- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- I3-6097-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00921-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. Ž. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. sprendimą, patvirtintą rezoliucija „Suderinta nuo balandžio 1 d.“, kuri užrašyta ant 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 52/08-909, kuriuo pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, ir įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimą Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde, papildomuose paaiškinimuose (b. l. 1–6, 46–52, 97-99) bei jis ir jo atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2021 m. vasario 24 d. Marijampolės pataisos namų Resocializacijos skyriaus viršininkas pasirašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 52108-320, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo 2020 metų tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, kaip motyvuotas siūlymas nurodyta „nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą“. Teigė, jog 2021 m. kovo 25 d. vyko Marijampolės pataisos namų pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdis, kuriame, narių balsams pasiskirsčius po lygiai, tačiau komisijos pirmininkui balsavus už vertinimą „gerai“, pareiškėjo 2020 metų tarnybinė veikla 2021 m. kovo 26 d. Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvada Nr. 52108-966 buvo įvertinta „gerai“. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas vyko tik apie pusantros minutės (tai patvirtina posėdžio garso įrašas), taigi vertinimo komisija nesant objektyvaus ir visapusiško tiesioginio vadovo išvados vertinimo, neteisėtai priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą pabloginti, o su Marijampolės pataisos namų direktoriaus galutiniu sprendimu pareiškėjas nebuvo supažindintas.
Paaiškino, jog pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnis, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas. Pažymėjo, kad, skirtingai, nei numatyta teisės aktuose, pareiškėjas apie numatomą vertinimo komisijos posėdį buvo informuotas tik žodžiu, tačiau iš pateiktų atsakovo dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas asmeniniu elektroniniu paštu, kuris jo net nenaudojamas, nors tarnyboje jis visą būtiną su tarnyba susijusią informaciją turėjo gauti į tarnybinio elektroninio pašto dėžutę, tačiau į tarnybinio elektroninio pašto dėžutę jokia informacija dėl pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo tą dieną gauta nebuvo. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, pareiškėjas atsakovo nebuvo tinkamai informuotas apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje. Teigė, kad nors pareiškėjas 2021 m. kovo 16 d. pateikė prašymą 2020 metų tarnybinę veiklą vertinti jam nedalyvaujant, tačiau pagal teisinį reglamentavimą buvo pažeista jo teisė dalyvauti tarnybinės veiklos vertinime. Akcentavo, jog vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, todėl jam nėra žinoma, kokiais konkrečiai argumentais remdamasi komisija nepritarė pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktam vertinimui, ir 2020 metų tarnybinę veiklą įvertino blogiau, nei buvo pateikęs vertinimą tiesioginis vadovas. Nurodė, kad vertinimo išvadoje aiškiai yra išdėstyti pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas 2020 metų užduotis, t. y. dvi iš pareiškėjui nustatytų užduočių yra įvykdytos visiškai ir viršytos, dvi iš šešių užduočių yra įvykdytos iš dalies, tačiau tai nulėmė ne neefektyvus ar netinkamas darbas, o karantino, paskelbto dėl COVID-19 viruso plitimo, situacija. Mano, jog teisėtai pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas 2020 metų užduotis buvo įvertinti 4 balais (labai gerai). Pastebėjo, kad pareiškėjas, pildydamas tarnybinės veiklos vertinimo anketą, savo tinkamumą einamoms pareigoms įsivertino maksimaliai, tačiau tiesioginis vadovas su tokiu jo įsivertinimu nesutiko ir pareiškėjo fizinį pasirengimą įvertino 1 balu. Pabrėžė, jog pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių 2020 metais objektyviai negalėjo laikyti fizinio pasirengimo normatyvų, dėl to buvo pateiktas 2020 m. spalio 26 d. medicininis pažymėjimas, tačiau, nepaisant to, tiesioginis viršininkas nusprendė pareiškėjo fizinį pasirengimą vertinti 1 balu, o tai rodo neatitiktį vidaus reikalų ministro nustatytiems fizinio pasirengimo reikalavimams ir (arba) centrinės įstaigos vadovo nustatytiems papildomiems reikalavimams arba ši atitiktis neįvertinta dėl pareigūno kaltės. Mano, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas objektyviai įvertino visus kriterijus ir rezultatus, jų pasiekimo galimybes konkrečiomis sąlygomis, ir pagrįstai bei teisėtai bendrai 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ bei atitinkamai suformulavo motyvuotą siūlymą „nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą“, tačiau tarnybinė veikla komisijos posėdyje buvo vertinama pagal subjektyvų išankstinį komisijos pirmininko ir komisijos pirmininko pavaduotojos nusistatymą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėjas neginčija to, kad vidaus tarnybos pareigūnams yra keliami reikalavimai atitikti tam tikrą fizinio pasirengimo lygį ir kad jis 2020 m. nelaikė fizinio pasirengimo patikrinimo, tačiau pastaroji aplinkybė, t. y. tiesioginio vadovo įvertinimas, neturėjo būti vertinimo komisijoje vertinti papildomai ir kitaip, nei nustatyta pirmiau minėtame apraše. Mano, jog fizinis pasirengimas yra vienas iš keturių vertinamo tinkamumo einamoms pareigoms kriterijų, kuris gali neturėti realios įtakos nei pareigūno galimybei tinkamai įgyvendinti keliamus uždavinius, nei tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl teigti, kad tik išlaikius fizinio pasirengimo normatyvus galima tinkamai vykdyti užduotis, nėra pagrindo. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.`
Atsiliepime į skundą bei 2021 m. liepos 28 d. rašte Nr. 9/07-8041 (b. l. 22–25, 78–79) nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu ir atsižvelgiant į Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, pareiškėjas pranešimu buvo informuotas apie tai, kad 2021 m. kovo 25 d. bus vykdomas kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas vertinimo komisijoje dėl nuosekliai aukštesnio pareiginės algos koeficiento nustatymo, taip pat nurodyta, jog, atsižvelgiant į susidariusią ekstremalią situaciją bei paskelbtą karantiną Lietuvoje, į posėdį darbuotojai nebus kviečiami, su komisijos vertinimo išvada pareiškėjas bus supažindintas pasirašytinai ir, vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo 26 straipsniu, pareiškėjo buvo paprašyta parašyti prašymą dėl nedalyvavimo posėdyje. Pažymėjo, jog minėtas pranešimas 2021 m. kovo 10 d. buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu asmeniniu elektroniniu paštu.
Teigė, jog pareigūnas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, tačiau iš kasmetinio pareigūno veiklos vertinimo matyti, jog turi būti įvertinta ir pareigūno atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams, o tai pareiškėjo nebuvo padaryta, eliminuota galimybė būti įvertintam „labai gerai“. Atsakovo įsitikinimu, įvertinus pareiškėją „labai gerai“, kai šis nuo 2019 m. yra nelaikęs fizinio pasirengimo, būtų nesąžininga prieš kitus Marijampolės pataisos namuose dirbančius pareigūnus, kurie tinkamai įvykdę ne tik visas užduotis, bet ir kiekvienais metais išlaikę fizinį pasirengimą. Pabrėžė, kad atitiktis bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams tiesiogiai siejama su pareigūno kvalifikacija ir tai akivaizdu iš Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2019 m. bei 2020 m. pateiktos medicininės pažymos su prierašu „atleisti nuo fizinio“ suponuoja apie pareiškėjo blogėjančią sveikatos būklę, atsakovo nuomone, pareiškėjas turėtų įsivertinti savo darbines galimybes ir spręsti klausimą dėl perėjimo į mažiau pavojingą darbą, kadangi Marijampolės pataisos namų pareigūnų darbas priskiriamas prie pavojingų darbo sąlygų, už kurias jie gauna priedus. Akcentavo, jog, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 1V-230 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 punktu, pagrindinis pareigūnų sveikatos patikrinimų tikslas yra sistemingai vertinti, ar pareigūnų sveikatos būklė, kuri būtina pareigūnams keliamiems uždaviniams įgyvendinti, leidžia jiems eiti pareigas vidaus tarnyboje, taip pat anksti nustatyti ligas ar sveikatos problemas, susijusias su vidaus tarnyba, kad būtų laiku taikomos pareigūnų sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemonės. Šiuo atveju, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) išvadą, pareiškėjas yra tinkamas eiti savo pareigas, todėl mano, jog yra tinkamas atlikti ir fizinį pasirengimą tam, kad galėtų tinkamai įgyvendinti jam keliamus uždavinius, tinkamai vykdyti savo pareigas tarnyboje ir tikėtis įvertinimo „labai gerai“. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. Ž. kasmetinio 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultato – palikti nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris galutinai įformintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimu – suderinta nuo balandžio 1 d. pagal 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 52/08-909 pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ (toliau – ir 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas R. Ž. eina Marijampolės pataisos namų (toliau - ir Marijampolės PN) Resocializacijos skyriaus specialisto pareigas. Tiesioginis vadovas Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus viršininkas K. L. 2021 m. vasario 24 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 52108-320 (toliau - ir Vertinimo išvada) pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“, o motyvuotame siūlyme nurodė „nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą“. Marijampolės PN 2021 m. kovo 26 d. buvo atliktas pareiškėjo 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas ir surašyta Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 26 d. išvada Nr. 52108-966 (toliau - ir Išvada), kurioje pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“.
Pareiškėjas su Išvada nesutinka. 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas taip pat yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant procedūras. Mano, kad pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas teisingai ir pagrįstai įvertino „labai gerai“, siūlydamas nustatyti nuosekliai aukštesnį pareiginės algos koeficientą, o vertinimo komisija, nenurodžiusi pagrįstų motyvų, neteisėtai priėmė sprendimą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą pabloginti, t. y. pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“. Pareiškėjas teigia, kad toks vertinimo komisijos Išvadoje, 2021 m. kovo 25 d. Sprendime suformuotas sprendimas (suderinta nuo balandžio 1 d. palikti nustatytą pareiginės algos koeficientą) turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjui nėra žinoma, kokiais konkrečiai argumentais remdamasi vertinimo komisija priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, t. y. nepritarė tiesioginio vadovo pateiktam vertinimui, ir jo 2020 metų tarnybinę veiklą įvertino blogiau, nei buvo pateikęs vertinimą tiesioginis vadovas; tiesioginis vadovas objektyviai įvertino visus kriterijus ir rezultatus, jų pasiekimo galimybes konkrečiomis sąlygomis, ir pagrįstai bei teisėtai bendrai pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „labai gerai“ ir atitinkamai suformulavo motyvuotą siūlymą, o kokiais motyvais vadovavosi vertinimo komisija, pablogindama pareiškėjo tarnybinės veiklos įvertinimą, pareiškėjas nežino, nes nedalyvavo komisijos posėdyje. Su 2021 m. kovo 25 d. Sprendimu jis nebuvo supažindintas.
Ginčo teisiniams santykiams taikytini pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu galioję Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 05 01) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr.1V-142 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 02 13).
Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms.
Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas (Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 6 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų pasiūlymų (Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 9 dalis). Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui (Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 13 dalis). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 14 dalis). Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Šiuo atveju vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką (Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 16 dalis). Pagal Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalį galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo.
Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 23 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
Aprašo 24 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1) pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2) pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą; 3) sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimą (išskyrus Statuto 34 straipsnio 19 dalyje nustatytu atveju, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados surašymą.
Aprašo 25 punktas nustato, kad pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Aprašo 26 punkte nustatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Aprašo 27 punktas nustato, kad vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje vertinamo pareigūno tiesioginį vadovą, taip pat vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginį vadovą, jeigu šis nesutinka su vertinimo išvada, kurioje pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai. Šiuo atveju vertinimo komisijos nariai vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui ir vertinamo pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginiam vadovui pasiūlo išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat pateikti jam kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Pagal Aprašo 29 punktą pasibaigus pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo. Vertinimo komisija sprendimus priima posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsų dauguma. Vertinimo komisijos posėdyje dalyvavusių vertinimo komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia vertinimo komisijos pirmininko balsas.
Aprašo 34 punktas numato, kad vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas, kuris perkeliamas į skaitmeninę laikmeną. Skaitmeninis garso įrašas pridedamas prie Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo (6 priedas) ir saugomas įstaigoje, kurios vertinimo komisija įvertino pareigūno tarnybinę veiklą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra nepatenkintas ir teismui skundžia jo kasmetinio 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą – palikti nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris galutinai įformintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimu – suderinta nuo balandžio 1 d. pagal 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 52/08-909 pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Teismas sprendžia, jog būtent 2021 m. kovo 25 d. Sprendimas pripažintinas Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 22 dalyje minimu galutiniu sprendimu dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, nes pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019).
Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu ar nepatenkinamu valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos vertinimu, pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo (pareigūno) tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –ir LVAT), formuodamas administracinių teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija, tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų (žr. 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-110-438/2017). Pažymėtina ir tai, kad teismui nėra suteikta teisė vertinti valstybės tarnautojo (pareigūno) tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų/siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 ir kt.).
Tiek Vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje, tiek Apraše įtvirtintos procedūros Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo, kuriuo įvertinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno tarnybinė veikla, pagrįstumą. Šių procedūrų nesilaikymas gali būti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtą sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Nors komisijos Išvadoje neprivalo būti nurodyti išsamūs argumentai, kodėl pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, o ne „labai gerai“, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos atskleisti komisijos Išvados priėmimo motyvus, t. y. kitaip tariant, pagrįsti Išvados, o kartu ir visos pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros teisėtumą (pagrįstumą).
Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad komisijos Išvada neprivalo būti detaliai motyvuota, vienas iš pagrindinių įrodymų, turinčių atskleisti Išvados motyvaciją, yra skaitmeninis komisijos posėdžio garso įrašas (Aprašo 34 punktas), kuriame turi būti įrašytas visas komisijos posėdžio garso įrašas, t. y. ne tik pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas, kuris susideda iš pokalbio su pareigūnu ir tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimo, bet ir komisijos posėdžio stadija, kurios metu komisijos nariai aptaria pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nutaria pareigūno tarnybinę veiklą įvertinti vienu iš įstatyme numatytų būdų.
Iš byloje pateikto Marijampolės PN Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašo galima suprasti, kad pareiškėjo galimybė būti įvertintam „labai gerai“ iš esmės grindžiama viena aplinkybe- pareiškėjo neišlaikyta/nelaikyta fizinio pasirengimo įskaita.
Byloje pateiktame komisijos posėdžio garso įraše įrašyta tik dalis komisijos posėdžio (trunka apie 2 min.), iš šio įrašo negalima nustatyti, kokie buvo konkretūs visų komisijos narių motyvai pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, o ne „labai gerai“, o būtent vertinimo komisijos nariai netikrino ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, neįsitikino ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi teisės aktų nuostatų, nes pareiškėjo įsitikinimu, jo tiesioginio vadovo komisijai pateiktoje Vertinimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant 2020 metams nustatytas užduotis įvertinti 4 balais (labai gerai), tinkamumas einamoms pareigoms įvertintas 3 balais (gerai) ir kvalifikacija įvertinta 4 balais (labai gerai), o tai reiškia, jog pareiškėjo įvertinimų vidurkis (net skaičiuojant matematiškai) yra 4 (labai gerai), todėl jo 2020 metų tarnybinės veiklos bendras įvertinimas yra 4 balai (labai gerai). Pažymėtina, jog vertinamo pareigūno tiesioginiam vadovui nebuvo suteikta galimybė išsamiau apibūdinti vertinamo pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, taip pat jam nebuvo pateikta kitų klausimų, susijusių su šio pareigūno (pareiškėjo) kvalifikacija ir tarnybinės veiklos rezultatais.
Teismas daro išvadą, kad vertinimo komisija pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes pareiškėjo tiesioginio vadovo Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus viršininko K. L. 2021 m. vasario 24 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 52108-320 išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai, posėdžio metu nebuvo ištirtos šiai bylai visos reikšmingos aplinkybės (taip pat ir dėl pareiškėjo fizinio pasirengimo atitikties reikalavimams), vertinimo komisija nerinko dokumentinių įrodymų, kurie yra itin svarbūs asmens tarnybinę veiklą įvertinant „ labai gerai“.
Teismas įvertinęs minėtus bylos duomenis (Išvadą, komisijos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio garso įrašą) ir kitus bylos duomenis (2021 m. vasario 26 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo anketą, pareiškėjo tiesioginio vadovo priimtą 2021 m. vasario 24 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 52108-320, komisijos 2021 m. kovo 25 d. posėdžio protokolą Nr. 52/08-909, kuriame direktoriaus R. K. parašyta „suderinta nuo balandžio 1 d.“), konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, iš kurio būtų galima nustatyti komisijos motyvus pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“, o galutinis sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo galimai priimtas jį į pareigas skiriančio asmens be pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados. Aplinkybės, kad komisija atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, todėl konstatuotinas Statuto 34 straipsnio 1 dalies, Aprašo 25, 26 ir 27 punktų pažeidimai.
Nustatytų minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų visuma yra pagrindas pripažinti, kad komisija padarė esminius pareiškėjo 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pažeidimus, dėl kurių buvo priimta neteisėta ir nepagrįsta komisijos Išvada ir 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatas – palikti nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris galutinai įformintas Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimu – suderinta nuo balandžio 1 d. pagal 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 52/08-909 pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, todėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. 2021 m. kovo 25 d. sprendimas – suderinta nuo balandžio 1 d. pagal 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 52/08-909 pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą vertinti „gerai“, panaikintinas ir Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 metų tarnybinę veiklą (ABTĮ 88 str. 2 p., ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus R. K. sprendimą, patvirtintą rezoliucija „Suderinta nuo balandžio 1 d.“, kuri užrašyta ant 2021 m. kovo 25 d. Marijampolės pataisos namų Pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 52/08-909, kuriuo pareiškėjo 2020 m. tarnybinė veikla įvertinta „gerai“.
Įpareigoti atsakovą Marijampolės pataisos namus iš naujo įvertinti pareiškėjo 2020 m. tarnybinę veiklą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.