- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2YT-3280-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00315-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., S. K., Valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.10.12Paveldėjimo santykiams taikytina teisė
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.4.9.1.1Paaiškinimai, pateikiami apklausos teisme metu
- 3.2.4.9.3.1Rašytinių įrodymų pateikimas ir išreikalavimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. V., S. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. M. kreipėsi į teismą pareiškimu suinteresuotiems asmenims G. V., S. K., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos M. K. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėjos tėvas A. S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento A. S. K. nepaliko. Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nei pareiškėja, nei kiti mirusiojo vaikai G. V. ir S. K., nei jo sutuoktinė M. K.. Pareiškėjos tėvui A. S. K. K. apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 7,00 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype yra ir A. S. K. priklausanti namų valda, nors daiktinės teisės į namų valdos statinius nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre. Nors dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po tėvo mirties niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjos motina M. K. priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Motina ir toliau liko gyventi namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rūpinosi namų valdos statiniais, juos prižiūrėjo, savo poreikiams naudojo žemės sklypą, augino įvairias daržoves, prižiūrėjo sodą, rūpinosi, kad visa žemė būtų tvarkingai įdirbta. Praėjus beveik dvejiems metams po tėvo mirties, pablogėjus sveikatai, 2014 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjos motina persikėlė gyventi į Alytų. Kadangi pareiškėja neturi dokumento, patvirtinančio, kad jos motina M. K. po sutuoktinio A. S. K. mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl kreipėsi teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismo posėdyje pareiškėja M. M. pareiškimą palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad motina pergyveno tėvą penkerius metus. Po tėvo A. S. K. mirties jo sutuoktinė, pareiškėjos motina, į notarą dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatytais terminais nesikreipė, nes manė, kad jai, kaip sutuoktinei, viskas savaime priklauso. Pareiškėjos motina M. K., mirus vyrui, pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvai gyvenoPaaiškino, kad tėvai, gyvendami santuokoje, susilaukė trijų vaikų, t. y. pareiškėjos ir G. V. ir S. K., kurie yra suinteresuoti asmenys byloje. Palikėjo vaikai į notarą po tėvo mirties taip pat nei vienas nesikreipė. Namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), likęs gyvenamasis namas su priklausiniais ir apie 7 ha žemės sklypas. Šiuose namuose mirus pareiškėjos tėvui tvarkėsi motina, ji laikė gyvulius, sodinosi daržus, namai buvo kūrenami malkomis. Teko padažyti, tvarkyti „plytą“, remontuoti tvartą. Pareiškėjos motina iki leido sveikata tvarkėsi savarankiškai, padedama vaikams, vėliau dėl fizinės negalios išsikėlė gyventi pas pareiškėją. Suinteresuotas asmuo S. K. vedė asocialų gyvenimo būdą. Mirus A. S. K. jos ir motinos buvo mokami mokesčiai už elektrą, žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė A. B. teismo posėdyje pareiškimą palaiko jam nurodytais motyvais. Paaiškino, kad juridinio fakto nustatymas pareiškėjai turės teisines pasekmes, kadangi pareiškėja po savo motinos yra priėmusi palikimą, tuo tarpu jos motina po tėvo mirties mirusiojo palikimo priėmusi nebuvo. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo apsigyveno (duomenys neskelbtini). A. S. K. vardu viešame registre yra registruotas tik 7 ha žemės sklypas, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Sodybos statiniai nekilnojamojo turto registre registruoti nebuvo, tačiau šis nekilnojamasis turtas registruotas kaimo ūkinėse knygose palikėjo vardu. (duomenys neskelbtini) mirus A. S. K. jo palikimą priėmė sutuoktinė M. K., kadangi ji liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi su sutuoktiniu įsigytais buitiniais reikmenimis, augino daržoves, prižiūrėjo žemę kol leido sveikata.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 52-55), kuriame nurodė, kad pareiškėjai pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad po sutuoktinio A. S. K. mirties M. K. aktyviais veiksmais pradėjo valdyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 58-60), kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad M. M. pareiškimas pagrįstas, į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.
Suinteresuoti asmenys G. V. ir S. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė, apie pareigą per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą informuoti tinkamai (b. l. 50, 51), savarankiškų reikalavimų nereiškia.
Suinteresuotas asmuo G. V. teismo posėdyje su pareiškimu sutinka. Patvirtino, jog visiškai pritaria pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, sutinka, kad palikimo reikalus tvarkytųsi sesuo M. M.. Nurodė, kad visas ūkis ir buitis po tėvo mirties teko motinai. Kuomet motina nepajėgė savarankiškai tvarkytis, sesuo motiną M. K. pasiėmė pas save. Jos abi viskuo rūpinosi, nes brolis S. K. vedė netinkamą gyvenimo būdą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, jog A. S. K. ir M. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų – G. V., M. M. ir S. K. (b. l. 8, 13, 16, 47). (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)/ Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. K. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 28-29). Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma apie pastatus patvirtina, jog 1967-1985 metų bei 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) ūkinėse knygose įrašytas K. A., K. ūkis, o knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta – gyvenamasis namas (1948 m.), tvartas 1957 m.) (b. l. 27). Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos pažymoje apie gyvenamuosius ir ūkinius pastatus (b. l. 38), nurodyta, jog pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), įrašus gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), įrašyti A. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Pareiškėjos tėvas A. S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), iki mirties savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Pareiškėjos motina M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), savo gyvenamąją vietą iki 2014 m. rugpjūčio 6 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15), nuo 2014 m. rugpjūčio 7 d. iki mirties – (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). Po mirusiosios M. K. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja M. M. (b. l. 21). Mirusiojo A. S. K. turto niekas nepaveldėjo (b. l. 24). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad M. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog M. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti, kadangi rūpinosi namų valdos statiniais, juos prižiūrėjo, savo poreikiams naudojo žemės sklypą, savo poreikiams augino įvairias daržoves, prižiūrėjo sodą, patvirtino liudytojo G. S. paaiškinimai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. S. patvirtino, kad yra A. S. K. ir M. K. kaimynas pagal gyvenamąją vietą, gyvena gretimame kaime maždaug vieno kilometro atstumu, pažinojo abu pareiškėjos tėvus, žino, kad jie turėjo tris vaikus. Paaiškino, jog keitėsi jų gyvenamosios vietos adreso pavadinimas, gatvės. Patvirtino, kad vieną pergyvenęs vieną tuose pačiuose namuose pasiliko gyventi kitas iš kaimynų, laikė karvę, sodino daržus, bulves. Žodiniu susitarimu jis asmeninių poreikių tenkinimui naudojasi po pareiškėjų mirties likusiu žemės sklypu, kuris yra greta namų viename gabale, dirbamos žemės plotas apie 7 ha. Iki buvo gyvi palikėjai yra padėjęs ir jiems apdirbti žemę. Sodyboje yra likęs tvartas, garažas, kluonas, šiuo metu niekas negyvena, sūnus kartais atvažiuoja pasižiūrėti. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini), įrašus gyvenamajame ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. K. gyveno kartu su A. S. K. (b. l. 37). Teismo posėdyje apklaustos pareiškėjos, suinteresuoto asmens, liudytojo parodymai, byloje pateikti rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, kad M. K., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. S. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo A. S. K. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Valstybė šioje byloje patyrė 16,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.