Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-01-16 · Administracinė byla Nr. I1-426-554/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
I1-426-554/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02026-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
Administracinė byla Nr. I1-426-554/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02026-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20..; 20.2.3; (S) 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,nedalyvaujant pareiškėjui – V. P.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–10) ir atsikitime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 67–73) nurodė, kad yra neįgalus, jam nustatytas 70 procentų netekto darbingumo, turi judėjimo negalią. Nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. atliko bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) 2 sektoriuje 11 būryje 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas apie 32 kv. m, patalpoje gyveno 10 žmonių, pareiškėjui teko 3,2 kv. m ploto. Dalį ploto užėmė baldai. Lovos buvo metalinės, dviaukštės, senos, išklibusios, trūko detalių. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo laikrodžio, termometro, dėžių daiktams susidėti, taip pat lentynų knygoms susidėti. Nebuvo poilsio kambario, rūbų ir batų džiovinimo patalpos. Lauke buvo virvės rūbams džiovinti, tačiau po stogeliu buvo tik maža dalis virvių. Spinta buvo per maža susidėti visų rūbams, spintelėse taip pat buvo per mažai vietos, todėl didžioji daiktų dalis buvo laikoma po lovomis. Tai trukdė valyti patalpas, palaikyti švarą.

Nurodė, kad nuo 20.30 val. iki 6.30 val. patalpose nuteistieji buvo užrakinami, nors 11 būrio gyvenamosios patalpos nebuvo įrengtos laikantis kamerų įrengimo reikalavimų. Nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema, prižiūrėtojai buvo už 3 užakintų durų apie 300-400 m atstumu. Nebuvo priešgaisrinių vandens čiaupų, atsarginių evakuacinių išėjimų. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nėra nei vienos patalpos, kuri būtų pritaikyta neįgaliam žmogui, turinčiam judėjimo negalią. Prausykloje nebuvo į ką atsiremti, tualete, koridoriuje ir laiptinėse nebuvo nei vieno ranktūrio. Duše nebuvo kilimėlių, nei vienos vietos, pritaikytos neįgaliesiems – nebuvo kur įsikibti, nebuvo kėdžių ar taburečių, lentynų higienos priemonėms, ne visur buvo kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai. Pareiškėjui pastoviai tekdavo prašyti kitų nuteistųjų pagalbos. Teigė, jog visą laikotarpį (112 parų) buvo laikomas nežmoniškomis, fizinę ir psichinę sveikatą žalojančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, įžeidimus, reputacijos pablogėjimą.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 17–24) nurodė, kad minimali tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir kitu inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos). Aprūpinimo normos nenumato nuteistųjų gyvenamųjų patalpų aprūpinimo laikrodžiais ir termometrais.

Teigė, jog įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai pataisos įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Sanitarinis mazgas ir dušo patalpa nepritaikyti neįgaliems asmenims. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus būriuose, kuriuose atliko bausmę pareiškėjas, poilsio kambarių nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, kitas institucijas, todėl nesant tokių duomenų, atsakovo atsakomybė šiame kontekste negalima. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje bendro naudojimo patalpose įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Skalbimo mašinos ir džiovinimo įrenginiai įrengti ir būriuose. Įstaigos išduota patalynė (pagalvė, antklodė ir čiužinys), esant būtinumui, gali būti dezinfekuojami. Įstaiga užtikrina tinkamą baldų būklę. Lovos tvarkingos, nesurūdijusios, nesulaužytos. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139 nustato minimalų inventoriaus naudojimo (dėvėjimo) laiką. Jei pasibaigus minimaliam naudojimo (dėvėjimo) laikui inventorius tinkamas naudoti, jis gali būti naudojamas toliau.

Nuteistasis į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų lovų nesikreipė. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nenumato aliarmo mygtukų įrengimo lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Pravieniškių PN-AK yra apsirūpinusi pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punkte bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete. Įstaigoje nėra įrengti dūmų detektoriai. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju, įstaiga parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Įstaigoje parengti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Įstaigos 2 sektoriaus 11 būryje yra 3 pakopų laiptai, prie kurių nėra įrengti turėklai. Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nuteistųjų rakinimas yra vykdomas. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos užrakinamos po nuteistųjų vakarinio patikrinimo nuo 20.30 val. iki 20.45 val. ir atrakinamos 6.30 val. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. sausio 9 d. Atsakovas pateikė teismui duomenis (b. l. 18, 41, 40), kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo laikomas karantino patalpose, nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko 11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, 2019 m. sausio 8 d. pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. Kadangi pareiškėjas kalinimo sąlygų karantino patalpose neskundžia, šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. sausio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Atsakovo atstovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 18, 25, 41), kad 11 būrio 3 gyvenamoji patalpa yra 31,74 kv. m ploto, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad 11 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje gyveno 10 asmenų ir pareiškėjui teko apie 3,2 kv. m gyvenamojo ploto. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengta batų ir drabužių džiovykla, taip pat ir laisvalaikio kambarys.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, taip pat batų ir drabužių džiovykla (5.9. p).

Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambarys būryje neįrengtas, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių (poilsio kambario neįrengimo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pataisos namuose laikomiems asmenims yra teikiamos drabužių ir patalynės skalbimo ir dezinfekcijos paslaugos (b. l. 26–39). Pravieniškių PN-Ak Turto valdymo skyriaus 2019 m. spalio 9 d. pažyma Nr. 77-1550 patvirtina, kad įstaigos 2 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Pats pareiškėjas skunde nurodo, jog lauke buvo virvės rūbams džiovinti, dalis jų buvo po stogeliu. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl sunkumų skalbiant ar džiovinant drabužius. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturėjimo galimybės išsiskalbti ir išsidžiovinti drabužius iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamu gyvenamosios patalpos aprūpinimu baldais ir kitu inventoriumi. Teigė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo laikrodžio, termometro, dėžių daiktams susidėti, lentynų knygoms, spintoje bei spintelėse trūko vietos susidėti asmeniniams daiktams, duše nebuvo kilimėlių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausiklio dozatorių. Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti metalinė lova, spintelė prie lovos, taburetė/kėdė/suolas (pagal poreikį), stalas, sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui). Aprūpinimo normose taip pat numatyta, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės po 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, dušo lentynėlė prie kiekvieno dušo čiaupo, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį. Aprūpinimo normos nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje privalo būti laikrodis, termometras, lentynos knygoms dėžės daiktams susidėti, todėl pareiškėjo argumentai dėl šio inventoriaus trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosios patalpos buvo aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei pateikė sąrašus baldų, kurie turėjo būti ginčo patalpoje. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad įstaiga negali pateikti duomenų, kokie konkretūs baldai ir inventorius buvo patalpoje ginčo laikotarpiu, nes tokia informacija nekaupiama. Taip pat nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai įstaigos darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba keičiami naujais. Šiuos argumentus atsakovo atstovas grindė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma (b. l. 44–45).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl baldų ir kito inventoriaus trūkumo, o šis būtų atsisakęs tokį jo prašymą tenkinti. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namų administracija, žinodama apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pareiškėjo patiriamus nepatogumus), ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Taip pat pažymėtina, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas tvirtino, kad lovos buvo metalinės, dviaukštės, senos, išklibusios, trūko detalių. Aprūpinimo normose numatyta, kad bendrabučio tipo patalpoje vienam asmeniui turi būti skirta metalinė lova, metalinės lovos naudojimo laikas – 10 metų. Atsakovo atstovas 2019 m. spalio 9 d. pažymoje Nr. 77-1550 nurodė, kad įstaiga užtikrina tinkamą baldų būklę, lovos tvarkingos, nesurūdijusios, nesulaužytos. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Nuteistųjų sulaužytos, sulankstytos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos kitomis (b. l. 44–45). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog lovos yra netinkamos naudoti, tačiau nenurodė, kokių nepatogumu jis patyrė dėl netinkamos lovos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nuo 20.30 val. iki 6.30 val. patalpose nuteistieji buvo užrakinami, nors 11 būrio gyvenamosios patalpos nebuvo įrengtos laikantis kamerų įrengimo reikalavimų. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktą, nuteistieji gali būti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Taisyklių 73² punkte nurodyta, kad iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kalinamas nuolat rakinamose patalpose ir neturėjo galimybių dienotvarkėje nustatytu laiku (dienos metu) laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas mygtukas pareigūnui iškviesti.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato, kad prižiūrėtojo iškvietimo sistema įrengiama tik drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamuosiuose kambariuose ir kamerose. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir dėl kokių aplinkybių buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, dėl kurios jam būtų reikėję pasinaudoti signalizacijos mygtuku. Nurodyti teiginiai yra abstraktaus pobūdžio.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengtų priešgaisrinių priemonių.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog siekiant užtikrinti tinkamą nuteistųjų evakavimą gaisro atveju Pravieniškių PN-AK parengė ir suderino su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Visų būrių informaciniuose stenduose paskelbti evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Taip pat yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), kurių laikymo vietos yra pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir paleidimo punktuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl priešgaisrinių priemonių nebuvimo nekonstatuotini. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildino iš aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje nėra nei vienos patalpos, kuri būtų pritaikyta neįgaliam žmogui, turinčiam judėjimo negalią - prausykloje nebuvo į ką atsiremti, tualete, koridoriuje ir laiptinėse nebuvo nei vieno ranktūrio, duše nebuvo nei vienos vietos, pritaikytos neįgaliesiems – nebuvo kur įsikibti, nebuvo kėdžių ar taburečių, todėl pareiškėjas turėjo nuolat prašyti kitų asmenų pagalbos.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme neįgalusis asmuo yra apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis (2 straipsnio 8 dalis). Šiame įstatyme nustatyta, kad neįgaliųjų socialinė integracija organizuojama vadovaujantis ir prieinamumo principu, pagal kurį, neįgaliesiems sudaromos sąlygos veiklai visose gyvenimo srityse ir galimybė naudotis ištekliais, bei savarankiškumo ir pasirinkimo laisvės užtikrinimo principu, reiškiančiais, kad neįgalieji turi būti nuolat skatinami būti savarankiški (3 straipsnio 5 ir 6 punktai).

Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2044 m. kovo 3 d. pareiškėjui buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis (b. l. 11). Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjas sunkiai vaikšto, nepakelia pėdų, jam nuo vaikystės diagnozuota raumenų atrofija (b. l. 65). Nurodyti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjas turi judėjimo negalią ir ginčo laikotarpiu pateko į neįgaliųjų asmenų kategoriją.

Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, jog sanitarinis mazgas ir dušo patalpa nepritaikyti neįgaliems asmenimis, įstaigos 2 sektoriaus 11 būryje yra 3 pakopų laiptai, prie kurių turėklai nėra įrengti. Teigė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ nenustato laiptų turėklų įrengimo jei yra trys arba mažiau laiptų pakopų. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nurodo aplinkybes dėl apsunkinto naudojimosi laiptais, norint patekti į 2, 3 aukštuose esančias patalpas (b. l. 70).

Išanalizavus byloje esančius duomenis ir dokumentus, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK patalpos nebuvo pritaikytos neįgaliam asmeniui, todėl daroma išvada, kad visą ginčo laikotarpį pareiškėjo galimybės savarankiškai naudotis dušu, prausykla, tualetu, patekti į patalpas, į kurias patekti galima tik naudojantis laiptais, buvo apribotos. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK, turėdami kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Taigi, Pravieniškių PN-AK, neužtikrinę pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, įžeidimus, reputacijos pablogėjimą. Iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2019 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 73(2)-347 (b. l. 43) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, pažeidimų trukmę ir mastą, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl tinkamos kalinimo aplinkos neįgaliam nuteistajam nesudarymo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas tinkamoms sąlygomis, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Sprendžiant dėl neturtinė žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįgalaus nuteistojo, kalinčio neįgaliesiems nepritaikytose pataisos namų patalpose, patirti nepatogumai, išgyvenimai, diskomfortas, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimas, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas sąlygomis, pritaikytomis pagal jo sveikatos būklę, ir dėl to nukentėjęs pareiškėjo orumas, atlygintini pinigais (žr., pvz., 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2428-520/2017).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastą, pobūdį ir jų trukmę, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 355 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. P. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 355 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimui.

Likusioje reikalavimų dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius