- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-29
- Bylos Nr.
- eI-703-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01590-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- E. D.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. D. patikslintu skundu prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-04-26 raštą Nr. 8SD-2126-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-23 sprendimą Nr. 1SS-1701-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į B. K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), į kurią nuosavybės teisės pretendentui dar nėra atkurtos ir kurios grąžinti natūra nėra galimybių (iš jų paliekant iki 0,12 ha naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste), atkūrimo B.A. D. suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą (-us) kitoje vietoje.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodė bei teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek jos atstovė paaiškino, jog pareiškėjos tėvas B. A. D. (mirė (duomenys neskelbtini)) 1992-03-25 prašyme buvo pasirinkęs nuosavybės teises atkurti visais būdais: pirmiausia natūra, nesant tokių galimybių - ekvivalentine natūra, o nesant galimybių atkurti nuosavybės teises pastaruoju būdu - kitais būdais žemėjančio prioriteto tvarka. Nuosavybės teisės į likusią neatkurtą žemės dalį, kurios nėra galimybių grąžinti natūra ar suteikti naują žemės sklypą Kauno mieste, turi būti atkuriamos lygiaverčiais žemės sklypais kitose Lietuvos vietovėse, kadangi toks būdas savo esme atitinka pasirinktą nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą ekvivalentine natūra. Atsakovas nustatytu terminu raštu neinformavo pretendento (jos tėvo), kad nuosavybės teisių atkurti pasirinktais būdais nėra galimybių ar, kad prašyme išreikšta valia atsakovui yra neaiški ir dėl to nėra galimybių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei nepasiūlė rinktis kitų būdų ar tikslinti išreikštą valią. Kadangi ne visa žemė gali būti grąžinta natūra, į natūra negrąžinamą žemę nuosavybės teisės atkurtinos ekvivalentine natūra (nauju žemės sklypu ir lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose). Pažymėjo, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimo, išdėstyto 2016-12-13 rašte Nr. 1SS-3595-(9.5.), atkurti nuosavybės teises lygiaverčiais žemės sklypais kitose vietose. Skundžiami aktai pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius.
Taip pat pareiškėja nurodė, jog teisės normose niekada nebuvo numatytas draudimas piliečiams pasirinkti kelis ar net visus nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus. Pareiškėjos tėvo prašymas buvo surašytas ant oficialios formos. Formos tekste yra pažodžiui nurodyta, kad pareiškėjas turi išbraukti tuos nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus, kurių nepageidauja. Neišbraukus nei vieno iš formoje nurodytų būdų, darytina vienareikšmė išvada, kad buvo pasirinkti visi 1992-03-25 prašyme nurodyti būdai, nes to nedraudė jokia prašymo pateikimo metu galiojanti teisės norma. Taip pat nebuvo imperatyviai reglamentuota, kiek būdų (vieną ar daugiau) gali pasirinkti pretendentas. Visada nuosekliai buvo siekiama nuosavybės teises atkurti 1992-03-25 prašyme nurodytais būdais žemėjančio prioriteto tvarka, o ir atsakovas po 2003-04-01 nuosavybės teises atkūrė natūra, o nesant tokių galimybių - ekvivalentine natūra. Skundžiamuose aktuose atsakovas nurodo, kad pareiškėjos tėvas yra įrašytas į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilę Nr. 344, kad atėjus eilei pretendentas (šiuo atveju jo teisių perėmėja) bus kviečiama rinktis naują žemės sklypą Kauno mieste. Tai tik patvirtina, kad atsakovui visą laiką buvo aiški valia nuosavybės teises atsikurti natūra, nesant tokių galimybių - ekvivalentine natūra. Šiuo atveju, atsakovas, iš vienos pusės, tęsdamas nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra (neatlygintinu naujo žemės sklypo suteikimu), o, iš kitos pusės, neigdamas teisę nuosavybės teises atkurti šiuo būdu (suteikiant lygiaverčius žemės sklypus kitose vietose), prieštarauja pats sau.
Pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ekvivalentinę natūrą pasirinkęs pilietis, galiojant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (toliau - Atkūrimo įstatymas), turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Be to, atsakovas nustatytu terminu raštu neinformavo pareiškėjos tėvo, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teises jo pasirinktais būdais, kad prašyme išreikšta valia atsakovui yra neaiški ir dėl to nėra galimybių tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras bei nepasiūlė rinktis kitų būdų ar tikslinti išreikštą valią. O pareiškėjos tėvas nei iki 2003-04-01, nei vėliau savo valios dėl būdų nepakeitė ir ekvivalentinės natūros būdo neatsisakė. Šiuo atveju, atsakovas pažeidė teisėtų lūkesčių principą, todėl prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su skundu nesutinka, atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjos tėvas B. A. D. 1992-03-25 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. K. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtą 3,3011 ha žemės sklypą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos tėvui priklauso atkurti nuosavybės teises į B. K. D. turėto 3,3011 ha žemės sklypo dalį, t. y. į 1,1004 ha. Nuosavybės teisės atkurtos į 0,1273 ha žemės natūra - į 0,0419 ha ((duomenys neskelbtini)) ir į 0,0854 ha ((duomenys neskelbtini)). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,9731 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016-12-06 įsakymu Nr. 8VĮ-1405-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtino piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilę. Minėtoje eilėje pareiškėjos tėvas įrašytas Nr. 344. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-02-21 raštu Nr. 70-2-623 pakartotinai pateikė laisvos (neužstatytos) žemės sklypų Nr. 1 (apie 390 kv. m.) ir Nr. 2 (apie 370 kv. m.), esančių buvusioje B. K. D. žemėvaldoje, kartografinę medžiagą. Pažymėjo, jog Atkūrimo įstatymo 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) nustatyta, kad tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybes teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 3 dalyje nurodytuoju atveju, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuo 2012-02-01 Nacionalinė žemės tarnyba nebegali savo nuožiūra parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Nesutinka su skunde išdėstyta pozicija, kad atsakovas raštu nepasiūlė kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų, kadangi Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2003-02-11 raštu Nr. 02-03-159 „Dėl informacijos pateikimo" informavo, kad iki 2003-04-01 pretendentas B.A. D. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo. kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Tačiau nei iki 2003-04-01, nei vėliau išreikšta valia pakeista ar tikslinta nebuvo. Pateiktame pirminiame prašyme neišbraukus nei vieno prašymo formoje nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo laikytina, kad piliečiai nepasirinko nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Tipinės formos prašyme esančių nuosavybės teisių atkūrimo būdų eiliškumas nėra paremtas prioriteto principu, kad aukščiausią prioritetą turi nuosavybės teisių atkūrimas natūra, o žemiausią prioritetą turi ketvirtas galimas nuosavybės teisių atkūrimo būdas - valstybės vienkartinės išmokos arba akcijos. Atsakovas pagrįstai už likusią neatkurtą tenkančią žemės sklypo dalį, kurios nėra galimybių grąžinti natūra, pasiūlys piniginę kompensaciją. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjos E. D. tėvo B. A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), išreikštos valios pasirenkant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Pareiškėja, kuri yra B. A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėja, siekia atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu (-ais) kitoje vietoje į buvusios žemės savininkės B. K. D. nuosavybės teise valdyto 3,3011 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), neatkurtą dalį – 0,9731 (iš jų paliekant iki 0,12 ha naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste). Dėl žemės sklypo dydžio ar pretendentui tenkančios dalies byloje ginčo nėra.
Administracinėje byloje ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-04-26 raštas Nr. 8SD-2126-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-23 sprendimas Nr. 1SS-1701-(9.5.), kuriais atsisakyta pareiškėjos tėvui B.A. D., mirusiam (duomenys neskelbtini), atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį suteikiant lygiavertį žemės sklypą kitoje vietovėje.
Nuosavybės atkūrimo bylos duomenys patvirtina, jog B. K. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 3,3011 ha žemės, esančios A(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas B. A. D., miręs (duomenys neskelbtini)1992-03-25 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į B. K. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtą 3,3011 ha žemės sklypą. Kauno apylinkės teismas 2015-04-21 sprendimu (civilinėje byloje Nr. 2-1034-773/2015) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini)iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), valdė B. K. dukra B. K. D.Pareiškėjos tėvui priklauso atkurti nuosavybės teises į B. K. D. turėto 3,3011 ha žemės sklypo dalį, t. y. į 1,1004 ha. Nuosavybės teisės atkurtos į 0,1273 ha žemės (2006-12-22 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-14199 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 7026 atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0419 ha ((duomenys neskelbtini)) ir į 0,0854 ha ((duomenys neskelbtini)). Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,9731 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjas 2016-12-06 įsakymu Nr. 8VĮ-1405-(14.8.2.) „Dėl piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtino piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn eilę. Minėtoje eilėje B. A. D. eilės Nr. 344. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2016-05-20 rašte Nr. 70-2-1692 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo“ nurodyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai apie 390 kv. m. ir apie 650 kv. m., esantys B. K. D. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2017-02-21 rašte Nr. 70-2-623 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusios žemės savininkės B. K. D. turėtoje žemėje suteikimo" atsakovui taip pat nurodė laisvos (neužstatytos) žemės sklypus Nr. 1 (apie 390 kv. m. ) ir Nr. 2 (apie 370 kv. m. ), esančius buvusios žemės savininkės B. K. D. turėtoje žemėje. Pretendentai buvo pakviesti atvykti susipažinti su laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga).
Administracinėje byloje taip pat nustatyta, jog 2017-03-20 prašymu B. A. D. įgaliotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydamas į likusią neatkurtą buvusio savininko žemę atkurti nuosavybės teises parengiant išvadą lygiaverčiam žemės sklypui gauti Kauno rajono Karmėlavos kadastro vietovėje. Iš ginčijamo 2017-04-26 Kauno skyriaus atsakymo matyti, jog buvo atsisakyta tenkinti prašymą atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu žemės plotu kitoje vietovėje, motyvuojant tuo, kad pretendento pirminiame prašyme (1992-03-25) nenurodytas atkūrimo būdas, t.y. jis nepasirinko jokio nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir nors buvo tinkamai informuotas apie galimybę pareikšti arba pakeiti valią dėl būdo iki 2003-04-01 jis to nepadarė, t.y. Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu jo valia patikslinta nebuvo. Analogiški skundo netenkinimo motyvai nurodyti ir 2017-06-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime Nr. 1SS-1701-(9.5.).
Teisėjų kolegija su atsakovo sprendimuose nurodytais argumentais nesutinka.
Kaip jau buvo minėta, pretendento B. A. D., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja, 1992-03-25 prašyme buvo išreikšta valia dėl visų nurodytų prašymo formoje nuosavybės teisių atkūrimo būdų, tame tarpe ir natūra bei ekvivalentine natūra. Pretendento prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai. Vienas iš jų, kurį tarp visų kitų būdų pasirinko pretendentas, buvo nurodytas ir tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalima grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu sklypu. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu žemės sklypu būdas, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių kalbos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibūdina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes – lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu, kitu žemės sklypu.
Pažymėtina, jog institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą, įvertino pretendento valią, nurodytą pirminiame jo prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir tai nebuvo kliūtis atkurti nuosavybės teises pagal 1992-03-25 pretendento prašyme išreikštą valią natūra ir nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra, t.y. neatlygintinai suteikiant naujus lygiaverčius žemės sklypus.
Būtent, tai patvirtina 2006-12-22 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-14199 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 7026, kuriais pretendentui atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,0419 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) ir į 0,0854 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)). Taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2016-12-06 įsakymu Nr. 8VĮ-1405-(14.8.2.) „Dėl piliečiams, kuriems nauji ir lygiaverčiai žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilės pakeitimo ir patvirtinimo (Kauno m.)“ patvirtintoje piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn, eilėje B. A. D. eilės Nr. 344. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2016-05-20 rašte Nr. 70-2-1692 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo“ nurodė laisvos (neužstatytos) žemės sklypus apie 390 kv. m. ir apie 650 kv. m., esančius B. K. D. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės ribose ir 2017-02-21 rašte Nr. 70-2-623 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusios žemės savininkės B. K. D. turėtoje žemėje suteikimo" nurodė laisvos (neužstatytos) žemės sklypus Nr. 1 (apie 390 kv. m.) ir Nr. 2 (apie 370 kv. m.), esančius buvusios žemės savininkės B. K. D. turėtoje žemėje. Pretendentai buvo pakviesti atvykti susipažinti su laisvos (neužstatytos) žemės sklypų schema. Taigi, atsakovui nuo prašymo pateikimo momento (1992 m.) iki 2017 metų nekėlė abejonių pretendento išreikšta valia dėl žemės grąžinimo lygiaverčiais žemės sklypais ir procedūra buvo vykdoma.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).
Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012-02-01) buvo įtvirtinta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti pareikštą valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Taip pat iki 2005-12-31 galėjo pakeisti pareikštą valią, kad už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta ne pinigais, o vertybiniais popieriais, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Be to, nurodyta, jeigu pilietis iki 2003-04-01 nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Taigi, pagal iki 2003-04-01 galiojusį teisinį reglamentavimą piliečiai pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo galėjo iki 2003-04-01, o jiems to nepadarius nustatytu terminu, teisė parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą perėjo apskrities viršininko administracijai, ir nuo 2010-07-01 - Nacionalinei žemės tarnybai.
Atkūrimo įstatymo 3 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2012-02-01) nustatyta, kad tuo atveju, kai Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 3 dalyje nurodytuoju atveju, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuo 2012-02-01 Nacionalinė žemės tarnyba nebegali savo nuožiūra parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nes nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.
Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2003-01-31 Nutarimo Nr. 142 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-02-05) 3 punkte, detalizuojant Atkūrimo įstatymo nuostatą, įtvirtinta, kad iki nurodytos datos, t.y. 2003-04-01, nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.
Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte įtvirtintos teisės normos reiškia, jog teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą savo nuožiūra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003-04-01 apskritai nepareiškia jokios valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios prašymą, reikalavimą (kai asmens nurodytas būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių) nepareiškia tinkamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo.
Nagrinėjamo ginčo atveju, akivaizdu, jog pretendento 1992-03-25 prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo, be kitų būdu, taip pat nurodytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą būdas - ekvivalentinė natūra, t.y. atlyginimas lygiaverčiais žemės sklypais. Pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo išreikšta valia iki 2003-04-01 pakeista nebuvo. Pretendento 1992-03-25 prašyme buvo aiškiai nurodyta jo valia, kuri jokiais vėlesniais prašymais nebuvo keičiama. Byloje nenustatyta duomenų, jog atsakovas iki 2003-03-01 būtų pasiūlęs pretendentui pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdo, taip pat neinformavo pretendento, kad ekvivalentine natūra nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių, nors tokia pareiga atsakovui buvo imperatyviai numatyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 3 punkte. Atsakovo veiksmai, priimant anksčiau minėtą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra bei įrašant pretendentą į eilę piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai, patvirtina, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos būtent pagal pretendento 1992-03-25 prašyme išreikštą valią – tiek natūra, tiek ekvivalentine natūra, t.y. lygiaverčiais naujais žemės sklypais. Tai patvirtina, kad netgi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atsakovas aiškiai suprato pretendento 1992-03-25 prašyme išreikštą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo - atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo (ekvivalentinės natūros) ir tai, kad atsakovas nematė kliūčių ekvivalentine natūra nuosavybės teises atkurti ir po Atkūrimo įstatyme nustatyto 2003-04-01 termino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pretendento 1992-03-25 prašyme dėl nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo aiškiai išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdų tiek natūra, tiek ekvivalentine natūra, kuri iki 2003-04-01 nebuvo pakeista, todėl atsakovas turėjo ir privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra, t.y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverčiu kitu žemės sklypu, kitoje vietoje pagal galiojantį Atkūrimo įstatymą.
Kaip jau buvo minėta, nuosavybės teisių atkūrimo būdas ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimo būdui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Šiuo atveju teisinės formuluotės, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje, nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi, ir tai negali turėti įtakos pretendento tinkamai ir laiku pareikštai valiai dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įgyvendinti.
Pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas tam tikrais atvejais gali automatiškai reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, jei tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialinių pasekmių atsiradimą (LVAT 2014-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią praktiką, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Atkūrimo įstatymui, kuriame nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas ekvivalentinė natūra nėra tiesiogiai įvardintas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendintos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama (Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimai). Pagal Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 1-ojo protokolo 1 straipsnį, ginama ne tik jau egzistuojanti nuosavybė, tačiau ir teisėti lūkesčiai ją gauti.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines šios bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti, neteisėti, todėl naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Panaikinus skundžiamus aktus, atsakovas iš naujo įpareigotinas spręsti pretendento nuosavybės teisių atkūrimo klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko B. K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės pretendentui dar nėra atkurtos (iš jų paliekant iki 0,12 ha naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste) (ABTĮ 88 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 3 punktais, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2017-04-26 raštą Nr. 8SD-2126-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-06-23 sprendimą Nr. 1SS-1701-(9.5.).
Įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. K. D. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės, buvusios (duomenys neskelbtini), dalį, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (iš jų paliekant iki 0,12 ha naujam žemės sklypui pagal įrašytą eilę Kauno mieste).
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.