Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant pareiškėjo K. D. atstovui advokatui Gintui Gustaičiui, pareiškėjui B. A. D., pareiškėjai L. Š., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui R. S., suinteresuotam asmeniui G. D., nedalyvaujant pareiškėjui K. D., suinteresuotam asmeniui V. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų B. A. D., K. D., L. Š. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. D., G. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Byloje pateiktame Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 7 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (skirtame D. V., A.) nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus archyvinio fondo dokumentuose, nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), savininko K. B. byloje, 1932 m. spalio 10 d. Kauno apygardos teismo vyresniojo notaro pranešime miesto burmistrui įrašyta, kad 1932 m. spalio 7 d. Kauno III nuovados taikos teisėjo 1932 m. sausio 25 d. sprendimu, išdėstytu Kauno VI nuovados taikos teisėjo 1932 m. rugsėjo 6 d. vykdomajame rašte nejudinamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) ir susidedantis iš apie 3 ha 3011 m² žemės perėjo B. K. nuosavybėn; 1939 m. birželio 7 d. mokesčių inspekcijos pranešime miesto savivaldybei įrašyta, kad K. B. nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), susideda iš 3 ha 3011 m² nuosavos žemės sklypo ir medinio vieno aukšto gyvenamojo namo; to paties fondo dokumentuose, 1939-1941 metų nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojų knygoje įrašytas K. B., už nekilnojamą turtą, esantį, (duomenys neskelbtini) mokėjęs mokesčius iki 1941 metų (b. l. 10).

Kauno apskrities archyvo 2014 m. gegužės 20 d. pažymoje dėl B. K. nekilnojamojo turto mokesčių Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kauno miesto Mokesčių inspekcijos dokumentų fonde yra nekilnojamojo turto savininko B. K. 1938-1942 metų mokesčių byla; byloje esančiuose 1939 – 1942 metų Lietuvos banko Kauno skyriaus pranešimuose Kauno miesto mokesčių inspekcijai įrašyta, kad mokesčius už nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įmokėjo B. K. (b. l. 11).

Iš Nuosavybės teisių atkūrimo į B. K. valdytą žemę byloje esančios Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus pažymos matyti, kad K. B., A. mirė (duomenys neskelbtini); mirtis įregistruota Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinės bylos atskirajame priede esančio priedo l. 13).

Iš byloje esančių Kauno apskrities archyvo 2014 m. gegužės 19 d. išduotų pranešimų IV Kauno miesto mokesčių inspekcijai matyti, kad mokesčiai už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokami ne tik už 1939 m. I ir II pusmečius, bet ir už 1940 m. bei 1941 m. I ir II pusmečius (b. l. 12-16). Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas R. S. teismo posėdyje nurodė, kad mokestis buvo mokamas mirusio asmens vardu, tačiau nėra duomenų, kas faktiškai mokėjo mokestį, tačiau iš byloje esančių duomenų manytina, kad mokestį mokėjo B. K. (D.), nes dokumentų, kad žemės buvo perleista nėra (2015 m. sausio 29 d. teismo posėdžio 1 val. 17 min. 50 sek. - 1 val. 22 min. 46 sek.).

Teismas, vertindamas aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, juos įvertina kartu su šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir liudytojų parodymais 2015 m. sausio 29 d. ir balandžio 2 d. teismo posėdžių metu, visus įrodymus įvertindamas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų pakanka, kad nustatyti, jog 3,3011 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos buvo privati nuosavybė, kuri iki mirties (duomenys neskelbtini) priklausė B. K.. Tai, kad šis žemės sklypas priklausė privatinės nuosavybės teisėmis B. K. įpėdiniams patvirtina nurodyti pranešimai IV Kauno miesto mokesčių inspekcijai, nes mokesčiai už šį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo mokami ir po B. K. mirties už 1940 m. bei 1941 m. I ir II pusmečius (b. l. 12-16). Teismas taip pat įvertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas R. S. 2015 m. sausio 29 d. ir balandžio 2 d. teismo posėdžių metu patvirtino, kad duomenų apie tai, jog K. būtų perleidę žemę nėra, mokėjimai buvo atliekami mirusiojo vardu (2015 m. sausio 29 d. teismo posėdis nuo 1 val. 17 min. 50 sek.; 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdis). Tai, kad šį žemės sklypą paveldėjo B. K. (D.) ir kad ji yra B. K. dukra teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjai B. A. D. ir L. Š. bei suinteresuotas asmuo G. D. (2015 m. sausio 29 d. teismo posėdis nuo 43 min. 25 sek., 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Tai, kad B. D. (K.) valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. D., kuri nurodė eidavusi pas B. D. dirbti į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (2015 m. sausio 29 d. teismo posėdis nuo 1 val. 11 min. 08 sek.), o taip pat liudytoja N. S., teigusi, kad gyveno šalia K., žinojo, kad didelių žemių savininkė B. K. D., kuri buvo buvusio savininko B. A. K. dukra ir vienintelė įpėdinė (2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismas pažymi, kad palikimo, atsiradusio po B. K. mirties (duomenys neskelbtini), atsiradimo metu galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1105 straipsnis nustatė, kad paveldėjimo teisę turėjo tik asmenys susiję su mirusiuoju kraujo giminystės ryšiais. To paties įstatymo 1127 straipsnyje nustatyta, kad artimiausia teisė paveldėti po tėvo ar motinos mirties priklauso jų teisėtiems vaikams (Civilinių įstatymų sąvado 1127 straipsnis). Rusijos imperijos civilinių įstatymų sąvado X tomo 1255 straipsnis nustatė, kad palikimo priėmimu laikoma, kada paveldėtojai nei atsišaukimo apie skolų nemokėjimą nepadarė, nei mirusiojo turto pajamų nesutaupė, tik turėjo ir naudojo savo asmens pelnui.

Teismui vertinant, ar civilinėje byloje pateiktų įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė būtent B. K., kaip B. K. dukra priėmusi palikimą pagal galiojusius įstatymus pradėjusi faktiškai turtą valdyti, įvertina tą objektyvią aplinkybę, kad civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad šį žemės sklypą būtų paveldėję kiti B. K. giminaičiai, kiti fiziniai asmenys ar kad jis dar iki nacionalizavimo būtų atitekęs valstybei. Teismas įvertina, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo 1999 m. lapkričio 25 d. rašte nurodyta, kad Dieveniškių Romos katalikų bažnyčios 1893 m. metrikų knygose rasti duomenys apie K. B., A. (taip dokumente) gimimą (b. l. 73), tuo tarpu Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014 m. spalio 17 d. archyvo pažymoje Nr. (P1-7087) P2-8517 nurodyta, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Dieveniškių Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) pakrikštyta A. ir M. iki santuokos G. K. duktė vardu B., gim. (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 77). Pareiškėjo atstovo advokato G. Gustaičio pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014 m. gruodžio 2 d. pažymoje nurodyta, kad Kauno Šv. Kryžiaus ir Švč. Trejybės Romos katalikų bažnyčių 1897 – 1899 metų metrikų knygose B. K., B. dukters gimimo duomenų nerasta (b. l. 99), tuo tarpu byloje yra Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriaus pažyma apie tai, kad B. D., kurios tėvavardis yra „B.“, mirė (duomenys neskelbtini), o Jungtuvių pažymėjime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno m. Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) bažnyčioje susituokė jaunasis D. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir jaunoji K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Šančių par. (civilinės bylos atskirajame priede esančio priedo l. 13, 14). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, įvertina ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2015 m. vasario 26 d. išvadą Nr. 05-14-207/2015, kurioje nurodyta, kad tenkinti pareiškėjo prašymo dėl B. K. tėvo vardo ištaisymo jos gimimo įraše nėra teisinio pagrindo, nes nustatyti, ar A. K. ir B. K. yra vienas ir tas pats asmuo Civilinės metrikacijos skyrius neturi galimybės, kadangi atstovas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini) Dieveniškių Romos katalikų bažnyčioje, kūdikio B. K. tėvu nurodomas A. K. ir B. D. (iki santuokos – K.) mirties įraše nurodomas asmens tėvavardis B. yra vienas ir tas pats asmuo (b. l. 170, 171). Teismas pažymi, kad šioje civilinėje byloje apklausti pareiškėjai B. A. D. ir L. Š. patvirtino, kad B. K. D. tėvas buvo B. K., pažymint, kad jis turėjo ir antrą vardą A.. Tai, kad B. K. turėjo ir A. vardą 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojomis apklaustos E. D. ir N. J. S., teigusi, kad visi žinojo, jog B. K. tėvas buvo A. B. K. ir kad K. turėjo po du vardus (2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas). Teismas taip pat įvertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas R. S. 2015 m. balandžio 2 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnyba neturi duomenų, kad B. K. D. nebūtų B. K. dukra, ar kad juos būtų sieję kitokie giminystės ryšiai. Teismas aukščiau ištirtus įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina akivaizdžią byloje nustatytą aplinkybę, kad 3,3011 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. buvo privati asmenų nuosavybė ir pagal byloje ištirtus rašytinius įrodymus priklausė B. K., tačiau pastarajam (duomenys neskelbtini) mirus, iš byloje esančių įrodymų (šalių ir liudytojų parodymų) akivaizdu, kad jį perėmė faktiškai valdyti B. K. (D.), kuri šiame žemės sklype turėjo sodą ir pastatus. Teismas taip pat atsižvelgia, kad visų nustatytų bylos aplinkybių kontekste pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai yra pakankami konstatuoti, jog gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini) Dieveniškių Romos katalikų bažnyčioje, kūdikio B. K. tėvu nurodomas A. K. ir B. D. (iki santuokos K.) mirties įraše nurodomas asmens tėvas B. yra vienas ir tas pats asmuo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė B. K. dukra B. K. D. (CPK 445 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo dalies nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. yra B. K. dukra, pažymi, kad giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Kai pareiškėjas šių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl šių dokumentų nuorašų išdavimo ar jų atkūrimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius išduoti jų nuorašus ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismą nustatyti giminystės santykius. Jeigu pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau juose, pareiškėjo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, jis turi teisę kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo. Esant neigiamai civilinės metrikacijos įstaigos išvadai dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas sprendžiamas CPK 514-516 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56). Teismas įvertina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), įrašytame (duomenys neskelbtini) Dieveniškių Romos katalikų bažnyčioje, kūdikio B. K. tėvu nurodomas A. K. (b.l. 77, 170), o B. D. (iki santuokos – K.) mirties įraše nurodomas asmens tėvavardis B. (b. l. 170-171, atskiro priedo prie civilinės bylos lapas 13). Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad giminystės santykius patvirtinantis gimimo akto įrašas yra, tačiau skiriasi jame ir B. D. (iki santuokos – K.) mirties įraše nurodomas asmens tėvavardis, todėl teismui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl giminystės santykių nėra teisinio pagrindo. Tai, kad giminystės santykių faktas negali būti nustatomas teismine tvarka, jeigu yra pareiškėjo gimimo akto įrašas ar gimimo liudijimas, patvirtinantis giminystės santykius, nurodyta ir suformuotoje teismų praktikoje. Tokio juridinio fakto nustatymas reikštų ne įrašų apie tėvą ištaisymą, o tai, kad yra nuginčytas tėvystės įrašas ir nustatyta kito asmens tėvystė. Esant dokumentuose neteisingai nurodytiems duomenims gali būti sprendžiamas tik klausimas dėl netaisyklingumų gimimo akto įraše ar gimimo liudijime ištaisymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-871999); Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-290-102/2007). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad B. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), yra B. K. dukra, negali būti patenkintas. Teismas laiko, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, jog po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė dukra B. K. D., bus pašalinti trukdžiai pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į žemę ir taip apgintos pareiškėjų teisės.

Dėl termino pateikti nuosavybės teisę įrodantį dokumentą atnaujinimo

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teismas iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos į B. K. valdytą žemę nustatė, kad pareiškėjas B. A. D. 1992 m. kovo 25 d., P. D. 1991 m. gruodžio 21 d., V. D. 1991 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo (priedo l. 3, 7, 16). Tarnyba priėmusi pareiškėjų prašymus trūkumų šiems dokumentams nenustatė, pradėjo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą. Tai patvirtina Žemės ūkio departamento direktoriaus V. S. 1996 m. sausio 26 d. raštas, kuriame nurodyta, kad pretendentai privalo pateikti Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai sklypų sumažintos apimties detalųjį planą ir pretendentų notariškai patvirtintą pasidalijimą (priedo l. 18). Iš Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 01-6141 sudarytos komisijos 1999 m. balandžio 23 d. posėdžio protokolo nustatyta, kad komisija nusprendė, jog B. A. D. giminystės ryšį įrodančių dokumentų pakanka (priedo l. 26).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjas B. A. D. ir kiti pareiškėjai turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį manyti, kad jiems bus atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Aplinkybė, kad giminystės ryšį įrodančių dokumentų nepakanka buvo nustatyta tik 2014 m. kovo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus komisijos Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste pasiūlymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba tik po daugiau nei 22 metų nuo prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą pateikimo, informavo pareiškėjus, kad jie turi pateikti papildomus dokumentus giminystės ryšiui nustatyti. Teismas laiko, kad iki 2014 m. kovo 17 d. pasiūlymo pareiškėjai pagrįstai tikėjo, kad jų pateikti dokumentai yra pakankami giminystės ryšiui nustatyti, nes buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, dar daugiau komisijos 1999 m. balandžio 23 d. posėdyje patvirtinta, kad dokumentų giminystės ryšiui patvirtinti pakanka, didžioji dalis nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą jau yra atkurta. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių, t.y. tik 2014 m. kovo mėnesį nustačius, jog byloje nėra pakankamai įrodymų nuosavybės teisių atkūrimui, negalėjo jų pateikti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino, t.y. 2003 m. gruodžio 31 d. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareiškėjai pakankamai operatyviai kreipėsi į archyvus dėl papildomų dokumentų gavimo ir jau 2014 m. birželio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo (b. l. 3). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjai terminą pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus atkurti nuosavybės teises į B. K. dukters B. K. valdytą žemę praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujintinas (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis).

Dėl prašymo užskaitymo

Pareiškėjai prašo užskaityti, kad pareiškėjas B. A. D. 1992 m. kovo 25 d. pateikė prašymą Kauno miesto vadybai atkurti nuosavybės teises į B. K., o ne B. K. nuosavybės teise turėtą iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Iš byloje esančio atskirojo priedo medžiagos nustatyta, kad 1992 m. kovo 25 d. pareiškėjas B. A. D. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (priedo l. 16). Prašymo skiltyje „nurodyti buvusio savininko pavardę“ įrašyta: „K. B., mano motinos, K. B. dieduko“, kitos spalvos rašikliu nubraukta ši įrašo dalis: „K. B., mano motinos“. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja, kad nubrauktas tekstas būtų laikomas teisingu bei nurodė, kad tai turės teisinę reikšmę nuosavybės teisių atkūrimui, nes priešingu atveju keistųsi pareiškėjo eilė nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas B. A. D. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurį valdė jo motina B. K. D. po savo tėvo B. K. mirties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo procesas užsitęsė daugiau nei 20 metų, aplinkybės dėl trūkstamų dokumentų paaiškėjo tik 2014 m. kovo mėnesį, būtų nesąžininga ir neprotinga neišspręsti paties pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo užskaitymo klausimo, nes vėliau šis klausimas galimai trukdytų sklandžiai tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertina pareiškėjo B. A. D. teisėtus lūkesčius bei tai, kad pareiškėjas prašyme buvo nurodęs abu ankstesnius žemės valdytojus, t.y. B. K. ir jo teisių perėmėją paveldėjimo būdu B. K. D., ir kad tik šiuo teismo sprendimu yra nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė B. K. dukra B. K. D.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas, laikytina, kad pareiškėjas B. A. D. 1992 m. kovo 25 d. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į B. K., o ne B. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę. Teismas pažymi, kad toks prašymo aiškinimas nėra paties prašymo pakeitimas, nes pareiškėjas teikdamas prašymą, prašymo formoje buvo įrašęs savo motinos vardą ir pavardę, ir tik vėliau šie duomenys buvo išbraukti kitos spalvos rašikliu.

Valstybė šioje byloje patyrė 20,74 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl civilinėje byloje kitoms proceso šalims neturėjus priešingo suinteresuotumo bylos baigtimi, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307, 444-448, 576-578 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. K. mirties (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise 3,3011 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), valdė B. K. dukra B. K. D..

Pareiškėjams atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti.

Užskaityti, kad pareiškėjas B. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1992 m. kovo 25 d. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai atkurti nuosavybės teises į B. K. D., o ne B. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Iš pareiškėjų B. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 20,74 eurų (dvidešimt eurų septyniasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.