Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (Marijampolės pataisos namų teisių ir pareigų perėmėjas) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus viršininkas 2021 m. vasario 24 d. pasirašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 52108-320 (toliau – ir Viršininko išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, kaip motyvuotas siūlymas nurodyta „nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą“. 2021 m. kovo 25 d. vyko Marijampolės PN pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kuriame, narių balsams pasiskirsčius po lygiai, tačiau Komisijos pirmininkui balsavus už vertinimą „gerai“, pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla 2021 m. kovo 26 d. Komisijos išvadoje Nr. 52108-966 (toliau – ir Komisijos išvada) buvo įvertinta „gerai“.

2.3. Skirtingai nei numatyta teisės aktuose, pareiškėjas apie numatomą Komisijos posėdį buvo informuotas tik žodžiu. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas ir asmeniniu elektroniniu paštu, tačiau jis yra nenaudojamas, o tarnyboje jis visą būtiną su tarnyba susijusią informaciją turėjo gauti į tarnybinio elektroninio pašto dėžutę, bet jokia informacija dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo į tarnybinio elektroninio pašto dėžutę tą dieną nebuvo gauta. Taigi pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą. Nors 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti jam nedalyvaujant, tačiau pagal teisinį reglamentavimą buvo pažeista jo teisė dalyvauti tarnybinės veiklos vertinime. Komisijos posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, todėl jam nėra žinoma, kokiais argumentais remdamasi Komisija nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktam vertinimui ir 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino blogiau nei tiesioginis vadovas.

2.4. Viršininko išvadoje aiškiai yra išdėstyti pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas 2020 m. užduotis, t. y. dvi iš pareiškėjui nustatytų užduočių yra įvykdytos visiškai ir viršytos, dvi iš šešių užduočių yra įvykdytos iš dalies, tačiau tai nulėmė ne neefektyvus ar netinkamas darbas, o karantino, paskelbto dėl COVID-19 viruso plitimo, situacija. Pareiškėjo manymu, jo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas 2020 m. užduotis teisėtai buvo įvertinti 4 balais (labai gerai).

2.6. Pareiškėjo tiesioginis vadovas objektyviai įvertino visus kriterijus ir rezultatus, jų pasiekimo galimybes konkrečiomis sąlygomis, ir pagrįstai bei teisėtai bendrai 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ bei atitinkamai suformulavo motyvuotą siūlymą „nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą“, tačiau tarnybinė veikla Komisijos posėdyje buvo vertinama pagal subjektyvų išankstinį Komisijos pirmininko ir jo pavaduotojos nusistatymą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

II.

6. Teismas pripažino, jog būtent 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas yra galutinis sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos pagal Statuto 34 straipsnio 22 dalį, nes pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys.

7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nurodė, jog nors Komisijos išvadoje neprivalo būti nurodyti išsamūs argumentai, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, o ne „labai gerai“, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atskleisti išvados priėmimo motyvus, t. y. kitaip tariant, pagrįsti jos, o kartu ir visos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, teisėtumą (pagrįstumą).

9. Teismas, įvertinęs bylos duomenis (Komisijos išvadą, Komisijos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašą) ir kitus bylos duomenis (2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, Viršininko išvadą, Komisijos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio protokolą Nr. 52/08-909, kuriame direktoriaus R. K. parašyta „suderinta nuo balandžio 1 d.“), konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, iš kurio būtų galima nustatyti Komisijos motyvus pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, o galutinis sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo galimai priimtas jį į pareigas skiriančio asmens be pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados. Aplinkybės, kad Komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, todėl teismas konstatavo Statuto 34 straipsnio 1 dalies bei Vertinimo aprašo 25, 26 ir 27 punktų pažeidimus.

10. Teismas, nustatęs, kad Komisija padarė esminius pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus, dėl kurių buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta Komisijos išvada ir 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas – palikti nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris galutinai įformintas Marijampolės PN direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimu – suderinta nuo balandžio 1 d. pagal 2021 m. kovo 25 d. Komisijos posėdžio protokolą Nr. 52/08-909 pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, panaikino Marijampolės PN direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimą ir įpareigojo Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą.

III.

12.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisija pareiškėją įvertino „gerai“ argumentuodama tuo, kad pareiškėjas nebuvo laikęs fizinio pasirengimo. Pagal LVAT praktiką tarnybinės veiklos vertinimo išvada, yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Šiuo atveju atsakovas byloje pateikė įrodymus, jog pareiškėjas nuo 2019 m. nėra laikęs fizinio pasirengimo. Pareiškėjas tik vis pateikdavo šeimos gydytojo pažymą su prierašu „atleisti nuo fizinio“, tačiau buvo darbingas ir į tarnybą atvykdavo.

12.2. LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019 yra pažymėjęs, jog vertinimo komisijos išvados pagrindimas nagrinėjamu atveju, nors ir stokoja aiškumo, tačiau negali būti laikomas esminiu proceso pažeidimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja be jokių trikdžių teisę ginti savo teises įgyvendino.

12.3. Siekiant įvertinti pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją, vertinama, ar jis atitinka jo pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Tai, jog atitikimas bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tiesiogiai siejamas su pareigūno kvalifikacija (ji vertinama kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu), matyti ir iš Statuto 20 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus. Pareigūnas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, tačiau, kaip matyti iš kasmetinio pareigūno veiklos vertinimo, turi būti įvertinta ir pareigūno atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, ko pareiškėjas nepadarė. Jis nelaikė fizinio pasirengimo testo, o tai ir atėmė galimybę būti įvertintam „labai gerai“. Įvertinus pareiškėją „labai gerai“, kai šis nuo 2019 m. nelaikęs fizinio pasirengimo būtų nesąžininga kitų Marijampolės PN dirbančių pareigūnų atžvilgiu, kurie tinkamai įvykdę ne tik visas užduotis, bet ir kiekvienais metais išlaikę fizinį pasirengimą. Būtent tokie pareigūnai Komisijos būna vertinamai „labai gerai“.

12.4. Fizinio pasirengimo testo laikymas yra konkreti pareigūno pareiga, o ne kriterijus. Vertinimo kriterijai yra platesnio pobūdžio. Statuto 34 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Taigi, pirmiausia, atliekant pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, yra vertinama pareigūnų kvalifikacija. Pagal Statuto 20 straipsnio 2 dalį pareigūnai privalo atitikti bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Fizinio pasirengimo normatyvų nelaikymas buvo tas pagrindas, dėl ko pareiškėją Komisija įvertino „gerai“.

13.1. Šiuo metu pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Statuso 34 straipsnis, o pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato Sveikatos patikrinimo aprašas, kurio 1 priede, kaip vienas iš tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijų, yra aiškiai įvardintas „Fizinis pasirengimas“. Šis kriterijus turi dvi vertinimo galimybes: „1 balas“, kas reiškia, jog pareigūnas neatitinka vidaus reikalų ministro nustatytų fizinio pasirengimo reikalavimų ir (arba) centrinės įstaigos vadovo nustatytiems papildomiems reikalavimams arba ši atitiktis neįvertinta dėl pareigūno kaltės, arba „5 balai“, kas reiškia, jog pareigūnas atitinka vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus ir centrinės įstaigos vadovo nustatytus papildomus reikalavimus. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, aiškinimas, jog fizinio pasirengimo atitikties patikrinimas yra ne vertinimo kriterijus, o pareigūno pareiga, kuri vertinama platesniu kontekstu ir pirmiausia kaip kvalifikacijos dalis, nebeatitinka teisinio apibrėžtumo. Remiantis Sveikatos patikrinimo aprašu, „Fizinis pasirengimas“ yra aiškus tinkamumo einamoms pareigoms vertinimo kriterijus, kuris turi būti vertinamas pagal Apraše nustatytus balus ir vertinimo taisykles. Šis kriterijus negali būti išskiriamas kaip prioritetinis ar vienas, galintis nulemti visą metinį tarnybinės veiklos įvertinimą.

13.2. Atsakovas neatsižvelgė į Sveikatos patikrinimo apraše nustatytą tvarką. Minėtame apraše yra apibrėžti vertinimo kriterijai, jų reikšmės ir visa vertinimo atlikimo tvarka bei eiga. Šis teisės aktas įtvirtina imperatyvus, kurių privaloma laikytis, bet 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje Sveikatos patikrinimo aprašu nebuvo vadovautasi. Komisija nesivadovavo jame nustatytų vertinimo kriterijų reikšmėmis, neanalizavo tiesioginio vadovo pateiktos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. Ž. (statutinio pareigūno) 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo, užbaigto skundžiamu Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. kovo 25 d. rezoliuciniu sprendimu, teisėtumo ir pagrįstumo, bei dėl prašymo įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą Marijampolės PN Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje įvertinti iš naujo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Kartu primintina ir tai, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

18. Pagal ginčui aktualios redakcijos teisės aktus statutinio pareigūno tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija. Atlikdami minėtą vertinimą jie turi diskreciją tiek, kiek jos neriboja tam tikri vertinimo kriterijai, ir procesą reglamentuojančios teisės normos, nustatytos teisės aktuose. Teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (inter alia statutinio valstybės tarnautojo) tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. pvz., LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019).

20. Aktualios redakcijos Statuto 34 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintame Vertinimo apraše, be kita ko, nustatyta, kad: pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą (24, 24.1, 24.2 p.); pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (25 p.). Pagal Vertinimo aprašo 26 punktą pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo; jeigu pareigūnas, kurio tarnybinė veikla vertinama, dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas iki to laiko, kol išnyks priežastys, dėl kurių pareigūnas negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje; šiuo atveju pareigūno rašytiniu prašymu jo tarnybinė veikla gali būti vertinama vertinimo komisijos posėdyje jam nedalyvaujant, pagal jai pateiktą vertinimo išvadą, išskyrus atvejį, kai pareigūno tarnybinė veikla tiesioginio vadovo yra įvertinta patenkinamai arba nepatenkinamai arba kai pareigūnas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, nesutinka su vertinimo išvada; šiame punkte nurodytu atveju atidėjus vertinimo komisijos posėdį, Aprašo 23 punkte nustatytas terminas netaikomas.

21. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

22. Teisėjų kolegija, pakartotinai nutarties 20 punkte paminėto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi byloje surinktus įrodymus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai konstatavo, jog, atliekant pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai (t. y. (i) iš Komisijos posėdžio garso įrašo negalima nustatyti, kokie buvo konkretūs visų komisijos narių motyvai pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, o ne „labai gerai“, (ii) Komisijos nariai netikrino, ar Viršininko išvada yra pagrįsta, neįsitikino ar tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų, (iii) pareiškėjo tiesioginiam vadovui nebuvo suteikta galimybė išsamiau apibūdinti pareiškėjo tinkamumą einamoms pareigoms, nebuvo pateikti klausimai, susiję su pareiškėjo kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais, (iv) Komisija Viršininko išvadą išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, posėdžio metu nebuvo ištirtos šiai bylai visos reikšmingos aplinkybės (taip pat ir dėl pareiškėjo fizinio pasirengimo atitikties reikalavimams), nerinko dokumentinių įrodymų, kurie yra itin svarbūs asmens tarnybinę veiklą įvertinant „labai gerai“), todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.

23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Komisija pareiškėją įvertino „gerai“ argumentuodama tuo, kad pareiškėjas nebuvo laikęs fizinio pasirengimo. Priešingai, tikrinamame sprendime pastaroji aplinkybė buvo įvertinta. Šiuo aspektu teismas konstatavo, kad Komisija nesurinko ir posėdžio metu neištyrė nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo fizinio pasirengimo atitikties reikalavimams. Pritariant šiems pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai pabrėžtina, kad Komisija, pareiškėją įvertinusi „gerai“ esą dėl to, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu nelaikė fizinio pasirengimo testo, visiškai nesurinko ir neįvertino reikšmingų įrodymų dėl to, ar tokio testo pareiškėjas 2020 metais nelaikė dėl savo kaltės, ar jis to negalėjo padaryti dėl susiklosčiusių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatytus procedūrinius pažeidimus turėjo vertinti taip pat, kaip jie buvo įvertinti LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019. Atsakydama į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo nurodytu aspektu jo nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (anksčiau Marijampolės pataisos namai) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.