- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-13392-865/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11798-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Advokatai
- Evita Tumė
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo gynėjai advokatei Evitai Tumei, vertėjai R. D.,
išnagrinėjusi B V, a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. V. 2016-08-16 apie 21.43 val. B V vairuodamas automobilį VW Passat v/n (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu apgadinta tvora, gėlynas ir automobilis. Iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas KET reikalavimus.
Šalies argumentai
B. V. paaiškino, kad 2016-08-16 21.30 val. jam važiuojant pro namą Vilniaus g. priešpriešais važiavo raudonos spalvos automobilis, numerio nematė. Jis (B. V.) pasuko dešiniau, kliudė lysvės tvorelę ir užvažiavo ant lysvės. Išbėgo šeimininkė su pretenzijomis dėl sulaužytos tvoros. Jo girdėti nenorėjo. Visi patyrė šoką. Jis žadėjo, kad tvorą sutvarkys. Kitą dieną taip ir padarė. Atsiprašė dėl visų sukeltų nepatogumų. Jis buvo visiškai blaivus. Gal tik atrodė susijaudinęs. Netoliese gyvena jo brolis. Jis nuėjo pas jį pagalbos palikęs automobilį. Kai atėjo, šeimininkė pasakė, kad policija ką tik išvyko, kad viskas gerai, pretenzijų neturi (b.l. 14, 15).
Teismo posėdyje B. V. paaiškino, kad labai gailisi dėl jo padaryto eismo įvykio. Vairavo vėlai vakare ir atsitrenkė į nukentėjusiosios tvorą. Susitarė su nukentėjusiąją, kad sutaisys sugadintą tvorą, jei ji neskambins bendruoju pagalbos telefonu. Jis neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos. Netoliese gyvena jo brolis. Jis (B. V.) nuėjo pas jį permiegoti ir ryte norėjo sutaisyti jo nugriautą tvorą. Jo transporto priemonė liko stovėti nukentėjusiosios kieme. Neturėjo laiko traukti savo transporto priemonės iš įvykio vietos. Šiai dienai jo padaryta žala nukentėjusiajai yra pilnai atlyginta, sugadinta tvorą jis sutaisė ir kiek žino pati nukentėjusioji jam pretenzijų neturi.
Teismo posėdyje nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad 2016-08-16 apie 20.40 val. jai būnant namie išgirdo smūgį po langu. Išėjo pasižiūrėti, išėjo kaimynai. Jai buvo šokas. V koliojosi. Jie apsipyko. P. V. išėjo. Automobilis liko kieme. Atvyko iškviesta policija. Surašę duomenis. Po to V pamatė naktį. Jai buvo negera, gėrė vaistus, dėl to neišėjo. Su. B. V. pažįstama seniai. Tuo metu, kai nutiko autoįvykis, jai atrodė, kad V neblaivus. Žala atlyginta, pretenzijų neturi.
Teismo posėdyje liudytojas T. M. paaiškino, jog buvo gautas iškvietimas. Pranešėja išėjusi į lauką pamatė kaimyną iš kito namo . Asmuo vizualiai buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Moteris rodė, ką jis apgadino, tačiau jis pasakė, kad nieko nėra, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Pranešėja negalėjo nurodyti, kur nuvažiavo pažeidėjas. Ji užsirašė jo automobilio valstybinius numerius, vėliau nustačius savininką, jis nuėjo prie jo namo durų, tačiau durų niekas neatidarė, telefono ragelio nekėlė. Po pranešimo mano atvyko maždaug 15 min. bėgyje. Įvykio vietoje buvo dekoratyvinė tvorelė, pasodintos gėlės. Matėsi išlaužymas. Tas automobilis stovėjo vietoje. Jis matyt įvažiavo, ratas prasisuko ir nebegalėjo išvažiuoti. Jis vėliau nuėjo pas automobilio savininką pasikalbėti, tačiau niekas neatidarė durų.
Teismo posėdyje liudytojas Donatas Jankauskas paaiškino, jog asmuo įvažiavo į gėlyną. Jiems atvažiavus, tas automobilis stovėjo vietoje. Išėjo pranešėja, kuri pasakojo, kad automobilį vairavo kaimynas. Jam atrodo pareiškėja su pažeidėju kalbėjo. Jis tiksliai neprisimena jų pokalbio. Pranešėja patyrė nuostolių. Ji nieko nesakė, ar buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. Mano, jog į įvykio vietą atvyko po pusvalandžio. Ji nurodė, kad vairavo kaimynas. Negali atsakyti, ar pranešėja davė galimo pažeidėjo telefono numerį.
Teismo posėdyje liudytoja Ilona Kozlovska parodė, jog gavo iškvietimą. Atvykę į įvykio vietą paties vairuotojo nematė. Nukentėjusioji atrodo buvo pirmo aukšto gyventoja. Nneprismena, ką pasakojo nukentėjusioji. Ji pasakojo taip, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime. Įvykio vietoje buvo nulaužta tvorelė ir matėsi įvažiavimo juostos. Vietoje buvo transporto priemonė.
Teismo posėdyje liudytojas M. G. parodė, jog su B. V. nėra susijęs jokiais santykiais. Atvykę į įvykio vietą, rado automobilį, kuris buvo užbuksavęs gėlių darželyje, buvo palankstyti vamzdžiai. Prie jų priėjo 3-4 moterys. Pasakojo, kad įvažiavo girtas vairuotojas, kuris apgadino jų darželį, iškvietė policiją, o jis pabėgo. Jo nematė, tačiau matė tik automobilį. Jie iškvietė kelių policiją. Gal ir galėjo liudytojos nurodyti, kas vairavo transporto priemonę. Jie asmens nebandė ieškoti, nes jos nežinojo kur jis tiksliai gyvena.
Teismo posėdyje liudytojas V. V. paaiškino, jog tą dieną grįžo vėlai. Prie laiptinės buvo brolis. Jis buvo susinervinęs ir pasakė, kad papuolė į avariją. Jis pasakojo, jog jam sutrukdė automobilis ir tiesiog nebuvo kur dingti, staigiai suko į dešinę ir ten buvo gėlės. Jis įvažiavo į gėles, bandė išvažiuoti ir į lauką , išėjo savininkė. Brolis nenorėjo įsivelti į konfliktą ir pasakė, kad eina pagalbos. Jis aiškino, kad jie turi ten grįžti, nes jis pažadėjo. Jie atėjo jau dviese. Tame bute lygtais buvo šviesa, tačiau niekas iš ten neišėjo. Apžiūrėję įvykio vietą pamatė, kad vienas automobilio ratas buvo gėlyne. Buvo tamsu. Pas savininkę taip pat namuose nedegė šviesa, buvo vėlu. Nusprendė, kad reikia nueiti ryte, tačiau broliui reikėjo į darbą. Pasakė, kad nueis jis pats. Nuėjęs pasikvietė savininkę ir pradėjo kalbėtis. Jai pasakė, kad žalą atlygins, Savininkė pasakė, kad iškvietė policiją. Paaiškino, kad brolis bus vakare. Tada ištraukė automobilį, vakare apžiūrėjo, ką reikės sutvarkyti,. Kai viską padarė, pasikalbėjo su savininke. Ji pasakė, kad reikia pranešti policijai, kad ji neturi jokių pretenzijų. Su nukentėjusiaja yra kaimynai. Yra iš matymo visi pažįstami. Žala buvo maždaug 50 Eur. Brolis tvorelę dažė dieną ar dvi. Savininkė pasakė, kad padaryta geriau, nei buvo.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės Ilonos Kozlovskos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-16 dirbant su vyr. patruliu M. G. apie 21.45 val. gavo pranešimą ir nuvyko į B V kur juo pasitiko V. K. ir paaiškino, kad automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. V., būdamas neblaivus (sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalbėjo nerišliai) įvažiavo į jos aptvertą metaline tvorą gėlių darželį, užstrigęs automobilis negalėjo išvažiuoti, todėl palikęs automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos nežinoma kryptimi. Šį įvykį taip pat matė kaimynė V. V. gim. 1971 m., kuri teigė tą patį.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-08-16 dirbant su vyr. patruliu Donatu Jankausku apie 22.55 val. gavo pranešimą ir nuvyko į B V Vietoje aptiko automobilį VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavusį į pranešėjo V. K. aptvertą gėlių daržą. V. K. paaiškino, kad 2016-08-16, būnant savo bute išgirdo triukšmą už svetainės lango. Priėjusi, pro langą pamatė, kad į jos gėlių daržą įvažiavo pilkos spalvos automobilis VW Passat. Išėjusi į lauką pamatė, kad už automobilio vairo sėdėjo B. V., gyv. (duomenys neskelbtini) kuris buvo užstrigęs ir vis bandė išvažiuoti. Pranešėjai pasiteiravus, ką jis daro, į tai B. V. atsakė piktuoju, ėmė keiktis ir rodyti nepasitenkinimą. Po ko išlipo iš automobilio ir pasišalino nežinomą kryptimi. Su B. V. susisiekti nepavyko (b. l. 4).
Eismo įvykio metu apgadintas automobilio VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių <...>. KET 101 punktas įtvirtina, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 220 punktas nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad B. V. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Jo padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo nuoseklūs liudytojų T. M., D.Jankausko, I.Kozlovskos, M. G., nukentėjusiosios V. K. parodymai, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės Ilonos Kozlovskos ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio T. M. tarnybiniai pranešimai, Eismo įvykio schema (b.l. 6), papildomi duomenis apie eismo įvykį (b.l. 9), fotolentelė (b.l. 17). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 16). B. V. teismo posėdyje nurodė, kad sukėlė eismo įvykį, labai gailisi. Vairavo vėlai vakare ir atsitrenkė į nukentėjusiosios tvorą. Tačiau taip pat nurodė, kad neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos. Savo transporto priemonę paliko stovėti nukentėjusiosios kieme ir išėjo pernakvoti pas savo brolį. Teismas B. V. teiginį, kad jis neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas priėjo tokios išvados atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes - V. K. paaiškinimą, kad vairuotojas išlipęs iš automobilio buvo labai neblaivus, elgėsi agresyviai, tą paliudijo ir teismo posėdyje davę parodymus policijos pareigūnai; patruliai nurodė, jog nuvykus pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, su juo susisiekti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad B. V. pažeisdamas Kelių eismo taisykles apgadino svetimą turtą, po eismo įvykio privalėjo sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pranešti nukentėjusiajam asmeniui, o jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama - policijai. Tačiau B. V. su nukentėjusiuoju asmeniu dėl eismo įvykio aplinkybių sutarimo nepasiekė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdamas - policijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad B. V. kaltė, jam tyčia pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, yra nustatyta. Liudytojas V. V. paties įvykio nematė, tik perpasakojo, ką jam sake broils, dėl to jo parodymai reikįmės bylos aplinkybėms neturi. Tai, jog asmenys po to pašalino žalą vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, B. V. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. B. V. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 9, 126, 127, 220 punktų reikalavimus.
B. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiama į B. V. asmenybę: 59 metų amžiaus, galiojančių nuobaudų neturi, išsiskyręs. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, B. V. skirtinos nuobaudos atitinkančios Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijų minimumus su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti B V už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur baudą.
skirti B V už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir nuobaudą B V paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).
Mokant baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje ir bylos administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.