Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-330-394/2013

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-07-04
Bylos Nr.: 2-330-394/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-03116-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jarūnė Sedalienė
Ieškovas: A. A.
Atsakovas: S. A.
Trečiasis asmuo: M. K., A. A.
Advokatai: Zoja Kastėnienė

Kategorijos

44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-330-394/2013Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03116-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.;75.4.3.;75.8.; (S) 75.9.;78.2.1.;125.2.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

dalyvaujant ieškovei A. A., ieškovės atstovėms advokatėms Zojai Kastėnienei ir Dianai Oseckienei,

atsakovui S. A., atsakovo atstovui adv. Rolandui Tamašauskui,tretiesiems asmenims M. K. ir A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui S. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, išlaikymo sutuoktinei ir nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditorinių reikalavimų tenkinimo; tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais A. A. ir M. K., institucija, teikianti išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - 0,0740 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį ir priteisti asmeninės nuosavybės teise, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ieškovei priteisiant turto už 4590,00 Lt pagal pateiktą sąrašą, atsakovui turto už 8960,00 Lt pagal pateiktą sąrašą, ieškovei priteisti 2605,00 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, pripažinti 400,00 Lt vertės vaikų kambario baldus turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, ir priteisti juos ieškovei, priteisti išlaikymą ieškovei iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt per mėnesį, priteisti iš atsakovo neturtinę 5000,00 Lt dydžio žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka įregistruota 2001-01-25, gyvenant santuokoje 2004-05-31 gimė vaikai – sūnus N. A. ir dukra S. A.. Gimus vaikams iš pradžių tarpusavio santykiai buvo normalūs, tačiau atsakovas vis dažniau nepareidavo namo po keletą naktų iš eilės, gerdavo su draugais, lankėsi kazino, pralošdavo pinigus, dėl tokio jo elgesio šeimoje kildavo konfliktai. 2007 m. ieškovė susirgo išsėtine skleroze, prarado 50 procentų, o vėliau buvo nustatytas 40 procentų darbingumas. 2011 metais lapkričio mėnesį atsakovas, kaip sutuoktinis, atstūmė ieškovę dėl jos negalios, pradėjo vengti kaip moters, tyčiotis, šaipytis, dėl to, kad ieškovė blogai vaikšto, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, dėl patiriamų patyčių ji buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus, tapo neištikimas. Prasidėjus skyrybų procesui atsakovas pradėjo grasinti, kad nieko ieškovei neduos, kad visas turtas priklauso tik jam, kad atims vaikus. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Nuo 2012 m. sausio mėn. atsakovas nebeprisideda prie šeimos išlaikymo, neteikia jokio išlaikymo vaikams, nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. niekur nedirba, darbo biržoje užsiregistravo tik prasidėjus skyrybų procesui. 2012 m. balandžio 14 d. atsakovas sukėlė eilinį konfliktą, grasino, dėl tokio elgesio ieškovė kreipėsi į policiją. Su atsakovu kartu gyventi pradėjo 1998-03-30 atsakovo tėvui A. A. nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini), viename kambaryje gyveno jie, o kitame atsakovo sesuo V. A.. Dėl nesutarimų su atsakovo seserimi jie nutarė sesers kambarį išpirkti iš atsakovo tėvų, nes kitas kambarys atsakovo tėvų valia priklausė atsakovui. Atsakovo tėvai neprieštaravo ir paprašė už dukters kambarį 9200,00 Lt. 6000,00 Lt davė ieškovės motina M. K., 2000,00 Lt ji pridėjo iš dukrai D. S. jos tėvo mokamo išlaikymo, o dar 1000,00 Lt pasiskolino iš atsakovo darbdavio. Surinktus pinigus atidavė atsakovo motinai Z. A.. Atsakovo seserei V. A. išėjus iš buto, ieškovė kartu su vaikais deklaravo ten savo gyvenamąją vietą, padarė buto remontą, abu su atsakovu laikė šį butą savu, nes su atsakovo tėvais buvo atsiskaitę. Butas liko registruotas atsakovo tėvo vardu tik dėl to, kad atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl padarytos avarijos ir bijojo turėti savo vardu registruoto turto, kad jo neprarastų. Gimus vaikams, abu nutarė įsigyti sklypą ir statyti namą, todėl butą pardavė už 75000,00 Lt. Pirkėjai butą pirko per savivaldybę, A. A. sumokėjo 5000,00 Lt avansą, o 70 000,00 Lt savivaldybė pervedė į jo sąskaitą banke. Kadangi atsakovo tėvai žinojo, kad pinigai už butą yra atsakovo šeimos nuosavybė, trečiasis asmuo A. A. parašė įgaliojimą sūnui disponuoti pinigais kaip savo. 2005-11-30 iš savo sutaupytų lėšų ir ieškovės močiutės duotų pinigų 30000,00 Lt nupirko žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), užsakė projektą, gavo leidimą ir 2006 m. iš pinigų, gautų už buto pardavimą, pradėjo namo statybą. Namą statė savo jėgomis, ieškovė prisidėjo savo darbu. Pinigų, gautų už butą, statybai turėjo pakakti, tačiau atsakovas pradėjo išgėrinėti, lošti kazino, todėl ieškovei nėra žinoma, kiek pinigų iš sąskaitos atsakovas nuėmė namo statybai, kiek jų išleido savo poreikiams (gėrimui, azartiniams žaidimams, pasivažinėjimui su kompanijomis) tenkinti. 2006 m. pabaigoje norint pirkti perdengimo plokštes, paaiškėjo, kad pinigų nebėra, todėl 7000,00 Lt pasiskolino iš ieškovės motinos M. K.. Nors paskolos raštelį ieškovė pasirašė viena, tačiau pinigus plokščių pirkimui ieškovė perdavė atsakovui, todėl jis apie paskolą žinojo. 2007 m. rugpjūčio mėn. ieškovės tėvas A. K. padovanojo ieškovei 22 730,00 Lt gyvenamojo namo statybos darbams vykdyti, iš kurių buvo mokama už antro aukšto mūrijimą, stogo dangą, medieną, stoglangius, taigi į namo statybas ieškovės asmeninių lėšų įdėta 22 730,00 Lt, dar 14 319,00 Lt asmeninių lėšų panaudota žemės sklypo įsigijimui. Prašo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra lygiomis dalimis, nes atsakovas neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos. Santuokos metu įgijo kilnojamojo turto už 14590,00 Lt pagal pridedamą sąrašą, tame tarpe automobilį FIAT PUNTO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500,00 Lt, ir kurį prašo priteisti jai, bei automobilį SEAT ALHAMBRA, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 5000,00 Lt, ir kurį prašo priteisti atsakovui. Kadangi sau prašo priteisti kilnojamojo turto už 4690,00 Lt, o atsakovui už 9900,00 Lt, atsakovui priteistino turto vertė viršija ieškovei priteisino turto vertę, prašo jai priteisti 2605,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Vaikų kambario baldus (spintą, kompiuterinį stalą, knygų lentynas ir spinteles), kurių bendra vertė yra 400,00 Lt, prašo pripažinti turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, ir priteisti jai, nes vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, bendravimo ir auklėjimo tvarka nustatyta 2012-10-30 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, šia nutartimi priteistas ir nepilnamečių vaikų išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, tačiau atsakovas vaikais nesirūpina nuo 2012-01-01, neteikia jiems priteisto išlaikymo ir pagal teismo nutartį, 2013-05-01 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 8648,00 Lt. Atsakovas niekur nedirba, išlaikyti vaikus piktybiškai vengia, per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-01 yra sumokėjęs tik 1000,00 Lt. Kadangi atsakovas nesugeba vaikų išlaikyti periodinėmis išmokomis, ieškovė prašo pakeisti išlaikymo formą ir priteisti vaikams išlaikyti nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės nuosavybės teise po ¼ dalį kiekvienam vaikui atsakovui priteistino nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendra rinkos vertė yra 118 000,00 Lt. Abu su atsakovu turi tik vieną kreditorių – M. K., kuri paskolino jiems namo statybai 7000,00 Lt. Daugiau jokių bendrų kreditorių neturi ir nesutinka su trečiojo asmens A. A. pateiktu ieškiniu dėl skolos priteisimo, nes niekada su A. A. nesudarė jokios paskolos sutarties, neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl paskolos grąžinimo, neaptarė grąžinimo datos ir sąlygų, nenumatė jokių palūkanų ir atsiskaitymo terminų. A. A. įgaliojimą tvarkyti jo banko sąskaitą suteikė atsakovui, tarp jų susiklostė ne paskolos, o atstovavimo santykiai, atstovaujamajam privalo atsiskaityti atstovas, o ieškovė negali būti atsakinga dėl šių pinigų grąžinimo, nes niekada jų nesiskolino. Ieškovės sveikatos būklė yra sunki dėl nustatytos diagnozės – išsėtinės sklerozės, jai nustatytas neįgalumas, todėl prašo priteisti sau išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt nuo 2012-01-01, nes nuo tada atsakovas šeima nebesirūpina. Dėl atsakovo nepateisinamo elgesio, patyčių, žeminimų ir grasinimų ieškovė patyrė didžiulius dvasinius sukrėtimus, stresą, nesulaukė iš sutuoktinio jokio moralinio palaikymo, užuojautos, jai padarytą neturtinę žalą vertina 5000,00 Lt ir prašo ją priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka nutraukti santuoką su ieškove, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nurodo, kad konfliktus kėlė būtent ieškovė, kuri klaidina teismą teiginiais, kad jis nenakvojo namuose, piktnaudžiavo alkoholiu, vengė ieškovės, iš jos tyčiojosi, kad savinasi namą, draudžia naudotis automobiliu, kad nedirba nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė pati nurodo, kad išvarė jį iš namų, taigi agresyvus buvo būtent ieškovės elgesys. Atskirai pradėjo gyventi nuo 2012-04-19, kai atsakovas išsivežė savo asmeninius daiktus. Su ieškove išsiskyrė požiūris į išlaidas bendram ūkiui, jų prioritetus, išryškėjo charakterių skirtumai. 2008 m. dėl ekonominės krizės sumažėjo atsakovo pajamos, ieškovė dėl to priekaištaudavo, naudodavo tai kaip pretekstą konfliktui. Ieškovė neturtinės žalos nepatyrė, kadangi nebuvo neteisėtų veiksmų. Jos sveikatos sutrikimai neturėjo įtakos ieškovės profesiniam darbingumui ir pajamoms, nes ji tebedirba analogišką darbą, kokį dirbo iki sveikatos sutrikimų nustatymo, jos darbo užmokestis artimas minimaliai mėnesinei algai. Ieškovė atsisakė jai paskirto gydymo, nevykdė gydančio gydytojo rekomendacijų, todėl sveikatos sutrikimo pasekmės iš dalies yra sąlygotos pačios ieškovės sąmoningais veiksmais. Sutinka su ieškovės nurodytu kilnojamojo turto padalinimo būdu, tačiau nesutinka su ieškovės nurodyta turto verte, nesutinka, kad iš jo būtų priteista piniginė kompensacija už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Sutinka, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini). būtų padalintas natūra lygiomis dalimis. Ieškovės motina neskolino 7000,00 Lt perdengimo plokščių pirkimui, raštelis surašytas atgaline data, tokia suma nebuvo gauta ir nebuvo panaudota šeimos poreikiams, todėl nesutinka su trečiojo asmens M. K. ieškiniu. Ieškovė nepagrįstai prašo pakeisti vaikams priteisto išlaikymo formą, nes nebaigtas statyti namas negali būti panaudotas ieškovei gyventi su vaikais ir vaikų poreikiams tenkinti, namo pardavimo galimybė šiuo metu neapibrėžta ir yra didelė rizika, kad vaikai negaus pakankamai pajamų išlaikymui ir po kurio laiko ieškovė vėl reikalaus išlaikymo vaikams iš atsakovo. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausiai turi būti priteisiamos skolos arba mažinama dalintino turto visuma, todėl bendro šalių turto suma turi būti sumažinta A. A. reikalavimo suma 75000,00 Lt, o šalims gali būti padalintas tik likęs po atsiskaitymo su kreditoriais turtas.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo A. A. savarankišku ieškiniu dėl skolos priteisimo prašo priteisti jam solidariai iš S. A. ir A. A. 103 297,50 Lt skolą. Nurodo, kad 2005-08-17 pardavęs jam ir jo sutuoktinei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), jis paskolino ieškovės ir atsakovo šeimai 70 000,00 Lt, nes jie prašė suteikti neterminuotą paskolą statyboms. Ši pinigų sumą buvo jam priklausančioje banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), 2005 m. notariškai patvirtinta sutartimi Nr. 2-11774 jis suteikė S. A. teisę disponuoti nurodyta banko sąskaita. Visą 70 000,00 Lt sumą S. A. panaudojo gyvenamojo namo statybai 2005-09-22 – 2006-10-26 laikotarpyje. Prieš paskolinant pinigus banko sąskaitoje, kaip paskolą bylos šalims perdavė 5000,00 Lt grynaisiais. 75 000,00 Lt sumos neketino nei dovanoti, nei kitaip neatlygintinai perduoti, kadangi abu su žmona yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, todėl pinigai reikalingi jiems patiems. Banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis pinigų perdavimą S. A. ir A. A., atitinka paskolos sutarties rašytinę formą. Be to, dovanojimo sutartis, viršijanti 50 000,00 Lt, privalo būti notarinės formos. LR CK 6.870 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šalys dėl palūkanų nesusitarė, o LR CK 6.872 str. 1 d. numatyta, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. 2005 m. rugsėjo mėn. duomenimis vidutinė palūkanų norma buvo 5,39 procento. Prašo priteisti iš bylos šalių palūkanas už 7 metus, viso 28 297,50 Lt (2 t., 4-5 b. l.).

Tretysis asmuo M. K. su ieškiniu sutinka, nurodo, kad jos manymu šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis smurtavo prieš ieškovę, tyčiojosi iš jos ligos, girtaudavo, neduodavo pinigų šeimai išlaikyti. Savarankišku ieškiniu dėl skolos priteisimo prašo priteisti jai solidariai iš S. A. ir A. A. 7 000,00 Lt, kuriuos paskolino perdengimo plokštėms pirkti, surašė paskolos raštelį, tačiau jį pasirašė tik ieškovė, nes atsakovas skolos nepripažįsta. Jai yra žinoma, kad visi jos paskolinti pinigai panaudoti perdengimo plokščių pirkimui. Termino skolai grąžinti ji nenurodė, parašė iki pareikalavimo. Prasidėjus dukros skyrybų bylai ji ne kartą reikalavo grąžinti paskolintus pinigus, 2013-05-03 to pareikalavo raštu iki 2013-05-13, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas jai skolos negrąžino. Taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaiko ieškovės prašymą pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą, nes atsakovas neturi pajamų ir neteikia išlaikymo periodinėmis išmokomis, nedirba ir nėra jokių garantijų, kad jis teiks išlaikymą ateityje, išvykęs į užsienį.

Dėl santuokos nutraukimo ir pavardžių

Ieškinys tenkintinas ir santuoka nutrauktina. Iš santuokos liudijimo matosi, kad santuoka tarp šalių įregistruota 2001-01-25 Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. 19 (1 t., 12, 50 b. l.). Gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini)gimė vaikai N. A. ir S. A. (1 t., 20-21 b. l.). Iš ieškovės, liudytojų J. A. ir I. A. parodymų matosi, kad 2012 m. balandžio mėnesį atsakovas išsikėlė gyventi kitur ir nuo to laiko santuokinių ryšių sutuoktiniai nebepalaiko, bendro ūkio nebeveda, gyvena atskirai – ieškovė jos motinai M. K. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, o atsakovas – pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), galimybės susitaikyti nebemato, todėl teismas laiko, kad sutuoktiniams bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, ir konstatuoja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 2 d.). Atsakovas, kaip nurodo ieškovė, patvirtino tretysis asmuo M. K. bei liudytoja G. P., matosi iš byloje esančių dokumentų – Šiaulių miesto PK nutarimo, Šiaulių rajono apylinkės teismo ir Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimų, Administracinės komisijos rašto (1 t., 37, 141-143, 149 b. l.), pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, kadangi sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, remti moraliai (LR CK 3.27 str.), girtavo, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, žemino ją, nuo 2012 m. sausio mėn. šeima nesirūpina ir jos materialiai neišlaiko, nors taikos sutartimi, patvirtinta 2012-10-30 teismo nutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis, dėl tokio atsakovo elgesio bendras šeimos gyvenimas tapo negalimas; šių faktų atsakovas nenuginčijo (1 t., 199-201 b. l., 2 t., 31 b. l.). Kadangi santuokoje yra gimę du vaikai, kurie yra nepilnamečiai, o ieškovė nori, kad nutraukiant santuoką jai būtų palikta santuokinė pavardė „A.“, jai paliktina ši pavardė (LR CK 3.69 str. 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Gyvendamos santuokoje šalys įgijo nekilnojamojo turto – 2005-11-30 nusipirko 0,0740 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurio baigtumas šiuo metu yra 47 procentai (1 t., 31-32, 96-97 b. l.). Šis turtas nekilnojamojo turto vertintojų įvertintas 118 000,00 Lt (1 t., 178 b. l.). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo šį turtą padalinti natūra, lygiomis dalimis, nes atsakovas šiuo metu neturėtų galimybės išmokėti jai piniginės kompensacijos; atsakovas sutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalinimo būdu. LR Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktinių valdomas turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę, jeigu galima taip padalinti. Kadangi ginčo tarp sutuoktinių dėl tokio nekilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - 0,0740 ha ploto žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini), dalintinas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, t.y. kiekvienam nekilnojamojo turto už 59000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, kad gyvenant santuokoje jie su atsakovu įgijo kilnojamojo turto už 14 590,00 Lt, šio turto sąrašą pateikia ieškinyje ir patikslintame ieškinyje, kilnojamojo turto sąraše nurodo ir dvi transporto priemones – lengvąjį automobilį „FIAT Punto“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 4, 28-29 b. l., 2 t., 184-185 b. l.). Ieškovė prašo jai priteisti kilnojamojo turto už 4690,00 Lt pagal sąrašą, tame tarpe lengvąjį automobilį „FIAT Punto“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė pagal ieškovės nurodymą 500,00 Lt, atsakovui kilnojamojo turto pagal sąrašą už 8850,00 Lt, tame tarpe lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal ieškovės nurodymą 5000,00 Lt (2 t., 192 b. l.). Už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto kilnojamojo turto dalį ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 2605,00 Lt piniginę kompensaciją (2 t., 192 b. l.). Atsakovas neprieštarauja dėl tokio kilnojamojo turto padalinimo būdo, tačiau nesutinka su ieškovės nurodytomis turto vertėmis ir nesutinka mokėti ieškovės prašomą kainų skirtumą. Kadangi ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto padalinimo būdo nėra, t.y. atsakovas neprieštarauja, kad ieškinyje išvardinti daiktai būtų padalinti taip, kaip prašo ieškovė, tik nurodo, kad kai kurie daiktai vadinasi ne taip, kaip nurodė ieškovė, kai kurių daiktų iš viso nėra, tačiau priešieškinio byloje su savarankiškais reikalavimais dėl turto padalinimo nereiškia ir įrodymų dėl dalinamų daiktų pavadinimų nepateikia, kilnojamasis turtas dalintinas pagal ieškovės pateiktą sąrašą, ieškovei priteisiant televizorių „Charp“, skalbimo mašiną, stacionarų kompiuterį MAG su monitoriumi, fotoaparatą „Rollei“, treniruoklį – dviratį „Motionscykel“, dviaukštę lovą, lovą – kušetę, sieninį šviestuvą, komodą, kilimą, mažąjį elektrinį pjūklą, lauko kastuvą – karutį, stalo įrankius bei puodus, ruloninę stogo vatą apie 200 kv. m., dviratį „Merida“, medines lentas (apie 10 kv. m.), šaldytuvą „Elektrolux“, televizorių „Samsung“, šviestuvą žaliais lapais, mikrobangų krosnelę ir lengvąjį automobilį „FIAT Punto“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) viso kilnojamojo turto pagal ieškovės paskaičiavimą už 4690,00 Lt, atsakovui priteisiant video kamerą „Aptec“, muzikinį centrą, DVD grotuvą „Dyon“, elektrinį paspirtuką, elektrinę viryklę „Regina“, dviratį „Nakanara“, elektrinį pjūklą, statybinius įrankius, elektrinį kaladžių skaldytuvą, trimerį ir lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), viso kilnojamojo turto pagal ieškovės paskaičiavimą už 8850,00 Lt. Tačiau nei viena iš šalių nepateikė teismui jokių dalinamo kilnojamojo turto vertę patvirtinančių dokumentų, neatliko transporto priemonių vertinimo, dėl turto vertės tarp šalių kilo ginčas, todėl neprotinga būtų priteisti ieškovei iš atsakovo 2605,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, be to, ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 14 590,00 Lt, tačiau suskaičiavus jos išvardintų daiktų vertes bendra suma yra mažesnė - 13 540,00 Lt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kompensacija ieškovei nepriteistina.

Ieškovės nurodyti vaikų kambario baldai (spinta-kabykla, spinta-lentyna, kompiuterio stalas, knygų lentynos ir spintelės) pripažintini turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, todėl tarp sutuoktinių nedalintini ir perduotini ieškovei, nes su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (LR CK 3.120 str.).

Dėl vaikams priteisto išlaikymo formos pakeitimo

Išlaikymas nepilnamečiams sutuoktinių vaikams sūnui N. A. ir dukrai S. A., gimusiems (duomenys neskelbtini), priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-30 nutartimi, patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarko nustatymo, pagal kurią atsakovas S. A. įsipareigojo pradedant nuo 2012-01-01 mokėti savo nepilnamečiams vaikams sūnui N. A. ir dukrai S. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės (1 t., 195-196, 199-201 b. l.). Ieškovė nurodo, kad atsakovas savo įsipareigojimo nevykdo ir išlaikymo vaikams neteikia visiškai, šį ieškovės teiginį patvirtina teismui pateikta antstolės Eurikos Rulienės sudaryta išlaikymo mokėjimo lentelė, iš kurios matosi, kad nuo 2012-01-01 atsakovas vaikams išlaikyti 2012 m. birželio mėn. sumokėjo tik 1000,00 Lt ir iki 2013-05-01 yra susidaręs 8648,00 Lt įsiskolinimas (2 t. 194 b. l.). Šių aplinkybių neginčija ir atsakovas, nurodo, kad išlaikymo vaikams nemoka, nes neturi iš ko, nedirba ir negauna jokių pajamų. Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo formą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui nuo 2012-01-01 iki jų pilnametystės po ¼ dalį atsakovui priteistino nekilnojamojo turto – 0,0740 ha ploto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini). (2 t., 192 b. l.). Teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį pakeisti priteisto išlaikymo formą (LR CK 3.201 str. 3 d.). Išlaikymo būdai parenkami ir gali būti keičiami atsižvelgiant į vaiko poreikius, jų tenkinimą, o išlaikymo negavimas neatitinka vaiko interesų ir negali būti toleruojamas. Atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nors pasirašydamas taikos sutartį geranoriškai įsipareigojo mokėti vaikams periodines išmokas po 300,00 Lt kiekvienam kas mėnesį. Atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje buvo registruotas tik nuo 2012-08-09 iki 2012-12-12 (darbo biržos pranešime nurodyta, kad kita S. A. registracija nuo 2013-06-25 -3 t., 30 b.l.), nors yra jauno mažiaus, darbingas, turi paklausią staliaus – dailidės profesiją, tačiau nesugeba ir yra pakankamo pagrindo manyti, kad ir ateityje nesugebės teikti išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis, nes jo teiginys, kad pasibaigus teisminiam skyrybų procesui jis išvyks į Švediją, ten dirbs ir mokės išlaikymą, niekuo neįrodytas. Iki teismo sprendimo priėmimo dienos susidaręs beveik 10 000,00 Lt įsiskolinimas ir jokių garantijų iš atsakovo pusės nepateikimas sudaro pagrindą persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal LR CK 3.201 str. 3 d. (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Ieškovė nurodo, kad teismui pakeitus išlaikymo formą ir priteisus vaikams išlaikymą turtu – atsakovui tenkančia nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio Statybininkų g. 25, Šiaulių m.) dalimi, ji galėtų šį turtą parduoti, o iš gautų pinigų, padėtų banko sąskaitoje, teikti vaikams kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovui tenkančio nekilnojamojo turto dalies vertė pagal 2012-10-01 atliktą vertinimą sudaro 59 000,00 Lt (1 t., 178 b. l.), vaikams iki pilnametystės yra likę 9 metai, t.y. 108 mėn., taigi iš šių pinigų ieškovė abiems vaikams galėtų skirti po 546,30 Lt kas mėnesį. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje taip pat pritarė ieškovės reikalavimui pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą turtu, kaip šiuo metu labiausiai atitinkančią vaikų interesus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą ir priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš atsakovo turtu – jam po santuokos nutraukimo tenkančia nekilnojamojo turto dalimi tenkintinas ir iš atsakovo S. A. nuo 2012-01-01 iki vaikų N. A. ir S. A. pilnametystės priteistina po ¼ dalį nekilnojamojo turto – 0,0740 ha ploto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančio (duomenys neskelbtini), pakeičiant 2012-10-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Ieškovė A. A. įpareigotina tvarkyti vaikų turtą uzufrukto teise.

Dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo

LR Civilinio kodekso 3.72 str. nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą; preziumuojama, kad išlaikymas sutuoktiniui reikalingas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės; teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, darbingumą bei kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad vertinant, ar užtenka prašančiam priteisti išlaikymą sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save išlaikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t.y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turtą ir pajamas užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek galimybė išlaikymą teikti, nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad LR CK 3.72 str. 2 d. nustatyta prezumpcija paneigta (2011-05-09 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad ieškovė su atsakovu santuokoje pragyveno 11 metų, 2007 m. jai diagnozuota išsėtinė sklerozė, o 2011-07-20 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis iki 2013-07-19 (netekusi 60 procentų darbingumo), nuolat gydoma šeimos gydytojo, periodiškai ligoninėse (1 t., 15-17, 113-120 b. l., 2 t., 39-40, 200-201 b. l.). Ieškovė dirba pagal 2011-11-21 neterminuotą darbo sutartį vadybininko asistentės pareigose, jos gaunamas pajamas sudaro minimali mėnesinė alga ir 543,74 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (1 t., 18, 160-164 b. l.). Pagal teismo patvirtintą taikos sutartį nepilnamečių vaikų N. A. ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. A., be to, ji augina nepilnametę dukrą iš pirmos santuokos D. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., 19, 22, 199-201 b. l.). Ieškovė nurodė, kad gyvena motinai M. K. nuosavybės teise priklausančiame name panaudos pagrindais, t.y. nuomos mokesčio nemoka, tik sumoka už būstui teikiamas komunalines paslaugas. Atsakovas šiuo metu nedirba, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2012-08-09 iki 2012-12-12, kita registracija nuo 2013-06-25, jokių piniginių pajamų negauna, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių (1 t., 121 b. l., 3 t., 30 b. l.). Atsakovas 2012-10-30 patvirtinta taikos sutartimi buvo įsipareigojęs mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. A. ir S. A., gimusiems (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2012-01-01 iki vaikų pilnametystės, tačiau šiuo sprendimu išlaikymo forma nepilnamečiams vaikams keičiama, priteisiant išlaikymą turtu – atsakovui tenkančia žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalimi. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad minimalūs ieškovės poreikiai yra užtikrinti, nes ji gauna pajamas iš darbinės veiklos, dalį jos prarasto darbingumo kompensuoja valstybės mokama netekto darbingumo pensija, ji yra aprūpinta gyvenamuoju būstu, tuo tarpu atsakovas šiuo metu neturi jokių pajamų, yra susidaręs beveik 10 000,00 Lt dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, jis lieka be nekilnojamojo turto, todėl galimybės teikti išlaikymą ieškovei praktiškai neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei išlaikymą iš atsakovo netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo neturtinę 5000,00 Lt dydžio žalą. CK 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta asmens sveikatai. Tais atvejais, kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę iš kalto sutuoktinio reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, - tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2007-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007, 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Šioje byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio ieškovės atžvilgiu, jos žeminimo, atsakovo girtavimo, nesirūpinimo šeima, dėl ko ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinės žalos atlyginimą tenkintinas, bet tik iš dalies, ir ieškovei priteistina 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl trečiųjų asmenų A. A. ir M. K. reikalavimų priteisti skolą

LR CK 6.870 str. numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibūdintus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį daiktų; paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o paskolos gavėjas tampa jam perduotų daiktų (pinigų) savininku. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (LR CK 6.871 str. 1 ir 3 d. d.). Tretysis asmuo A. A. paskolinius santykius tarp jo ir sutuoktinių A. ir S. A. įrodinėja banko sąskaitos išrašu, kuris, jo nuomone, atitinka paskolos sutarties rašytinę formą, ir įgaliojimu tvarkyti, valdyti ir disponuoti indėliu, jo išduotu ir patvirtintu Šiaulių m. 1-ajame notarų biure 2005-09-15, notarinio registro Nr. 2-11774 (1 t., b.l. 152, 155, 2 t., 32-33 b. l.), tačiau nei vienas iš šių dokumentų nepatvirtina pinigų 75 000,00 Lt, kaip paskolos sutarties dalyko, perdavimo A. A. ir S. A. nuosavybėn. Iš 2005-09-15 patvirtinto įgaliojimo matosi tik tai, kad A. A. įgalioja S. A. tvarkyti, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu piniginiu indėliu, esančiu konkrečioje banko sąskaitoje, ir už jį mokamomis palūkanomis, išimti grynus pinigus, atlikti mokėjimo pavedimus, o iš banko sąskaitos išrašo – kokios piniginės operacijos buvo atliktos su toje sąskaitoje esančiais pinigais per laikotarpį, kuriam įgaliojimas buvo išduotas (1 t., 155 b. l., 2 t., 33 b. l.). Jokio rašytinio įrodymo, kuriame būtų užfiksuotas sutuoktinių A. ir S. A. įsipareigojimas grąžinti pinigus A. A. ir pinigų grąžinimo terminas, tretysis asmuo A. A. nepateikė. A. A. paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ir liudytojų J. A., I. A. ir Z. A. parodymais, tačiau LR CK 1.93 str. numato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Nors atsakovas S. A. nurodo, kad pinigai, kuriais A. A. leido jam naudotis iš banko sąskaitos pagal įgaliojimą, buvo paskolinti namo statybai, ir kad jis buvo pažadėjęs tėvui tuos pinigus grąžinti, kai tik namas bus pastatytas ir šeima įsikels gyventi, tačiau A. A. yra atsakovo S. A. tėvas, reikalavimą priteisti pinigus jis išreiškė prasidėjus teisminiam A. ir S. A. skyrybų ir turto pasidalinimo procesui, namas, kurio statybai, kaip teigia atsakovas, buvo naudojami pinigai iš A. A. banko sąskaitos, nėra pastatytas (baigtumas 47 procentai), taigi net konstatavus paskolinius santykius dar nėra suėjęs terminas skolai grąžinti, todėl tokią atsakovo poziciją teismas vertina atsižvelgdamas į tai, kad S. A. yra naudingas trečiojo asmens ieškinio patenkinimas, nes tokiu būdu sumažėtų dalinamas turtas. Ieškovė A. A. kategoriškai nesutinka, kad A. A. pinigus skolino, ji teigia, kad 70 000,00 Lt buvo jų šeimos pinigai, gauti už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno iki namo statybos pradžios, o kadangi butas buvo įregistruotas A. A. vardu, tai ir pinigus už butą pirkėjai pervedė į jo sąskaitą banke; žinodamas, kad tai jų pinigai, A. A. išdavė įgaliojimą sūnui šiuos pinigus tvarkyti. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad tretysis asmuo A. A. neįrodė, jog tarp jo ir sutuoktinių A. ir S. A. buvo susidarę paskolos teisiniai santykiai, todėl jo ieškinys tuo pagrindu atmestinas.

Tiek atsakovas S. A., tiek tretysis asmuo A. A. teigia, kad namas (duomenys neskelbtini), buvo statomas tik iš pinigų, buvusių A. A. banko sąskaitoje, todėl dalis šio namo nuosavybės teise turėtų priklausyti ir A. A.. Tačiau šie teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Iš įrašų statybos darbų žurnale matosi, kad namo, esančio Statybininkų g. 25, Šiaulių m., statybos darbai buvo pradėti tik 2006-07-04 ir tęsėsi iki 2008-10-08 (3 t., 38-45 b. l.). Iš byloje esančio A. A. sąskaitos, kurią tvarkyti, valdyti ir disponuoti buvo įgaliotas atsakovas, išrašo matosi, kad pinigai iš šios sąskaitos buvo nuiminėjami grynais arba pervedami nuo 2005-09-28 iki 2006-10-26 ir tai dienai buvo likęs tik 1,50 Lt (1 t., 155 b.l.). Net 32 000,0 Lt iki 2006-08-21 nuo sąskaitos buvo nuimti grynais pinigais po 1000 ar 2000 Lt ir į bylą nėra pateikta šių grynų pinigų panaudojimą namo statybai įrodančių dokumentų, išskyrus atsakovo pateiktą 2005-12-20 kvitą 350,00 Lt sumai už topografinę nuotrauką, 2005-10-22 PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos kvitus 1065,60 Lt sumai už klijinį mišinį, 2006-10-11 PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos kvitą 1603,03 Lt sumai už betoną, 2006-10-27 sąskaitą ir kasos kvitą 29,90 Lt sumai už cementą, 2006-07-04 PVM sąskaitą – faktūrą ir kasos kvitą 47,94 Lt sumai už santechnikos prekes bei dar keletą sunkiai įskaitomų kasos kvitų, pagal kuriuos mokėta nedidelėmis sumomis (2 t., 88-93, 102, 107-113 b.l.). Tuo tarpu ieškovė pateikė teismui 2007-08-08 sutarties su A. K. dėl 22 730,00 Lt grynų pinigų dovanojimo A. A. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). statybos darbams vykdyti sutarties kopiją bei išrašą iš A. A. banko sąskaitos apie šių pinigų pervedimą 2007-08-08 į jos sąskaitą banke ir nurodo, kad iš šių pinigų buvo mokama už namo antro aukšto mūrijimo darbus, stogo dangą, medieną, stoglangius, šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino ir atsakovas (1 t., 41 b. l., 2 t. 202 b. l.). Taigi nei atsakovas, nei tretysis asmuo A. A. neįrodė, kad visi pinigai iš jo banko sąskaitos buvo panaudoti namo statybai ir kad jis gali pretenduoti į dalį šio namo nuosavybės, be to, A. A. savo ieškinį grindė vien paskolos teisiniais santykiais ir ieškinio reikalavimo nekeitė.

Tretysis asmuo M. K. reikalavimą priteisti skolą įrodinėja 2006-11-02 skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad ji skolina 7000,00 Lt iki pareikalavimo A. A. ir jos šeimai namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai (1 t., 42 b.l.). Šį skolos raštelį pasirašė tik ieškovė A. A., atsakovo parašo ant raštelio nėra ir jis neigia pasiskolinęs šią sumą. Tiek ieškovė, tiek tretysis asmuo M. A. nurodo, kad šie pinigai buvo panaudoti perdengimo plokščių pirkimui, nes 2006 m. spalio mėnesį paaiškėjo, kad sąskaitoje, kuria disponavo atsakovas, nebeliko pinigų, o artėjant žiemai būtinai reikėjo uždengti statomo namo rūsį. Iš banko pateikto A. A. sąskaitos, kurią tvarkyti, valdyti ir disponuoti buvo įgaliotas atsakovas S. A., išrašo matosi, kad paskutiniai pinigai 2045,00 Lt buvo pervesti A. A. 2006-10-26, prieš tai gryni pinigai 3000,00 Lt nuimti 2006 m. rugpjūčio mėn. (1 t., 155 b.l.). Iš įrašų statybos darbų žurnale matosi, kad rūsio perdanga iš 14 vnt. plokščių buvo montuojama 2006-10-05 (3 t., 42 b.l.), tačiau byloje nėra jokių perdengimo plokščių pirkimą įrodančių dokumentų, iš kurių matytųsi, kada jos buvo pirktos, 2006 m. statybos išlaidų sąraše, sudarytame paties atsakovo, nurodyta tik tai, kad už perdengimo plokštes su pristatymu į vietą mokėta 5600,00 Lt (2 t., 87 b. l.). Nors atsakovas neigia, kad M. K. paskolinti pinigai buvo panaudoti perdengimo plokščių pirkimui ir šį savo teiginį įrodinėja įrašu statybos darbų žurnale, tačiau nepateikia įrodymų, iš kokių pinigų ir kada tokiu atveju plokštės buvo pirktos. Įrašai statybos darbų žurnale padaryti vienodu rašikliu ir vienodu braižu, todėl galima manyti, kad šie įrašai buvo daromi vėliau ir vienu metu, ir laikyti įrašą, kad rūsio perdengimas buvo daromas tiksliai tą dieną, kaip nurodyta, neginčijamu įrodymu negalima (3 t. 38-48 b. l.). Teismo posėdyje 2012-12-17 M. K. paaiškino, kad 7000,00 Lt padavė abiems sutuoktiniams, kai jie buvo atvykę pas ją į namus ir paprašė paskolinti pinigų plokštėms, o skolos raštelį surašė vėliau (2 t., 48 b. l.). Ieškovė A. A. pripažįsta skolą M. K. ir nurodo, kad skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikių tenkinimui – namo statybai. Kadangi skolos trečiajam asmeniui M. K. faktą patvirtina į bylą pateiktas skolos raštelis, būtiną paskolos sutarties dalyką – pinigų perdavimą patvirtina ieškovė (skolininkė), skolos raštelis nėra nuginčytas teismine tvarka, teismo nuomone tarp sutuoktinių A. ir M. K. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, skola, kaip nurodo M. K. ir patvirtina ieškovė A. A., nėra grąžinta, trečiojo asmens M. K. ieškinys tenkintas, priteisiant 7000,00 Lt skolos sumą iš abiejų sutuoktinių solidariai, nes pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams tenkinti – gyvenamajam namui, skirtam gyventi sutuoktinių šeimai, statyti (LR CK 3.109 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė 9 reikalavimus: prašė nutraukti santuoką, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti jai kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, pripažinti vaikų kambario baldus turtu, reikalingu vaikų poreikiams tenkinti, pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą, priteisti jai išlaikymą, priteisti jai neturinę žalą, palikti jai santuokinę pavardę; pirminiu ieškiniu dar prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo tvarką. Teismas visiškai patenkino 6 jos reikalavimus, vieną reikalavimą tenkino dalinai, du atmetė.

Atsakovas teismui savarankiškų reikalavimų (priešieškinio) nereiškė.

Tretysis asmuo A. A. savarankišku ieškiniu reiškė vieną reikalavimą - priteisti iš sutuoktinių 103 297,50 Lt skolą.

Tretysis asmuo M. K. savarankišku ieškiniu reiškė du reikalavimus – priteisti 7000,00 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: 300,00 Lt žyminio mokesčio (1 t., 11 b. l.), 84,40 Lt už pažymų išdavimą (1 t., 28, 33-34 b. l.), 5580,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų (1 t., 480-49 b. l., 2 t., 68-69 b. l., 3 t., 32-34 b. l.), viso 5964,40 Lt. Be to, teismo 2012-05-24 nutartimi ieškovė buvo atleista nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo (1 t., 51 b. l.).

Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 2000,00 Lt už advokato teisinę pagalbą (3 t., 36-37 b.l.).

Trečiajam asmeniui A. A. žyminio mokesčio mokėjimas 2012-11-12 nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (2 t., 16 b. l.).

Tretysis asmuo M. K. sumokėjo 210,00 Lt žyminio mokesčio (3 t., 3 b. l.).

Byloje paduodant ieškinį turėjo būti sumokėta 142,00 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, 3 procentai nuo turtinių ieškovės reikalavimų, kurių bendra suma sudaro 73 695,00 Lt, t.y. 2210,85 Lt, viso 2353,85 Lt.

Šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl 142,00 Lt dydžio žyminis mokestis už santuokos nutraukimą priteistinas iš atsakovo ieškovei. Ieškovės turtiniai reikalavimai patenkinti 87,78 % (priteista turto už 63 690,00 Lt ir 1000,00 Lt neturtinės žalos, viso 64690,00 Lt), todėl jai iš atsakovo priteistina 138,70 Lt likusio jos sumokėto žyminio mokesčio, 4898,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 74,00 Lt kitų išlaidų. Viso iš atsakovo ieškovei priteistina 5252,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui iš ieškovės priteistina 12,22 % jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 244,40 Lt advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 2 d.). Valstybei iš atsakovo priteistina dalis žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas dalinai – 1802,00 Lt, taip pat už reikalavimą pakeisti išlaikymo formą (3 % nuo vaikams priteisto turto vertės 59000,00 Lt) – 1771,00 Lt.

Trečiojo asmens M. K. ieškinys patenkintas visiškai, todėl jai iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistina 210,00 Lt žyminio mokesčio.

Trečiojo asmens A. A. ieškinys atmestas, jam žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, todėl iš jo valstybei priteistina 300,00 Lt žyminio mokesčio, iš dalies atleidžiant jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsižvelgus į jo turtinę padėtį - gaunama pensija sudaro tik 738,34 Lt, kitų pajamų neturi (2 t., 7, 16 b. l.).

Teismo procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos 98,00 Lt priteistinos iš abiejų šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 259-260, 263-270, 381-385 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti dalinai.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2001 m. sausio 25 d. Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – A., A..

Padalinti santuokoje įgytą turtą tokiu būdu:

- 0,0740 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis, priteisiant po ½ dalį nuosavybės teise ieškovei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

- kilnojamąjį turtą - televizorių „Charp“, skalbimo mašiną, stacionarų kompiuterį MAG su monitoriumi, fotoaparatą „Rollei“, treniruoklį – dviratį „Motionscykel“, dviaukštę lovą, lovą – kušetę, sieninį šviestuvą, komodą, kilimą, mažąjį elektrinį pjūklą, lauko kastuvą – karutį, stalo įrankius bei puodus, ruloninę stogo vatą apie 200 kv.m., dviratį „Merida“, medines lentas (apie 10 kv.m.), šaldytuvą „Elektrolux“, televizorių „Samsung“, šviestuvą žaliais lapais, mikrobangų krosnelę ir lengvąjį automobilį „FIAT Punto“, valstyb Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei A. A.;

- kilnojamąjį turtą - video kamerą „Aptec“, muzikinį centrą, DVD grotuvą „Dyon“, elektrinį paspirtuką, elektrinę viryklę „Regina“, dviratį „Nakanara“, elektrinį pjūklą, statybinius įrankius, elektrinį kaladžių skaldytuvą, trimerį ir lengvąjį automobilį „Seat Alhambra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui S. A..

Pripažinti vaikų kambario baldus (spintą-kabyklą, spintą-lentyną, kompiuterio stalą, knygų lentynas ir spinteles) turtu, skirtu vaikų poreikiams tenkinti, ir perduoti ieškovei.

Pakeisti 2012-10-30 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą ir priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

- sūnaus N. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2012-01-01 iki sūnaus pilnametystės nuosavybės teise ¼ dalį 0,0740 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

- dukters S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2012-01-01 iki dukters pilnametystės nuosavybės teise ¼ dalį 0,0740 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovę A. A. paskirti vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti ieškovei A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškovės A. A. ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 7000,00 Lt skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2013-05-15) iki visiško skolos išieškojimo.

Trečiojo asmens A. A. ieškinį dėl 103 297,50 Lt skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. A., (duomenys neskelbtini) 270,00 Lt žyminio mokesčio, 4898,12 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 74,00 Lt kitų išlaidų, viso 5252,82 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. A., (duomenys neskelbtini) atsakovui S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 244,40 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti trečiajam asmeniui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 105,00 Lt žyminio mokesčio, viso 210,00 Lt.

Priteisti iš atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 3573,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš trečiojo asmens A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 12,00 Lt ir atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 86,00 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2012-05-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 0,0740 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotų atsakovo S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., areštą.

Sprendimui įsiteisėjus sprendimo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrui ir perduoti Centrinei hipotekos įstaigai turto arešto išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Jarūnė Sedalienė