Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ir atsakovo D. K. atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys A. V., O. V. ir J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Bylos duomenimis, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

13. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį pagal CPK galimi dvejopi ieškovui neigiami procesiniai padariniai – teismo sprendimo už akių priėmimas arba ieškinio palikimas nenagrinėtu. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, atsakovas pirmiausia turi teisę pasinaudoti teismo sprendimo už akių institutu. Kokie ieškovo neatvykimo teisiniai padariniai bus taikomi konkrečioje byloje, priklauso nuo atsakovo valios ir veiksmų – ar prašo priimti sprendimą už akių, ar atvyko į teismo posėdį, ar neatvykęs prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012; 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

14. Nagrinėjamu atveju atsakovas teismo sprendimo už akių institutu nesinaudojo, prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

15. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį, jog pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymo nuostata, kad šios priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė klaidingai teigia, jog teismas pažeidė pareigą ją tinkamai informuoti apie 2019 m. spalio 14 d. teismo posėdį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. buvo priimta ir paskelbta nutartis dėl atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu, pareikšto 2019 m. spalio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu. Tai yra teismo posėdis, kurio metu buvo nagrinėjamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas, vyko 2019 m. spalio 8 d., o ne 2019 m. spalio 14 d. Todėl šiuo atveju vertinant ieškovės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes svarbu nustatyti, ar ji buvo tinkamai informuota apie 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 16 d. teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovę atstovaujantis advokatas P. R. M., pažeidžiant CPK 162² 2 dalies straipsnio nuostatas buvo atidėtas nenurodžius jo datos ir laiko. Šaukimą į 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdį 2019 m. rugsėjo 2 d. elektroniniu paštu teismas išsiuntė ieškovės atstovui advokatui P. R. M. (b. l. 141). Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad atstovo advokato P. R. M. antrinės teisinės pagalbos sutartis dėl ieškovės atstovavimo teisme šioje byloje pasibaigė 2019 m. liepos 31 d. (b. l. 5), tačiau kaip nustatyta, 2019 m. rugsėjo 2 d. šaukimą į teismo posėdį išsiuntė būtent advokatui P. R. M.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog advokatas, su kuriuo sudaryta teisinės pagalbos sutartis buvo pasibaigusi, informavo ieškovę apie paskirtą teismo posėdžio datą. Todėl nustačius, jog ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio vietą ir laiką, darytina išvada, kad teismas negalėjo pripažinti, jog ieškovė apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai ir palikti ieškinio nenagrinėto.

18. Šios nurodytos ir aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Plungės apylinkės teismas priėmė ieškovės J. B. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimo „įpareigoti atsakovą D. K. per 2 mėnesius pašalinti J. B. nuosavybės teisės pažeidimą perkelti gyvatvorę ir septynis vaismedžius sklype Nr. 10, Duomenys neskelbtini, pagal teisės aktais nustatytus atstumus nuo sklypo Nr. 12, Duomenys neskelbtini., gyvatvorę ne arčiau 1-o metro atstumu, 7 vaismedžius, ne arčiau 3 metrų atstumu nuo sklypo Nr. 10, Duomenys neskelbtini., ribos“ ir šią bylos dalį nutraukė. Todėl atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su netinkamu ieškinio reikalavimo atsisakymo išsprendimu, nenagrinėtini ir plačiau šiuo klausimu nepasisakytina.

20. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų nepriteisimu, nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkintinas – nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nutartį palikti panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.