias su Agentūra nesuderintas lenteles nusprendė pašalinti šių sankryžų rekonstrukcijų metu (2024 m.), o dar kitas lenteles apskritai atsisakė pašalinti dėl to, kad jas pašalinus susidarytų automobilių spūstys, padidėtų automobilių keliamas triukšmas, oro tarša, taip pat nurodė, jog nesuderintų su Agentūra lentelių trūkumus sieks pašalinti ir gauti Agentūros pritarimą.

10. Teismas darė išvadą, kad iš esmės Meras atsisakė pašalinti daugumą su Agentūra nesuderintų pareiškėjo nurodytose sankryžose lentelių, pažeisdamas Taisyklių 77² punkto ir Metodikos 26 ir 28 punktų reikalavimus, kurie vienareikšmiškai reiškia, jog nesuderintų lentelių eksploatavimas yra imperatyviai draudžiamas. Todėl teismas konstatavo, kad skundžiamo Mero Rašto dalis, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo visose sankryžose nurodytas lenteles, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

11. Teismas, įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo proceso metu dauguma lentelių sankryžose yra pašalintos ir liko dviejose pareiškėjo nurodytose sankryžose (Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. ir Islandijos pl. – Užnerio g.) nepašalintos neteisėtai eksploatuojamos su Agentūra nesuderintos lentelės, įpareigojo Merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 6 d. pakartotinio kreipimosi (skundo) dalį dėl Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių lentelių pašalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją pašalinti su Agentūra likusias nesuderintas lenteles su žaliomis rodyklėmis, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reguliavimas, ir apie rezultatus pranešti pareiškėjui būtų išankstinis, nes būtent Meras sprendžia eismo organizavimo klausimus pagal Įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punktą, o duomenų, jog Meras minėtas funkcijas būtų perdavęs Administracijos direktoriui, nenustatyta. Taigi teismas sprendė, kad nurodytas pareiškėjo skundo reikalavimas yra išankstinis ir negali būti tenkintinas, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti ir Komisijos Sprendimą, kuriuo jo skundas dėl Mero Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmestas, konstatavo, kad atsižvelgiant į teismo nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl atsakovo Mero Rašto panaikinimo ir įpareigojimo Merą bei Administraciją atlikti veiksmus, yra akivaizdus pagrindas tais pačiais argumentais panaikinti ir Komisijos Sprendimą.

14. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendė, kad administracinė byla buvo nagrinėjama dėl keturių pareiškėjo reikalavimų, o iš šių reikalavimų buvo patenkinti trys. Teismas, įvertinęs, kad iš viso yra patenkinti 75 procentai skundo reikalavimų, iš atsakovų pareiškėjui priteisė 1 127,25 Eur ((1 480 Eur + 23 Eur) x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III.

15. Atsakovai Administracija ir Meras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas bei nukrypus nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl yra naikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas paduotas laikantis teisės aktuose numatytų terminų, nes klaidingai vertindamas byloje esančius įrodymus nusprendė, jog Komisijos Sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 18 d. Teismas pasisakė, kad skundžiamo Komisijos Sprendimo, kuris priimtas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą, įžanginėje dalyje nurodyta, jog sprendimas priimtas 2023 m. rugsėjo 15 d., tačiau Komisijos Sprendimo metaduomenys patvirtina, kad Komisijos Sprendimo registracijos data yra 2023 m. rugsėjo 18 d., numeris – 19-R1-743, Sprendimo nuorašas suformuotas 2023 m. rugsėjo 18 d., tačiau tokia teismo išvada akivaizdžiai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Su pareiškėjo prašymu dėl procesinio termino į bylą yra pateiktas Komisijos lydraštis, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog „Siunčiame Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 21RE-197(AG1-129/10-2023) nuorašą“. Taip pat pateikti detalūs metaduomenys yra ne Sprendimo, bet lydraščio, o iš šių metaduomenų matomas dokumento pavadinimas „Dėl sprendimo“ (toks pavadinimas nurodytas ir lydraštyje), jo registracijos data ir numeris – 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 19R1-743, tačiau duomenų būtent apie Sprendimą nėra. Aplinkybę, jog tai yra lydraščio metaduomenys, bet ne Sprendimo, patvirtina tai, kad jo nėra pasirašę Komisijos nariai, lydraštyje, kaip ir metaduomenyse nurodytas tas pats dokumento registro Nr. 19R1-, o Sprendime - 21RE1-. Akivaizdu, jog Komisijos Sprendimas, jei buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 15 d., t. y. penktadienį, galėjo būti, kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, išsiųstas pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d., t. y. sekančią darbo dieną, kaip tai numatyta IAGNTĮ. Komisijos Sprendimo apskundimo terminas nėra siejamas nei su jo gavimo, nei su sužinojimo apie jį diena, todėl taikomas vieno mėnesio nuo sprendimo priėmimo dienos terminas. Ginčų Komisija Sprendimą priėmė 2023 m. rugsėjo 15 d., todėl jo apskundimo terminas baigėsi 2023 m. spalio 15 d., taigi pareiškėjas skundą teismui pateikė praleidęs įstatymo numatytą terminą, t. y. 2023 m. spalio 17 d. Teismas visiškai nepagrįstai sutapatino Komisijos Sprendimo priėmimo ir išsiuntimo datą bei nepagrįstai nesprendė praleisto termino atnaujinimo ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir (ar) bylos nutraukimo klausimo, tokiu būdu pažeisdamas administracinį procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

15.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino skundžiamo Rašto dalį. Priešingai nei konstatavo teismas, skundžiamu Raštu Meras iš esmės neatsisakė pašalinti pareiškėjo prašomas pašalinti lenteles su žalia rodykle, bet sutiko jas pašalinti – skundžiamame Rašte nurodyta, jog artimiausiu laiku (iki 2023 m. liepos 1 d.) bus pašalinta dalis lentelių su žalia rodykle, o likusios lentelės su žalia rodykle bus išmontuotos po šių sankryžų rekonstrukcijos (remonto) darbų, kuriuos planuojama vykdyti 2024 metais. Sutinkamai, kaip teisingai konstatavo teismas, kad dauguma lentelių su žaliomis rodyklėmis yra pašalintos ir liko dviejose pareiškėjo nurodytose sankryžose (Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose. Be to, bylos nagrinėjimo metu, tiek Administracijos 2024 m. balandžio 24 d. raštu Nr. (33.205 Mr) R-1304 pareiškėjui, tiek teismo posėdžio metu, sutinkamai su skundžiamame Rašte išdėstyta pozicija, buvo nurodyta, jog ginčo lentelių su žalia rodykle nebebus sankryžose po jų rekonstrukcijos (remonto) darbų, kuriuos planuojama pradėti 2024 metais. Todėl Administracija nesutiko su teismo išvada, kad Meras atsisakė panaikinti lenteles su žalia rodykle, kadangi Meras su pareiškėjo prašymu (skundu) iš esmės sutiko, priėmė sprendimą prašomas lenteles su žalia rodykle panaikinti, tačiau atidėjo sprendimo įgyvendinimo terminą, be kita ko, nurodydamas ir tokio sprendimo motyvus.

15.4. Savivaldybė, įgyvendindama jai įstatymais priskirtą saugaus eismo organizavimo funkciją, eismo organizavimo pakeitimus mieste planuoja ir vykdo nuosekliai ir sistemiškai. Pašalinus pareiškėjo prašomas lenteles su žalia rodykle, akivaizdu, kad tose vietose didės laukiančių žalio šviesoforo signalo sukti į dešinę automobilių skaičius, todėl siekiant kaip įmanoma sumažinti transporto spūstis tose sankryžose, būtina perprogramuoti šviesoforus dalyje miesto arba, jei tai neefektyvu, kaip šių sankryžų atveju, net atlikti sankryžos remonto (rekonstrukcijos) darbus, kuriuos atlikti reikalinga parengti techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, įstatymų nustatyta tvarka parinkti rangovą ir pan. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybė sutiko su pareiškėjo reikalavimu, tačiau nurodė vėlesnį terminą, kada bus pašalintos lentelės su žaliomis rodyklėmis, tačiau teismas tokių svarbių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

15.5. Meras Rašte pareiškėjui motyvuotai, argumentuotai bei išsamiai išdėstė faktines aplinkybes, nurodydamas priežastis dėl kurių lentelės su žalia rodykle negali būti pašalintos nedelsiant, nurodydamas, kad jos bus pašalintos po sankryžų remonto (rekonstrukcijos) darbų, tuo nepažeisdamas atsakymų į prašymus priimti administracinius sprendimus, t. y. laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų atsakė pareiškėjui. Nėra pagrindo Mero Rašto dalį pripažinti naikintina, juo labiau, kad jame nėra numatytų jokių įpareigojimų pareiškėjui.

15.6. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas objektyviai turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčo atveju, kadangi eksploatuojant su Agentūra nesuderintas lenteles su žalia rodykle yra pažeidžiama pareiškėjo, kaip eismo dalyvio, teisė saugiai dalyvauti viešojo administravimo subjekto organizuojamame eisme. Nors pareiškėjas skundu prašo panaikinti visas Kauno mieste eksploatuojamas su Agentūra nesuderintas lenteles su žalia rodykle, tačiau minėtame skunde pateikė subjektyvų situacijos vertinimą dėl vienos, t. y. Partizanų g. ir Pramonės pr. sankryžoje esančios lentelės su žalia rodykle.

15.7. Visiškai sutinkama su Komisijos išvada, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio intereso, juo labiau, kad Partizanų g. ir Pramonės pr. sankryžoje buvusi lentelė su žalia rodykle jau yra pašalinta, taigi net jeigu pareiškėjas ir turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą, panaikinus lentelę su žalia rodykle, dėl kurios pareiškėjas buvo nurodęs konkrečius argumentus, kaip buvo pažeidžiamos jo teisės, jis pasibaigė panaikinus minėtą lentelę su žalia rodykle. Skundžiamu Raštu nėra nustatyti jokie įpareigojimai pareiškėjui, nėra keičiama jo teisių ir pareigų apimtis. Pareiškėjas skunde taip pat nepateikė jokių argumentų, kaip jo teisinę padėtį keičia skundžiamas Raštas, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas neturi teisinio pagrindo ginčyti eismo organizavimo klausimus, taip pat nenustatytas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis pareiškėjas galėtų ginti viešąjį interesą teisme. Skundžiamo Rašto turinys yra aiškus ir pakankamas, šiuo aktu nėra nustatytų pareigų pareiškėjui, kurių jis negalėtų įgyvendinti, todėl skundžiamas Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui ir pagrindo jį naikinti nėra.

Atsiliepimas

16. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti pilna apimtimi ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pareiškėjas dėl termino kreiptis į teismą (ne)praleidimo nurodo, kad atsakovai niekaip nepatikslina, kokiems konkrečiai byloje esantiems įrodymams šiuo aspektu jų netenkinanti teismo išvada prieštarauja. Analogiški argumentai buvo išsakyti ir atsiliepime į skundą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas išsireikalavo Komisijos bylos medžiagą ir ją atidžiai ištyrė. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Komisijos bylos medžiaga ir joje esantys metaduomenys patvirtina, kad Komisijos Sprendimą Komisijos pirmininkė pasirašė 2023 m. rugsėjo 15 d. 17 val. 08 min. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. buvo penktadienis, o Komisijos darbo valandos baigėsi 15 val. 45 min., pareiškėjui ir jo atstovei 2023 m. rugsėjo 15 d. Komisijos darbuotoja telefonu buvo patvirtinusi, jog aptariamą dieną pareiškėjo byloje sprendimas dar priimtas nebuvo. Bylos metaduomenys patvirtina, kad Sprendimas į Komisijos duomenų sistemą buvo įkeltas ir apdorotas 2023 m. rugsėjo 18 d. ir tą pačią dieną pateiktas pareiškėjui. Todėl teismas sutiko su pareiškėjo bei jo atstovės pozicija, kad aptariamu atveju turėtų būti atsižvelgiama ne tik į įžanginėje dalyje nurodomą sprendimo datą, bet vertinama faktinė sprendimo surašymo, jo pasirašymo bei įkėlimo į sistemą data, kuri buvo vėlesnė – 2023 m. rugsėjo 18 d. Byloje buvo pateiktas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą, jeigu teismas vis tik vertintų, kad jis buvo praleistas, tačiau teismas šio prašymo nesvarstė, nustatęs, jog terminas praleistas nebuvo. Šiuo aspektu procesiniai terminai teismo išnagrinėti detaliai, padarytos teisingos išvados, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentais dėl procesinio termino praleidimo nėra jokio teisinio pagrindo.

16.2. Pareiškėjas pažymi, kad ginčo sprendimui taikytinas teisinis reguliavimas nebus detalizuotas, kadangi jis yra detaliai aptartas tiek pareiškėjo teismui pateiktame ir vėliau patikslintame skunde, tiek detaliai išnagrinėtas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, be to, sprendimo priėmimui aktualių teisės normų ir jo taikymo neskundžia ir patys atsakovai.

16.3. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamu Raštu Meras iš esmės neatsisakė pašalinti pareiškėjo prašomas pašalinti lenteles su žalia rodykle, bet sutiko jas pašalinti, todėl neva pareiškėjo prašymas Mero buvo patenkintas ir pagrindo teisminiam ginčui nėra, tačiau pareiškėjas su tokia pozicija nesutinka, kadangi lentelės turėjo būti neatidėliotinai pašalintos dar 2020 m. pradžioje įsigaliojus imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas ne kartą ir įvairiomis formomis kreipėsi į atsakovus, atkreipdamas jų dėmesį į neteisėtą ir nesaugų eismo reguliavimą Kauno mieste, tačiau visi jo kreipimaisi buvo ignoruojami ir jokių veiksmų situacijai ištaisyti nebuvo imtasi. Skundžiamame Rašte priešingai nei manipuliatyviai teigiama, neapibrėžtu laike terminu, buvo žadama pašalinti tik keletą nesuderintų lentelių, o apie Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių lentelių su žalia rodykle pašalinimo planus bei terminus nebuvo net užsiminta, abstrakčiai konstatuojant, kad „lentelės likusiose sankryžose neišmontuotos atsižvelgiant į automobilių spūstis ir jų keliamą triukšmą, didėjančią oro taršą, taip pat dėl to, kad daugelis derintų lentelių nesuderintos dėl lengvai pašalinamų trūkumų, kuriuos šiuo metu siekiama pašalinti“. Pareiškėjo rašto bei skundžiamo Mero Rašto turinį išsamiai ištyręs teismas, skundžiamą Raštą bei jame pateiktą informaciją suprato analogiškai kaip ir pareiškėjas.

16.4. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tapo žinoma, jog ginčo lentelės nebuvo ir negalės būti suderintos su Agentūra dėl to, kad jos įrengtos nesaugiai, todėl atsakovai pakeitė poziciją ir jau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog lentelės bus pašalintos po minimų sankryžų rekonstrukcijų, tačiau nenurodant ir neapibrėžiant jokių terminų. Pareiškėjo vertinimu, įsigilinęs į bylos esmę ir įvertinęs galiojantį teisinį reguliavimą, teismas pagrįstai Mero Rašte dėstomus teiginius prilygino atsisakymui atlikti veiksmus ir padarė teisingas išvadas, kad viena savivaldybės funkcijų yra saugaus eismo organizavimas. Nepriklausomai nuo to, kad ši funkcija savarankiška, savivaldybė šią funkciją turi įgyvendinti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką. Taigi, nepaisant visų skundžiamame Rašte ir vėlesniuose atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomų interpretacijų, teismas, sutikdamas su pareiškėjo argumentais, teisingai sprendė, kad atsakovai negali ignoruoti galiojančių imperatyvių teisės normų ir eismą Kauno mieste organizuoti šias normas pažeisdami, kadangi reikalavimai dėl žalių rodyklių prie raudono šviesoforo signalo įrengimo, pirmiausia yra nustatyti saugaus eismo užtikrinimui, o tik po to gatvių pralaidumo didinimui. Taigi, teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo bylą ir padarė teisingas išvadas. Atsakovai nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei vėlesniuose procesiniuose dokumentuose, jokia forma negalėjo pagrįsti savo sprendimų dėl žalių rodyklių įrengimo ir atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymus / skundą teisėtumo. Priešingai, atsakovų atstovė 2024 m. birželio 27 d. vykusio teismo posėdžio metu pati pripažino, kad tiek lentelių įrengimas (atstatymas), tiek jų eksploatavimas iš esmės neturi jokio teisinio pagrindimo ir prieštarauja galiojančiam teisiniam reguliavimui.

Šalies argumentai

16.5. Pareiškėjas nesutinka su argumentu, kad įvertinus skundžiamo Rašto turinį, bei kitus VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, taikomus administraciniam sprendimui, akivaizdu, jog nėra pagrindo Mero Rašto dalį pripažinti naikintina, juo labiau, kad skundžiamame Rašte nėra numatytų jokių įpareigojimų pareiškėjui, taip pat, jog pareiškėjas nėra materialiai suinteresuotas, kadangi Mero Raštu niekaip nėra daroma įtaka jo teisių ir pareigų apimčiai.

16.6. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde akcentavo atsakovų vilkinimą atlikti veiksmus. Pareiškėjo skundas neapima vien tik atsakovų neveikimo siaurąja prasme – Rašto neparengimo ar netinkamos formuluotės Rašto pateikimo. Pareiškėjo teismui pateikto skundo vienas tikslų yra siekis sustabdyti atsakovų savivaldžiavimą ir teisinį nihilizmą, pasireiškiantį teisės aktų imperatyvo nepaisymu, vilkinimu atlikti jiems priskirtas funkcijas ir jiems įstatymu deleguotus veiksmus, tokiu būdu neužtikrinant eismo dalyviams teisėto ir saugaus eismo Kauno mieste reguliavimo. Pareiškėjas pateikė skundą plačiąja prasme – dėl Kauno miesto savivaldybės ir Administracijos viešųjų funkcijų netinkamo vykdymo ir teisei prieštaraujančių veiksmų, konkrečiai nesuderintų, t. y. dėl nesaugiai įrengtų šviesoforo žalių lentelių pašalinimo, o tai pareiškėjui, (duomenys neskelbtini), sukuria aiškias ir konkrečias bei tęstines pasekmes – nesaugumo jausmą dalyvaujant eisme, taip pat nepasitikėjimą savivaldos institucijomis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjo materialinis suinteresuotumas bylos baigtimi išnyko pašalinus nesuderintą žalią lentelę (duomenys neskelbtini) Partizanų prospekte Kaune, tačiau kitos likusios nesuderintos lentelės yra įrengtos vienose didžiausių Kauno miesto sankryžų, kurių kirtimas neišvengiamas norint iš vieno miesto rajono patekti į kitą. Pareiškėjo profesinė specifika ir gyvenimo būdas lemia aktyvų jo dalyvavimą eisme, todėl jis kasdien yra priverstas kirsti nesaugias ginčo sankryžas, o žinojimas, kad sankryžose eismas atsakovų sąmoningai organizuojamas nesivadovaujant teise ir nesaugiai, eisme dalyvaujančiam pareiškėjui kelia neigiamas emocijas – nesaugumo jausmą ir nepasitikėjimą institucijų veikla.

16.7. Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiamas Raštas neturi būti naikinamas, kadangi jame nėra jokių įpareigojimų pareiškėjui. Savivaldybės Meras ar Administracija, pašalindama nesuderintas lenteles, nėra įpareigota priimti bendro ar individualaus pobūdžio administracinių aktų, ką patvirtina byloje esantys duomenys (nepriimdama jokių aktų savivaldybės administracija per ginčo su pareiškėju laikotarpį pašalino 7 iš 9 neteisėtai Kauno mieste įrengtų lentelių). Atsakovų pareiga, kaip šioje byloje teisingai ją identifikavo pirmosios instancijos teismas, yra priimti ir pareiškėjui pateikti savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams neprieštaraujantį atsakymą į jo skundą, tačiau to atsakovai negali padaryti nenukabindami neteisėtai įrengtų žalių šviesoforo lentelių. Atsakovai suvokia savo veiksmų neteisėtumą, todėl apeliaciniame skunde vengia pasisakymų dėl ginčo esmės, siekdami įtikinti teismą, kad pareiškėjas neturi teisės kvestionuoti jų priimtų sprendimų ir galbūt netinkamo funkcijų vykdymo.

16.8. Pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą atkreipti atsakovų dėmesį į netinkamą eismo organizavimą, o tai ir padarė, tačiau atsakovams nesiimant jokių priemonių daromiems pažeidimams ištaisyti, turi ne tik teisę, bet ir pilietinę pareigą pasinaudoti visomis teisinėmis priemonėmis, kad atsakovai jiems deleguotas funkcijas vykdytų laikydamiesi teisės viršenybės principo, užtikrinant pareiškėjo ir kitų miestiečių saugumą dalyvaujant eisme. Atsakovai netinkamu ir teisei prieštaraujančiu savo funkcijų vykdymu pažeidžia pareiškėjo teises, teisinės valstybės, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo prieš įstatymą, konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

16.9. Meras ir Administracija, įgyvendindami jiems priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuris kitas asmuo ar valdžios įstaiga, taip pat yra saistoma bendrųjų konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Nors atsakovai savo pateikiamuose procesiniuose dokumentuose ir vengia apie tai kalbėti, tačiau tiek Metodika, tiek Taisyklės yra galiojantys ir imperatyvūs teisės aktai, todėl atsakovams jų nuostatų yra privaloma laikytis. Taigi, apeliaciniu skundu niekaip nėra paneigta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek savivaldybės Meras, tiek Administracija, vykdydami jiems deleguotas funkcijas organizuodami eismą Kauno mieste ar nagrinėdami pareiškėjo pateiktą prašymą / skundą, turėjo pareigą vadovautis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis bei privalėjo jų laikytis. Pareiškėjo nuomone, apeliacinio skundo pagrindinis tikslas yra išvengti teisėto reikalavimo įvykdymo bei suformuoti teismo praktiką, apribojant miestiečiams galimybę kvestionuoti savivaldos institucijų veiksmų teisėtumą. Nemaža dalis apeliacinio skundo argumentų neturi realios teisinės vertės, jais yra siekiama pateisinti priimtus neteisėtus sprendimus, kvestionuojant pareiškėjo teisę reikalauti neteisėtų veiksmų sustabdymo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjo skundą nuodugniai įsigilino į ginčo esmę, teisingai įvertino susiklosčiusią situaciją, galimas jos pasekmes, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės mero 2023 m. birželio 2 d. rašto Nr. (33.200 Mr) R-1452 „Dėl eismo organizavimo saugumo ir teisėtumo Kauno mieste užtikrinimo“ ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 21RE1-197(AG1-129/10-2023) 19-R1-743 teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Mero Rašto dalį, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo nurodytas su Agentūra nesuderintas ir atitinkamose Kauno miesto gatvių sankryžose neteisėtai eksploatuojamas lenteles su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigojo Merą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. gegužės 6 d. pakartotinio kreipimosi (skundo) dalį dėl Šv. Gertrūdos g. – Birštono g. (Gimnazijos g.) ir Islandijos pl. – Užnerio g. sankryžose esančių su Agentūra nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo pašalinimo, taip pat panaikino Komisijos Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog kadangi pagal teisės aktų nuostatas nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo eksploatavimas yra imperatyviai draudžiamas, Mero Rašto dalis, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo visose sankryžose nurodytas lenteles, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

19. Atsakovai su anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas bei nukrypus nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl yra naikintinas.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Iš esmės nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijoje eksploatuojamų su Agentūra nesuderintų lentelių su žalia rodykle prie raudono šviesoforo signalo pašalinimo.

22. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, VAĮ, Taisyklių ir Metodikos nuostatos. Ginčui aktualios teisės aktų nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl jos nebekartojamos.

23. Pagal Taisyklių 77² punktą, sprendimas įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle privalo būti suderintas su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra. Viešoji įstaiga Transporto kompetencijų agentūra pagal savo patvirtintą metodiką, suderintą su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, atlieka sprendimo įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lentelę su žalia rodykle vertinimą eismo saugumo ir pralaidumo požiūriu. Lentelę su žalia rodykle naudoti draudžiama, jei sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle nėra suderintas su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra. Jeigu sprendimas įrengti lentelę su žalia rodykle su viešąja įstaiga Transporto kompetencijų agentūra buvo suderintas iki sankryžos rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto, sprendimą įrengti lentelę su žalia rodykle būtina suderinti iš naujo, norint toliau naudoti lentelę po sankryžos rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto. Metodikos 26 punkte reglamentuota, jog laikoma, kad sprendimas įrengti lentelę yra suderintas, kai Agentūra pateikia teigiamą vertinimo išvadą dėl lentelės įrengimo. Lentelę kelio savininkui (valdytojui) leidžiama įrengti tik gavus Agentūros teigiamą išvadą dėl lentelės įrengimo. Šios Metodikos 27 punkte nustatyta, jog laikoma, kad sprendimas įrengti lentelę yra nesuderintas kol Agentūra nepateikė teigiamos vertinimo išvados dėl lentelės įrengimo arba: kai Agentūra pateikė neigiamą vertinimo išvadą (27.1 p.); kai Metodikos 24 punkte nustatyta tvarka nepateikti reikalingi duomenys (27.2 p.); kai kelio savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo nesikreipė į Agentūrą dėl sprendimo įrengti lentelę suderinimo (27.3 p.). Minėtos Metodikos 28 punkte įtvirtinta, kad kelio savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo lenteles, kurių įrengimas nesuderintas su Agentūra, privalo pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo 2023 m. sausio 1 d.

24. Tai reiškia, kad Taisyklių 77² punktas ir Metodikos 26, 27 ir 28 punktai įpareigoja ne tik suderinti sprendimus įrengti prie transporto šviesoforo raudono signalo lenteles su žalia rodykle su Agentūra, bet ir neatidėliotinai pašalinti su Agentūra nesuderintas šviesoforo lenteles su žalia rodykle, nes nesuderintų lentelių naudojimas yra draudžiamas.

25. Kaip matyti iš skundžiamo Mero Rašto, atsakovas sutiko iki 2023 m. liepos 1 d. pašalinti pareiškėjo nurodytose sankryžose 4 iš 9 nesuderintas su Agentūra lenteles. Kitose 3 sankryžose esančias su Agentūra nesuderintas lenteles nusprendė pašalinti šių sankryžų rekonstrukcijų metu (2024 metais). Dar kitas lenteles apskritai atsisakė pašalinti dėl to, kad jas pašalinus susidarytų automobilių spūstys, padidėtų automobilių keliamas triukšmas, oro tarša. Be to, nurodė, jog nesuderintų su Agentūra lentelių trūkumus sieks pašalinti ir gauti Agentūros pritarimą.

26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, padarė teisingą išvadą, jog Meras atsisakė pašalinti daugumą su Agentūra nesuderintų pareiškėjo nurodytose sankryžose lentelių, pažeisdamas Taisyklių 77² punkto ir Metodikos 26, 27 ir 28 punktų reikalavimus, kurie vienareikšmiškai reiškia, jog nesuderintų lentelių eksploatavimas yra imperatyviai draudžiamas, o įvertinus tai, skundžiamo Mero Rašto dalis, kuria atsisakyta pašalinti pareiškėjo visose sankryžose nurodytas lenteles, negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina. Atsižvelgiant į tai pagrįstai tais pačiais argumentais panaikintas ir Komisijos Sprendimas.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1486-442/2023). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-778-662/2023).

28. Atmestini kaip nereikšmingi ir nesuderinami su nustatytu teisiniu reguliavimu atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad Meras su pareiškėjo prašymu (skundu) iš esmės sutiko, priėmė sprendimą prašomas lenteles su žalia rodykle panaikinti, tačiau atidėjo sprendimo įgyvendinimo terminą, be kita ko, nurodydamas ir tokio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl kreipimosi į teismą senaties termino skaičiavimo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime minėto klausimo nebeanalizuoja.

30. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovų pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš atsakovų priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

32. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

33. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

34. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą). Pareiškėjas, pagrįsdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, pateikė 2024 m. rugpjūčio 21 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 240821-1 išrašą, 2024 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 240828-1 600 Eur sumai ir AB Swedbank 2024 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo nurodymą.

35. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas 1,3. Pareiškėjas už suteiktą teisinę paslaugą sumokėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d., todėl taikytinas Lietuvos statistikos departamento (dabar – Valstybės duomenų agentūra) skelbiamas 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai maksimali galima priteisti suma už aptariamas teisines paslaugas būtų 2 809,3 Eur (2 161 Eur (2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 1,3).

36. Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose (8.11 p., 8.17 p.) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, prašomos priteisti išlaidos yra protingos ir proporcingos, todėl priteistinos pareiškėjui iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės mero.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui D. S. iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės mero 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė