Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovams – V. J. (V.), A. T., trečiasis asmuo – L. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą – G. T., gim. (duomenys neskelbtini). 2023-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8981-415/2024 leista paimti nepilnametę G. T., gim. (duomenys neskelbtini) iš jos motinos V. V. ir tėvo A. T., dėl motinos alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros. 2023 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero potvarkiu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) G. T. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini). 2024-07-18 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Viešosios įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas dėl V. V. šeimos, kuriame nurodoma, kad, visos įmanomos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nuo 2024-01-09 VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto socialinių paslaugų centre pradėta teikti socialinės priežiūros paslaugas atsakovės V. V. šeimai, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atsakovė niekada nesikreipė į (duomenys neskelbtini) nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorių dėl pasimatymų su dukra G. T., niekada neišsakė noro dukrą susigrąžinti į šeimą. Atvejo vadybos posėdžio metu sužinota, kad atsakovė V. V. dažnai keičia gyvenamąsias vietas, taip pat kaita vyksta ir su sugyventiniais. Atsakovė V. V. pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Apie dukros G. grįžimą į šeimą nekalba, su dukra nebendrauja, nurodo, kad dukros auginti ji neturi šiuo metu galimybės, su dukra artimo ryšio nepalaiko ir sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia dukros G. atžvilgiu. Atsakovas A. T. gyvena skyrium, su dukra G. jokio ryšio nepalaiko, dukros gyvenime nedalyvauja, pats gyvena pas savo tėvus ir yra jų išlaikomas, sąlygų auginti dukrą neturi. Per laikotarpį, kai nepilnametei G. T. nustatyta laikinoji rūpyba, situacija nesikeitė, atsakovai V. V. ir A. T. yra nusišalinę nuo dukros auginimo, atsisako ja rūpintis ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė V. J. su ieškiniu sutiko. Parodė, kad su dukra bendrauja asmeniškai per internetą. Su dukters globėja nebendrauja. Išlaikymo dukrai neteikia, nes tam neturi lėšų. Nedirbanti. Augina dar tris vaikus, netrukus vėl gimdys. Gyvena nuomojamame būste.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai – V. J. ir A. T. yra nepilnamečio vaiko – G. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Santuoka tarp atsakovų nutraukta (duomenys neskelbtini). 2023-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8981-415/2024 leista paimti nepilnametę G. T., gim. (duomenys neskelbtini) iš jos motinos V. V. ir tėvo A. T., dėl motinos alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros. 2023-11-30 (duomenys neskelbtini) savivaldybės mero potvarkiu G. T. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta L. A. 2024-07-18 Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Viešosios Įstaigos Alytaus miesto socialinių paslaugų centro motyvuotas siūlymas dėl V. V. šeimos, kuriame nurodoma, kad, visos įmanomos pagalbos priemonės šeimai buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei, arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nuo 2024-01-09 VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre pradėta teikti socialinės priežiūros paslaugas atsakovės šeimai, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Nustatyta, kad atsakovė niekada nesikreipė į Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro Globos centro koordinatorių dėl pasimatymų su dukra G. T., niekada neišsakė noro dukrą susigrąžinti į šeimą. Atsakovė pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Atsakovė pripažįsta, kad dukros auginti neturi šiuo metu galimybės ir sutinka, kad jai būtų apribota motinos valdžia dukros G. atžvilgiu. Atsakovas A. T. gyvena skyrium, su dukra G. jokio ryšio nepalaiko, dukros gyvenime nedalyvauja, pats gyvena pas savo tėvus ir yra jų išlaikomas, sąlygų auginti dukrą neturi. Per laikotarpį, kai nepilnametei G. T. nustatyta laikinoji rūpyba, situacija nesikeitė, atsakovai yra nusišalinę nuo dukros auginimo, atsisako ja rūpintis ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo atstovo, atsakovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas. Nustatyta, kad priežastys, dėl kurių vaikui nustatyta rūpyba neišnyko. Vaiko motinos šeimai teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Atsakovas su dukra G. jokio ryšio nepalaiko, dukros gyvenime nedalyvauja, pats gyvena pas savo tėvus ir yra jų išlaikomas, sąlygų auginti dukrą neturi. Per laikotarpį, kai nepilnametei G. T. nustatyta laikinoji rūpyba, situacija nesikeitė, atsakovai yra nusišalinę nuo dukros auginimo, atsisako ja rūpintis ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų. Nei vienas iš vaiko tėvų vaikui išlaikymo neteikė. Šios aplinkybės atitinka tris iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimų pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku. Pažymėtina, kad vaikas iš atsakovės paimtas dėl pastarosios alkoholio vartojimo, vaiko nepriežiūros ir tinkamos, saugios aplinkos vaikams nesukūrimo. Visos šios nurodytos priežastys iki šiol nepasikeitė.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurių nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsakovai yra nusišalinę nuo dukros auklėjimo ir priežiūros, nededa pastangų, jog situacija keistųsi ir dukra galėtų grįžti ir gyventi biologinėje šeimoje. Atsakovė dėl dukros grąžinimo į šeimą nesikreipė, abu Atsakovai nurodo, kad dėl tam tikrų aplinkybių negali patys auginti ir rūpintis dukra G. T..

Pagal nustatytas aplinkybes atsakovai šiuo metu nėra pajėgūs tenkinti savo vaiko poreikių, negali šiuo metu vaiku rūpintis ir jo auginti, socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu šeimoje neįvyko ilgalaikių ir reikšmingų pokyčių. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovai vengia vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis nepilnamečiu vaiku ir pagal esamą situaciją nėra aplinkybių rodančių, kad situacija ateityje keisis. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad yra pagrindas atsakovams jų vaiko – G. T. - atžvilgiu neterminuotai apriboti tėvų valdžią, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus tėvų valdžią, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovų jų nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas. Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Nagrinėjamu atveju byloje tikslių duomenų apie atsakovų materialinę padėtį nėra. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai tėvų materialinei padėčiai, tai turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindu atleisti tėvus nuo išlaikymo teikimo vaikams pareigos.

Abu atsakovai yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jie turėtų negalią, todėl teismo įsitikinimu, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, atitinkantis nepilnamečio vaiko interesus, todėl tenkintinas ir iš atsakovės vaiko – G. T. - išlaikymui priteistina po 200 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją. 2010-02-04 Druskininkų miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-194-314/2010 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl V. T. ir A. T. santuokos nutraukimo, kurioje sutarta, kad A. T. teiks dukrai G. T. po (195 Litus) 56 Eurus kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Pažymėtina, kad augančios nepilnametės G. T. poreikiai per 14 metų yra žymiai pasikeitę, išaugę, todėl reikalavimas padidinti iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį iki 200 Eurų per mėnesį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros G. pilnametystės, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nepilnametės G. T. gyvenamoji vieta iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo nustatytina rūpintojos L. A. gyvenamojoje vietoje.

Vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavestina tvarkyti vaiko laikinajai rūpintojai iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis).

Remiantis CPK 88, 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko – G. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Padidinti priteistą išlaikymą ir iš A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą vaikui – G. T. po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024-09-04 iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią V. J. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko – G. T., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš V. J. (V.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui – G. T. po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024-09-04 iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnametės G. T. gyvenamąją vietą laikinosios rūpintojos L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo.

Vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaikų laikinajai rūpintojai L. A. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš atsakovų žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.