- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-1518-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09177-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės „Registrų centras“, V. M., I. S., V. J., K. M., J. B., S. M., VĮ "Registų centras" Kauno iesto savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-570-752/2019 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, tretieji asmenys Valstybės įmonės „Registrų centras“, V. M., I. S., V. J., K. M., J. B., S. M..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl turtinio vieneto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisingo duomenų suformavimo ir įregistravimo, atitinkančio 1996 m. birželio 25 d. buto nuomos sutarties ir jos priedo – patalpos paso, sąlygas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 1996 m. birželio 25 d. šalys sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę nuomos sutartį, kuria atsakovė suteikė ieškovui neterminuotam naudojimui 20,86 m² gyvenamojo ploto gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri pagal nuomos sutarties priedą – patalpos pasą, dalyje „Patalpos apibūdinimas“, apibūdinama kaip susidedanti iš: 1) 1 kambario 20,86 m² ploto; 2) 1/3 7,09 m² ploto virtuvės; 3) 1/3 2,45 m² ploto vonios; 4) 1/3 1,93 m² ploto WC; 5) 1/3 1,66 m² ploto koridoriaus; 6) 1/3 8.05 m² ploto koridoriaus; 7) 1/3 4,49 m² ploto koridoriaus. Be to, gyvenamajai patalpai priklauso 5,32 m² ploto sandėlis R-2 rūsyje. Iš viso ieškovui išnuomotą gyvenamąją patalpą sudaro 29,41 m².
3. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2006 m. balandžio 28 d. atliko pastato (duomenys neskelbtini) dalių apskaičiavimą ir nurodė, kad ieškovo nuomojamam butui priklauso ir 7/100 dalys bendro naudojimo patalpų: VII-5, kurios plotas 4,02 m²; R-1, kurios plotas 2,78 m² ir R-3, kurios plotas 6,74 m². Tokiu būdu, bendras ieškovo nuomojamo buto plotas yra 36,27 m². Tokį administruojamą buto plotą atsakovė yra nurodžiusi ir administravimo paslaugas teikiančiam gyvenamojo namo administratoriui UAB „Žaidas“.
4. Ieškovui nežinomu metu, jau po 1999 m. sausio 20 d., atsakovė Nekilnojamojo turto registre butą įregistravo mažesnio ploto nei nurodyta nuomos sutartyje, t. y. kaip buto dalies neįregistravo 1/3 4,49 m² koridoriaus dalies, tokiu būdu 1,50 m² dydžiu neteisėtai sumažindama nuomos sutartimi ieškovui išnuomoto buto plotą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vien tai, jog su ieškovu sudarytoje nuomos sutartyje nurodyti duomenys neatitinka oficialiuose registruose įregistruotų duomenų, dar nereiškia, kad 1996 m. sudarant su ieškovu nuomos sutartį, tuometiniai duomenys buvo absoliučiai teisingi, o 2009 m. atlikti buto kadastro duomenų patikslinimai – absoliučiai neteisingi. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ieškovui buvo suteikta valstybės garantija – išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Atitinkamai ieškovui buvo nuspręstą išnuomoti 55,16 m² bendrojo ploto butą su bendrojo naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tačiau nuomos sutarties ieškovas vis dar nėra pasirašęs. Valstybės garantijos dėl nuolat besitęsiančių teisminių procesų taip pat nėra įvykdytos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl 2009 m. atliktų kadastrinių matavimų teisingumo. Ieškovas nepasinaudojo teise skųsti 2017 m. balandžio 6 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad nekilnojamojo turto objektai buvo suformuoti neteisingai. Patalpa 3-8 yra priskirta prie gyvenamųjų patalpų ir Nekilnojamojo turto registro išraše įvardinta kaip 4,49 m² ploto kambarys, kuris priskirtas nekilnojamajam daiktui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Neatmestina, jog klaida galėjo būti padaryta 1996 m. birželio 25 d. sudarant Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su ieškovu ir jos priede (pase) įrašant, jog ši patalpa yra bendro naudojimo koridorius.
8. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad antrame namo aukšte likus tik trims nuomininkams, nei gyvenamojo kambario 3-6, nei 3-10 gyventojams nebuvo jokios būtinybės naudotis šia patalpa, nes į jiems išnuomotus gyvenamuosius kambarius jie galėjo patekti kitais koridoriais, be to, iš jiems išnuomotų gyvenamųjų kambarių nėra išėjimo į minėtą ginčo patalpą. Pasak ieškovo, nuo 1996 m. jokių apsikeitimų (mainų ir pan.) gyvenamaisiais kambariais nebuvo, todėl teismas sprendė, kad ginčo patalpos dalis be jokio pagrindo buvo priskirta ieškovui, kadangi ji nebuvo reikalinga ieškovo patekimui į jo nuomojamą kambarį ir/ar rūsį.
9. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad minėtos patalpos priskyrimas ieškovui nėra pagrįstas ir daiktinės teisės požiūriu, nes ši patalpa negali būti laikoma pagrindinio daikto (gyvenamojo kambario) priklausiniu. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kadangi ginčo patalpa 3-8 (4,49 m²) nėra susijusi su ieškovui išnuomotu kambariu, plane pažymėtu 3-10, galimai ginčo patalpa buvo nepagrįstai įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa šiam kambariui.
10. Tai, kad atsakovė šios klaidos neištaisė ir neinicijavo su ieškovu sudarytos gyvenamosios patalpos sutarties pakeitimo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį ir įpareigoti atsakovę kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl kadastro duomenų patikslinimo pagal su ieškovu sudarytą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
11. Teismas pažymėjo, kad už duomenų teisingumą bei parengtų dokumentų atitikimą teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, nuostatoms yra atsakingas šiuos duomenis užfiksavęs bei parengęs tai patvirtinančius dokumentus matininkas. Teisės aktai nenumato galimybės nei patalpų savininkams, nei VĮ „Registrų centras“ darbuotojams revizuoti matininko veiksmų ir jo parengtų dokumentų teisėtumo. Ieškovui neįrodžius, kad Registrų centre įregistruoti nekilnojamojo turto duomenys yra neteisingi ar netikslūs, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę kreiptis į Registrų centrą dėl kitokių duomenų registracijos ar patalpos (duomenys neskelbtini) suformavimo. Pažymėjo, kad turto registro ir kadastro duomenys neturi būti tikslinami pagal nuomos sutartis, kadangi pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus fiksuojant statinių kadastro duomenų pakeitimą, patalpų plotai apskaičiuojami pagal nustatytus naujus matmenis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. Z. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti jam visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepasinaudojo teise skųsti trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-490. Pažymi, kad šį sprendimą ieškovas yra apskundęs Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, šios komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimą dėl antrojo skundo reikalavimo yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o dėl pirmojo skundo reikalavimo yra padavęs skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio 2018 m. vasario 14 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. 1-638-505/2018, yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame administracinė byla Nr. A-3901-415/2018 dar nėra išnagrinėta.
1.2. Atsakovė, išnuomojusi tas pačias patalpas ieškovui, jas dar kartą išnuomojo kitam nuomininkui, dėl ko ieškovas daugelį metų mokėjo dvigubo dydžio mokesčius. Negana to, vėliau šios patalpos iš ieškovo buvo atimtos, kas atitinka akivaizdžius sukčiavimo požymius, tačiau teismas apie tai sprendime iš viso nepasisakė.
1.3. Teismas nepagrįstai ieškovo naudojamos kaip prieškambario ginčo patalpos 3-8 dalį, t. y. 1,50 m², savo skaičiavimais pakeitė kitomis nešildomomis 2,15 m. aukščio patalpomis, kurios ieškovui niekada nebuvo išnuomotos ir kuriomis jis nesinaudoja, taip siekiant išnuomoto bendro ploto sumažinimą pateikti tik kaip „ 0,5 m² mažesnį“.
1.4. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ieškovą yra informavęs, kad ieškovas savarankiškai negali prašyti pakeisti duomenis apie ginčo butą, kad tokią teisę turi tik ginčo buto savininkas – Kauno miesto savivaldybė. Jeigu ginčo buto savininkui kreipiantis į VĮ Registrų centrą dėl teisingo turtinio vieneto įregistravimo reikia pateikti ir tokį prašymą pagrindžiančius matininko nustatytus kadastrinius duomenis, tai nereiškia, kad ieškinyje ieškovas privalėjo nurodyti visus atsakovės reikalingus atlikti veiksmus.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
2.1. Į bylą yra pateikta su S. K. 2000 m. vasario 14 d. sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kurioje kaip viena iš S. K. ir jo šeimai išnuomotų patalpų įvardinama ir ginčo patalpa 3-8 (4,49 m²). Į bylą yra pateikta didelė dalis pastato (duomenys neskelbtini) planų, iš kurių akivaizdu, kad be patalpų, pažymėtų 3-9 (18,94 m²) ir 3-7 (14,45 m²), nė viena kita patalpa, esančia trečiame aukšte, apeliantas neturėtų naudotis siekdamas patekti į savo naudojamas patalpas. Pažymi, kad tiek 3-9, tiek 3-7 patalpos buvo nuomojamos S. K.. Todėl apelianto teiginiai, jog jis patalpa 3-8 (4,49 m²) naudojosi teisėtai ir būtent savivaldybė, siekdama pakenkti apeliantui ir norėdama gauti kažkokios tai naudos, neteisėtais veiksmais sumažino apeliantui nuomojamo buto plotą, neteisėtai atimdama iš jo 1/3 ginčo patalpos. Tačiau faktinė situacija yra tokia, jog apeliantas savo veiksmais siekia sumažinti S. K. išnuomotų patalpų plotą, taip be teisinio pagrindo išplėsdamas savo nuomojamų patalpų skaičių ir plotą, nors puikiausiai žino, kad S. K. jau kuris laikas miręs ir negali paneigti apelianto išsakomų teiginių apie tariamai bendrai naudotą patalpą 3-8 (4,49 m²).
2.2. Sprendime teismas teisingai pažymėjo, kad patalpa 3-8 (4,49 m²) prie apeliantui nuomojamo kambario nebuvo priskirta ir tai yra nustatyta namo kadastrinių matavimų byloje. Nors apeliantas teigia, kad ne matininkai, o greičiausiai patalpų savininkas nustato ir kaitalioja išnuomotų patalpų skaičių, tačiau būtent matininkų atliktų matavimų duomenimis nustatyta, kad patalpa 3-8 (4,49 m²) apelianto nuomojamam kambariui nepriklauso. Šią duomenys yra įtraukti į Nekilnojamojo turto registrą, šiai dienai nėra nuginčyti ir yra galiojantys.
2.3. Jokie teisės aktai nenumato galimybės nei patalpų savininkams, nei VĮ Registrų centro darbuotojams revizuoti matininko veiksmų ir jo parengtų dokumentų teisėtumo. Ieškovui nenurodžius teisinių pagrindų atsakovei kreiptis į Registrų centrą ir nesant duomenų, kad įregistruoti nekilnojamojo turto duomenys yra neteisingi ar netikslūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys J. B., S. M., V. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
15. Ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip užtikrinant skundo nagrinėjimo viešumą ir išsamumą.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas apeliaciniame skunde nenurodo, kokias naujas, jo procesiniuose dokumentuose nenurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismui galėtų paaiškinti, taip pat nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos, kurie bus įvertinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra. Tokiu būdu apeliantės prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
18. Pirmosios instancijos teismo išvadoms paneigti, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, anot ieškovo, patvirtina aplinkybes, jog jis su skundais kreipėsi į teismą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-490 panaikinimo.
19. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apelianto kartu su skundu pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo atveju jų pateikimo būtinybė, atsižvelgiant į skundžiamo teismo sprendimo išvadas, iškilo vėliau, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo. Be to, atsakovė ir kiti proceso dalyviai su pateiktais naujais įrodymais yra susipažinę, dėl jų pasisakė atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Todėl laikytina, kad naujų įrodymų pateikimas ir jų prijungimas prie bylos atsakovės ir kitų proceso dalyvių interesų nepažeis, dėl ko ieškovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais bylos įrodymais.
Dėl apeliacinio skundo esmės
21. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
22. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutartyje įrašytų buto duomenų (ploto) neatitikimo centrinio registratoriaus nekilnojamojo turto registre įrašytiems duomenims.
23. Bylos duomenimis, Kauno miesto Taryba 1996 m. birželio 25 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties pagrindu, neterminuotai išnuomojo ieškovui R. Z. 20,86 m² gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) name. Sutarties priede (pase) detalizuota, kad apeliantui išnuomota gyvenamoji patalpa Nr. 3 bendro ploto 29,41 m² (prieš tai buvo įrašyta 31,75 m², tačiau 1999 m. sausio 20 d. ištaisyta pagal inventorizacijos bylos planą), susidedanti iš 1 kambario (20,86 m² buto, 1/3 dalies 7,09 m² bendros virtuvės patalpos, 1/3 dalies 2,45 m² vonios patalpos, 1/3 dalies 1,03 m² tualeto patalpos, 1/3 dalies 1,66 m², 8,05 m², 4,49 m² koridorių (1999 m. sausio 20 d. ištaisyta klaida, vietoje 11,49 m² įrašyta 4,49 m²) ir 5,32 m² ploto sandėlio rūsyje R-2 (I t., b. l. 5–6). Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartyje ir jos priede (pase) nėra nurodyti jokie išnuomotų patalpų inventorizaciniai, unikalūs numeriai, taip pat nepažymėtas patalpų išdėstymas, indeksai.
24. Apelianto teigimu, atsakovė, išnuomojusi patalpas ieškovui, tą pačią ginčo patalpą (Nr. 3-8), kurios plotas 4,49 m², dar kartą išnuomojo kitam nuomininkui, dėl ko ieškovas neteisėtai, daug metų mokėjo dvigubo dydžio mokesčius, o vėliau šios patalpos iš jo išvis buvo atimtos. Dėl šios priežasties teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę kreiptis į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl teisingo, 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutarties ir jos priedo pagrindu apeliantui išnuomoto turtinio vieneto suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
25. Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo jam išnuomoto buto numerį 3, tačiau iš byloje esančių registro išrašų matyti, jog apeliantas ieškinyje kalba apie butą Nr. 3A (1 t., b. l. 38–39). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra išskaidytas į atskirus turtinius vienetus (butus). Dalis šių butų priklauso Kauno miesto savivaldybei, kita dalis – privatiems fiziniams asmenims. Ši aplinkybė nustatyta iš VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. rašte Nr. (3.1.6.)KAS-490 (1 t., b. l. 43-51).
26. Iš paminėtų dokumentų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė 2009 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl kadastrinių duomenų atnaujinimo namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Matavimai buvo atliekami turint tikslą užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą šio gyvenamojo namo savininkams, taip pat atlikti deleguotas valstybės funkcijas, susijusias su išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimu, kadangi savininkai negalėjo savo vardu įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 51).
27. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti paduoda nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys keičiami valstybės valdžios ar valdymo institucijų teikimu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 18 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius, arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant. Šių nuostatų 32.2.7 punktas numato, kad nustatant statinių kadastro duomenis apskaičiuojamas statinio plotas, ir šis parametras yra reikalingas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašant į kadastrą. Statinių patalpų plotai užfiksuojami kadastrinių matavimų metu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Patalpų plotai ir bendras statinio plotas yra nurodomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 5 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo paslaugą Lietuvos Respublikoje suteikia specialistai, turintys atitinkamą kvalifikaciją, t. y. matininkai (Kadastro nuostatų 12 punktas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punktas numato matininkams pareigą savo veikoje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad statinio plotą kadastrinių matavimų metu nustato matininkas ir, vadovaudamasis kadastrinių matavimų duomenimis, parengia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Už kadastrinių matavimų teisingumą atsako matininkas, o VĮ Registrų centras atlieka nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose matininkų užfiksuotų kadastro duomenų išviešinimo funkciją.
28. Nagrinėjamu atveju 2009 m. lapkričio 9 d. kadastrinius matavimus atliko matininkė S. G., kuri paaiškinamajame rašte nurodė, jog dėl tikslesnių matavimo prietaisų, kompiuterinio ploto skaičiavimų, nustatytas ankstesnių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro ploto neatitikimas, dėl ko keitėsi ir butų plotai. Būtent tuomet (2009 m. lapkričio 9 d.) atlikti kadastriniai matavimai pirmą kartą įregistruoti VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 38–39). Atliktų kadastrinių matavimu pagrindu buvo suformuoti atskiri turtiniai vienetai, butams suteikti unikalūs numeriai, tarp jų apeliantui išnuomotam butui suteiktas unikalus Nr. 1993-3029-9011:0008, buto Nr. 3A, žymėjimas plane 3-10, buto plotas 20,86 m² (I t., b. l. 43). Šiam turtiniam vienetui taip pat priskirtas rūsys R-2 (5,21 m²) ir bendrojo naudojimo patalpos: 7-5 (28/400 nuo 4,02 m²); R-1 (28/400 nuo 2,78 m²); R-3 (28/400 nuo 6,74 m²); 3-1 (4/12 nuo 8,05 m²); 3-2 (4/12 nuo 1,93 m²); 3-3 (4/12 nuo 2,45 m²); 3-4 (4/12 nuo 7,09 m²); 3-5 (4/12 nuo 1,66 m²).
29. Taigi, po atliktų kadastrinių matavimų apelianto minima ginčo patalpa, kurios plotas 4,49 m², nebepatenka į apeliantui išnuomotą turtinį vienetą, tačiau papildomai pateko kitos patalpos (7-5, R-1 ir R-3, rūsyje esančios katilinės, koridoriaus dalys ir balkono dalis). Tai yra ieškovui nuomos sutartimi buvo išnuomotos bendrojo naudojimo patalpos, kurių plotas buvo 8,56 m², o po kadastrinių duomenų įregistravimo bendrojo naudojimo patalpų plotas sumažėjo iki 8,01 m². Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis skirtumas yra nežymus – 0,55 m².
30. Bylos duomenimis, ginčo patalpa, kurios plotas 4,49 m², po atliktų kadastrinių matavimų priskirta turtiniam vienetui – butui Nr. 3, kuris susideda iš kambarių, plane pažymėtų 3-7 (14,45 m²); 3-8 (4,49 m²); 3-9 (18,94 m²); 3-11 (12,88 m²); ir bendrojo naudojimo patalpos (1 t., b. l. 36–37). Pažymėtina, kad ginčo koridorius, plane pažymėtas 3-8 (4,49 m²), 2000 m. vasario 14 d. nuomos sutarties pagrindu buvo išnuomota S. K. (1 t., b. l. 182–183). Be to, Kauno savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“ taip pat buvo žinoma informacija, jog ginčo koridorius priklauso kitam butui, kurio bendras plotas 62,92 m² (1 t., b. l. 181). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atlikus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, iš dalies pasikeitė faktinė situacija dėl turtinių vienetų priklausomybės atitinkamiems butams, tačiau kadastrinių matavimų teisingumo nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
31. Apeliantas savo skunde nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepasinaudojo teise skųsti trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-490. Pasak apelianto, minėtą sprendimą jis yra apskundęs, tačiau Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apelianto skundas dar neišnagrinėtas (administracinė byla Nr. A-3901-415/2018).
32. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenų nustatė, kad ieškovas R. Z. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.)KAS-490 apskundė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. csprl-135 nusprendė: 1) pareiškėjo reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą, įformintą 2017 m. balandžio 6 d. raštu Nr. (3.1.6.)KAS-490, netenkinti ir šį teritorinio registratoriaus sprendimą palikti galioti; 2) atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo „panaikinti pastato (duomenys neskelbtini), patalpų ir butų plotų pakeitimus, teritorinio registratoriaus prasimanymus ir užregistruotus po 2014 m. rugpjūčio 7 d.“, kaip neatitinkančią Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų skundo turiniui reikalavimų (3 t., b. l. 165–168).
33. Tuomet ieškovas su skundu dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. pirmosios dalies sprendimo Nr. csprl-135 kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. vasario 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-638-505/2018 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1447-415/2019 apelianto R. Z. skundas atmestas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
34. Lygiagrečiai ieškovas su kitu skundu dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. birželio 12 d. antrosios dalies sprendimo Nr. csprl-135 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4617-643/2017 pareiškėjo R. Z. skundą atmetė (3 t., b. l. 171–175). Pastarojo sprendimo apeliacine tvarka R. Z. neskundė.
35. Taigi, šiai dienai yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, patvirtinantys VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. (3.1.6.)KAS-490 teisėtumą ir kuriuo vadovaujantis šioje byloje yra priimtas skundžiamas teismo sprendimas.
36. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė, jog ieškovas nepasinaudojo teise skųsti trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. (3.1.6.) KAS-490, tačiau ši aplinkybė nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
37. Teisėjų atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis daugelį metų mokėjo dvigubo dydžio mokesčius. Visų pirma, byloje nustatyta aplinkybė, kad į 1996 m. birželio 25 d. nuomos sutarties priedą (pasą) buvo įtrauktas ginčo koridorius, kurio plotas 4,49 m², nepatvirtina apelianto argumentų apie mokėtus dvigubus mokesčius. Antra, apeliantas savo argumentus grindžia prie ieškinio pridėta vienintele UAB „Žaidas“ 2009 m. lapkričio mėnesį išrašyta, tačiau neaišku ar apmokėta, sąskaita už suteiktas administravimo paslaugas, kurioje nurodyti mokesčiai paskaičiuoti nuo 36,27 m² ploto (1 t., b. l. 7). Trečia, ieškovui nėra užkirstas kelias reikalauti iš atsakovės grąžinti permokėtas sumas, jeigu jos buvo sumokėtos nesant tam pagrindo.
38. Pažymėtina, kad apeliantui buvo/turėjo būti žinoma, jog ginčo koridorius į pasą buvo įrašytas galimai per klaidą ir be pagrindo, nes iš patalpų išsidėstymo plano matyti, kad ginčo koridorius (3-8) apeliantui net nėra reikalingas. Apeliantas netrukdomai gali naudotis savo kambariu 3-10, iš jo patekti į bendrojo naudojimo patalpas 3-1 (koridorių), 3-2 (WC), 3-3 (vonios kambarį), 3-4 (virtuvę), 3-5 (koridorių), o ginčo patalpa reikalinga būtent kitų kambarių naudotojams (3-9, 3-7), kurios, kaip jau buvo minėta, priskirtos kitam turtiniam vienetui. Taigi, faktinės bylos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo koridoriumi apeliantas naudojosi kaip prieškambariu.
39. Apelianto argumentai, kad jis ieškinyje neprivalėjo išvardyti visus atsakovo veiksmus, kuriuos jis turėtų atlikti, kad būtų ištaisyti nuomojamų patalpų kadastriniai duomenys, yra nepagrįsti, nes, kaip jau buvo nurodyta, kadastrinių duomenų teisingumo nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o šiai dienai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys yra teisingi ir nenuginčyti. Todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.
40. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019; kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.