Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

.1) Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinta su 2016 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metai 3 mėnesiai.;

3) Marijampolės apylinkė teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 9 mėn. LR BK 63 str. 1,4,9 dalių pagrindų šios bausmės dalį pridėti prie 2017 m. birželio 1 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą iki 2019 m. balandžio 2 d. pagal 2017 m. birželio 1 d. Jonavos r. apylinkės teismo nuosprendį (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 1 d.), 2019 m. rugpjūčio 30 d. paleistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - ten pat (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose), teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimu;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - areštu 25 paroms;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ( 7 epizodai) - 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 mėn. 25 d. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 metų 4 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

6) Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo;

7) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. laisvės atėmimo. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrinta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 12 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo;

8) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesiais laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartimi paskirta 2 m.10 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

9) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo; bausmę atlikęs, paleistas iš laisvės atėmimo vietos 2015 m. kovo 9 d.

10) Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

11) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. ir BK 187 str. 3 d. – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,3 ir 9 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. kovo 14 d Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaitytas bausmė, visiškai atlikta pagal 2019 m. kovo 14 d Kauno apylinkės teismo nuosprendį (2020 m. sausio 9 d. atvyko į Kauno tardymo izoliatorių), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 12.00 val., viešoje vietoje – prie Ruklio g. 10 namo II laiptinės, Ruklos mstl., Ruklos sen., Jonavos r., D. B., išsitraukus pistoleto formos žiebtuvėlį ir nukreipus jį į iš laiptinės išeinantį V. J., o V. J. ranka bandant pistoleto formos žiebtuvėlį jam iš rankų išmušti, tyčia M. A. su D. B. stumdė nukentėjusįjį, o M. A. kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos kairę pusę, tokiu būdu viešojo vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad galimai 2019 m. rugsėjo 28 d. su D. B., būdami neblaivūs, ėjo ieškoti cigarečių. Turėjo su savimi pistoleto formos žiebtuvėlį, kuris sunkiai užsidegdavo, todėl būdamas prie Ruklio g. 10-o namo laiptinės, padaužė jį į staktą, kad užsidegti cigaretę. Tuomet priėjo prie jų nukentėjęs, priėjo ne iš laiptinės, bet iš lauko pusės ir pradėjo reikšti pretenzijas, ar dėl rėkavimo ar dėl rūkymo, nepamena. Nepatiko, kad kaltinamieji išgėrę stovi prie laiptinės. M. A. nurodė, kad nukentėjęs pirmas puolė jį ir tada jis sudavė jam vieną kartą į krūtinės sritį. Nežino, ar nukentėjęs taikėsi į jį, ar norėjo išmušti žiebtuvėlį. Nukentėjęs stūmė ar sudavė jam per pečius, o kai sukosi, tai dar atsitrenkė į staktą su akimi, dėl ko buvo apžiūrėtas izoliatoriuje medikų. D. B. nukentėjusiojo nestumdė. D. B. stovėjo metro – pusantro metro atstumu ir nieko nedarė. Nors naktį vartojo alkoholį, ir jam buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas, bet mąstė blaiviai.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos nepripažino. Paaiškino, kad su M. A. grįžo iš pirties, kur baliavojo. Ėjo link Ruklio g. 10-o namo, nes norėjo pasiskolinti rūkyti. Gavę cigarečių, stovėjo prie Ruklio 10-o namo laiptinės ir rūkė. Dėl ko kilo konfliktas, nepamena. Pamena, kad tas vyriškis atbėgo į juos ir su M, susikibo. Jis pats stovėjo 1-1,5 metro nuo jų. Paskui po viso to ginčo nukentėjęs pasakė, kad iškvietė policiją ir jie patys nuėjome į tą pusę, kad išsiaiškinti, kas nutiko ir ko jis ant jų puolė. Su savimi neturėjo alaus. D. B. patvirtino, kad pribėgus nukentėjusiajam, jis turėjo rankose pistoleto formos žiebtuvėlį, bandė prisidegti cigaretę. Nukentėjusiajam pradėjus rėkauti, pasakė, kad tuoj prisidegs ir nueis. Niekam negrasino ir nesistumdė. Matė, kad tas vyras griebė M. ir būtent tada su juo jis susistumdė. Nelabai stebėjo, kaip viskas vyko, nes buvo „įlindęs“ į telefoną.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji neprisipažino padarę jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetu.

Nukentėjusiojo V. J. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad galimai 2019 m. rugsėjo 28 d. dieną jis vedė su pavadžiu pasivaikščioti šuniuką. Išeinant iš laiptinės pamatė stovinčius du vyrukus, kurie gėrė alų, šalia buvo „bambalis“ padėtas. Vienas iš jų išsitraukė kažką panašaus į pistoletą, jį užtaisė ir atsuko į nukentėjusį. Nukentėjusysis nurodė, kad pagalvojo, jog tai šratinis šautuvas, pabandė išmušti jį iš rankų, bijodamas, kad gali jį sužeisti. Po to, kai nepavyko išmušti ginklo, abu vaikinai pradėjo jį mušti, daužyti, kumščiuoti, jautė skausmą. Apsistumdymo su abiem vaikinais metu jis pajuto smūgį į galvą, į kairį skruostą prie ausies. Negali pasakyti, kuris vaikinas sudavė, nes stumdymosi metu nuo užpuolusių vaikinų buvo užsidengęs veidą. Vaikinai grasino, sakydami: „ką tu čia, seni, nebegyvensi, mes tave ...“. Stumdymosi metu paleido šunį. Konflikto metu priėjęs trečiasis vaikinas, kuris kaip suprasto, buvo jį užpuolusių vaikinų pažįstamas, ir kaltinamuosius atitraukė nuo jo. Vaikinai buvo išgėrę. Tada jis greitai nuėjo į šalia stovėjusį savo automobilį, užsidarė ir išsikvietė policiją. V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, 44-46), perskaitytus BK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad jis yra 70 procentų nedarbingas, jo abi kojos yra silpnos, jam sunku vaikščioti, tad ir stumdytis su tais vaikinais jam buvo sunku.

Liudytojas M. M., teisiamojo posėdžio metu apklaustas nurodė, kad matė kaip M. A. su jam nepažįstamu vaikinu prie Ruklio g. 10 namo laiptinės apstumdė kaimyną. Paaiškino, kad akivaizdžiai matėsi, kad vaikinai buvo neblaivūs, ant žemės stovėjo alus. Matė, kad M. trinktelėjo nukentėjusiajam vieną kartą, o kitas vaikinas daugiau. Nukentėjusįjį užgauliojo ir žodžiais. Matė, kaip su M. A. buvęs vaikinas buvo išsitraukęs šaunamąjį ginklą, kurį laikė rankoje šonu nuleidęs žemyn. Nukentėjęs kartu vedėsi šunį. Jis sunkiai vaikšto. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, perskaitytus BK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad matė, kad M. draugas rankose laikė daiktą, panašų į pistoletą taip pat matė, kaip M. A. senyvo amžiaus kaimynui su šuniuku sudavė smūgį kumščiu į galvos sritį (1 t., b.l. 50-52).

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nurodė, kad pro balkoną matė kaip iš gretimo namo kaimynas V. vedė šuniuką, o jaunimas prie jo prisikabino. Būdamas balkone, girdėjo triukšmą. Gyvena penktame aukšte. Girdėjo, kad visi jie rėkė, ne tik nukentėjęs kaimynas. Matė, kaip vaikinai stumdė neįgalų kaimyną. Tas vyriškis turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto. A. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, perskaitytus BK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, sėdint virtuvėje, per atidarytą virtuvės langą išgirdo triukšmą, sklindantį iš lauko. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kad prie Ruklio g. 10 namo II laiptinės, Ruklos mst., Ruklos sen., Jonavos r., prie įėjimo į laiptinę durų du jaunuoliai, stumdė neįgalų vyrą, kuris buvo su šuniuku. Tas vyriškis, kurį stumdė abu vaikinai, turi sveikatos problemų, nes sunkiai vaikšto. Viskas vyko labai greitai, todėl jis nepastebėjo, ar neįgaliam vyrui buvo suduoti smūgiai. Jis tik matė, kad po konflikto vyras įsėdo į savo automobilį, stovėjusį prie laiptinės ( 1 t., b.l. 56-58).

2019 m. rugsėjo 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad įvykio vieta, yra prie antros laiptinės Ruklio g.10 namo, Ruklos mstl., Jonavos r. (1 t., b.l.1-9).

2019 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėta 2019 m. rugsėjo 28 d. telefoninio skambučio garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, padaryta telefoninio pokalbio suvestinė. Telefoninio pokalbio metu užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs vyras (V. J.) pranešė, kad prie Ruklio g.10 namo, Ruklos mstl., Jonavos r. ji užpuolė vaikinai, sudavė smūgį į galvos sritį, grasino daiktu, panašiu į pistoletą, ir jis tuos vaikinus važiuodamas automobiliu seka (1 t., b.l. 25-28).

2019 m. gruodžio 9 d. apžiūros protokolu dalyvaujant Kauno apskrities VPK KTV Objektų kriminalistinio tyrimo skyriaus Ginklų tyrimo poskyrio vyresn. tyrėjui T. V. apžiūrėtas pistoleto formos objektas su užrašu "PIETRO BERETTA mod. otfs cald", 2019 m. rugsėjo 28 d. asmens kratos paimtas iš D. B. Apžiūros metu nustatyta, kad tai pistoleto formos žiebtuvėlis, kurio nuleistukas nulūžęs. Pistoleto formos žiebtuvėlis prie ginklų nepriskiriamas, jis skirtas ugniai uždegti (1 t., b.l.29-34).

Asmens blaivumo patikros duomenimis 2019 m. rugsėjo 28 d. 13.21 val. D. B. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, 13.22 val. M. A. – 2,32 promilių neblaivumas (1 t., b.l. 63-64).

2019 m. rugsėjo 28 d. asmens kratos protokolu D. B. pateikė daiktą, panašų į pistoletą (3 t., b.l. 50-52).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2698/2019 (01) nustatyta, kad M. A. šlapime, paimtame 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.00 val. rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,78 promilės etilo alkoholio (2 t., b.l.170).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2697/2019 (01) nustatyta, kad D. B. šlapime, paimtame 2019 m. rugsėjo 28 d. 15.15 val. rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio (3 t., b.l.45).

Pagal LR BK 284 str. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamųjų elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jų nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamieji įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, daugiabučio namo laiptinės prieigose įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamiesi demonstravo pistoleto formos žiebtuvėlį, o nukentėjusiajam klaidingai supratus, kad tai yra šaunamasis ginklas ir pabandžius jį išmušti, jį bendrais veiksmais apstumdė ir tyčia sudavė smūgį į galvą, tuo sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė viešąją tvarką. Liudytojas A. K. patvirtino, kad būtent dėl išgirsto triukšmo, jis pažiūrėjo kas vyksta lauke. Triukšmą jis girdėjo būdamas kitame name, taigi, akivaizdu, kad viešoji tvarka buvo sutrikdyta.

Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamieji demonstravo, kad jie negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, jų elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kaltinamieji jau demonstruodami į šaunamąjį ginklą panašų žiebtuvėlį, elgėsi iššaukiančiai, o nukentėjusiajam pabandžius išmušti žiebtuvėlį, dėl menkavertės dingsties, neįgalaus, sunkiai vaikštančio nukentėjusiojo atžvilgiu, panaudojo fizinį smurtą.

Nors kaltinamasis D. B. neigia stumdęs nukentėjusįjį, o M. A. neigia jam sudavęs į galvos sritį, šiais kaltinamųjų parodymais teismai netiki, dėl žemiau nurodytų priežasčių. Visų pirma, pačių kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, jie prieštarauja tiek tarpusavyje, tiek nustatytoms kitoms bylos aplinkybėms. Abu kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusysis pirmas prie jų pribėgo ir juos užpuolė. Kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu, tą patvirtino ir apklausti liudytojai, nukentėjusysis yra neįgalus ir sunkiai vaikšto, be to jis vedėsi šunį, taigi viena iš rankų taip pat buvo užimta, todėl kaltinamųjų parodymai, kad nukentėjusysis pribėgo, atmetami kaip nepagrįsti. Pats nukentėjusysis nurodo, kad bijojo būti sužeistas todėl pradžioje bandė išmušti ginklą, o vėliau skubėjo pasislėpti į automobilį. Tad teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis, būdamas neįgalus, sunkiai bevaikščiodamas, be jokios priežasties užpultų kaltinamuosius. Antra, kaltinamiesiems buvo nustatytas girtumas viršijantis dvi promiles, bei apsvaigimas nuo psichotropinių medžiagų, kas tikėtina, kad paveikė jų atminties procesus, nes kas kartą apklausiami kaltinamieji įvykio detales aiškina skirtingai. Kaltinamasis M. A. gerai prisimena, kad nukentėjusysis juos užpuolė pirmas atėjęs ne iš laiptinės, o iš lauko, tačiau neatsimena, kad nukentėjusysis buvo su šuniuku. Taip pat jis neatsimena, kad gėrė prie laiptinės alų, ką patvirtina ir nukentėjusysis ir liudytojas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nukentėjęs jam sudavė kumščiu vieną kartą į galvą, po to pasakė, kad suklydo, iš tikrųjų jis jį pastūmė, ir M. A. atsitrenkė skruostu į staktą. D. B. nurodo, kad jis tuo pačiu ir su prastai veikiančiu žiebtuvėliu bandė prisidegti cigaretę, būtent dėl to pasakė, nukentėjusiajam, kad tuoj prisidegs ir nueis, ir naršė telefone, nes nieko nematė kas vyko tarp nukentėjusiojo ir M. A.. Trečia, kaltinamųjų parodymų nepatvirtina kiti ištirti įrodymai, kai tuo tarpu nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai. Liudytojas A. K. matė, kaip abu vaikinai stumdė nukentėjusįjį, visi trys rėkavo. M. M. matė, kaip M. A. sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina būtent nukentėjusiojo duotus parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Nukentėjusysis nedelsiant po įvykio iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie įvykį minėjo ir daiktą panašų į ginklą ir suduotą smūgį, kaltinamieji buvo sulaikyti, bei pas juos rastas ir paimtas pistoleto formos žiebtuvėlis. Taigi, nukentėjusysis davė nuoseklius parodymus nuo pat tyrimo pradžios. Taigi, teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, kad kaltinamieji M. A. ir D. B., veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio viešojo vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir sukėlė nukentėjusiajam V. J. fizinį skausmą.

Liudytojų parodymai, apie abiejų kaltinamųjų veiksmus stumdant nukentėjusįjį patvirtina, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Nors byloje duomenų apie išankstinį susitarimą veikti bendrai nėra, tačiau akivaizdu, kad antrajam kaltinamajam prisijungus prie pirmojo kaltinamojo veiksmų darant nusikaltimą, susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pagrįstai abiems kaltinamiesiems inkriminuojami abiejų jų įvykdyti veiksmai.

Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. A. ir D. B. atsakomybę sunkina tai, kad abu kaltinamieji šią nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais, veikdami bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. A. ir D. B. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. Kaltinamųjų veikoje yra po tris atsakomybę sunkinančias aplinkybės, nenustatyta nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, bet M. A. veiksmai buvo intensyvesni už D. B., į ką atsižvelgtina individualizuojant skiriamą bausmę.

Kaltinamasis M. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos( 2 t., b.l. 158-161); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 2 t., b.l. 166). Praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Šiuo metu teisiamas ketvirtą kartą. Nedirba (b. l. 134), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nurodo, kad draugė laukiasi. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, o taip pat tai, kad ankščiau paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nebuvo efektyvios, kaltinamasis toliau tęsė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, psichotropines medžiagas, ko pasekoje pakartotinai nusikalto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis D. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, paskirtos baudos dalinai sumokėtos (3 t., b.l. 26-35); VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b.l.41) Praeityje teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Teisiamas dvyliktą kartą, šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, o taip pat kad ankščiau paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios, kaltinamasis toliau tęsė netinkamą gyvenimo būdą, vartojo alkoholį, psichotropines medžiagas, ko pasekoje pakartotinai nusikalto, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamasis veiką, už kurią teisiamas, padarė iki 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrinama su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės. Parenkant pridedamos bausmės dalį teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir sprendžia, kad pridedama 6 mėnesių dalis nuo paskirtos 8 mėnesių bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina visa bausmė atlikta pagal 2019 m. lapkričio 25d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

M. A. ir D. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 180-181, 184-185, III t., b.l. 55-60) paliktinos galioti iki nuosprendžio dalies dėl bausmės paskyrimo vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Į bausmės laiką kaltinamiesiems įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (2 t., b.l.173-174, 178, 3 t., b.l.48--49, 53).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Prie baudžiamosios bylos saugomą elektroninę laikmeną su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos;

2) Pistoleto formos žiebtuvėlį , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 ir 9 dalimis, D. B. šiuo nuosprendžiu skirimą bausmę subendrinti su 2019 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos švelnesnės bausmės ir paskirti galutinę bausmę 3 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti visą bausmę atliktą pagal 2019 m. lapkričio 25d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

D. B. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: elektroninę laikmeną su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, pistoleto formos žiebtuvėlį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Suimtam kaltinamajam nuosprendžio apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.