Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eB2-595-1092/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-26
Bylos Nr.: eB2-595-1092/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00031-2020-5
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys atmestas.

Teisėjas: Aurimas Brazdeikis (pirm.)
Suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, BUAB „Stiklo idėjos“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius
Pareiškėjas: UAB "Bankroto vizija"

Kategorijos

3.4.3.7.3Kreditorių susirinkimas, jo teisės

Civilinė byla Nr. eB2-595-1092/2021Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00031-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.3.7.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų į juos santrauka

1. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. vasario 22 d. gautas likviduojamos dėl bankroto UAB „Stiklo idėjos“ nemokumo administratorės prašymas pakeisti 2021 m. vasario 12 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą antru klausimu ir patvirtinti priteistos skolos pardavimo tvarką:

– nustatyti pirminę pardavimo kainą 50% nuo priteistos skolos (10 072,76 Eur). Skolą pardavinėti 15 dienų skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt;

– nepardavus skolos nustatyti pardavimo kainą 20% nuo priteistos skolos (10.072,76 Eur). Skolą pardavinėti 15 dienų skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt;

– nepardavus skolos, skolą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt.

2. Nemokumo administratorės prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. 2021 m. vasario 12 d. įvyko UAB „Stiklo idėjos“ pakartotinis kreditorių susirinkimas Nr. 3. Susirinkimo metu buvo svarstomi du klausimai – dėl priteistos skolos pardavimo ir dėl pardavimo tvarkos nustatymo. Pirmu klausimu dėl priteistos skolos pardavimo kreditoriai pritarė 100 proc. nuo dalyvaujančių pakartotiniame kreditorių susirinkime kreditorinių reikalavimų sumos. Antru klausimu didieji kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Klaipėdos ir Alytaus skyriai balsavo skirtingai, kas lėmė beveik tolygų balsų pasiskirstymą ir nutarimas nebuvo priimtas.

2.2. VMI atstovė siūlė skolą pardavinėti 2-ejose varžytynėse: I-ose varžytynėse nustatyti 20 proc. mažesnę pardavimo kainą nuo priteistos 10 072,76 Eur sumos, t. y. 8 058 Eur; II‑ose varžytynėse nustatyti 20 proc. mažesnę pardavimo kainą nuo prieš tai buvusios pardavimo kainos, t. y. 6 447 Eur; nepardavus skolos varžytynėse – skolą pardavinėti laisvame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą, bet ne mažiau nei 2 500 Eur. Laisvą pardavimą vykdyti 10 dienų. Apie laisvą pardavimą skelbti skelbimų portale bei skolą pasiūlyti įsigyti mažiausiai 2 skolas superkančioms įmonėms. Nepardavus skolos per šį laikotarpį, šaukti naują kreditorių susirinkimą.

2.3. VSDFV Klaipėdos ir Alytaus skyrių atstovė siūlė vykdyti priteistą A. R. 10 072,76 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bankroto iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo pardavimą organizuojant varžytynes, nustatant pirmųjų varžytynių pradinę kainą 80 proc. likutinės vertės; nepardavus pirmosiose varžytynėse, organizuoti antrąsias varžytynes, nustatyti pradinę antrųjų varžytynių kainą – 60 proc. likutinės vertės; nepardavus antrosiose varžytynėse, organizuoti trečiąsias varžytynes, nustatyti pradinę trečiųjų varžytynių kainą – 40 proc. likutinės vertės; nepardavus trečiosiose varžytynėse, organizuoti ketvirtąsias varžytynes, nustatyti pradinę ketvirtųjų varžytynių kainą – 20 proc. likutinės vertės. Nustatyti kainos didinimo intervalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 9 dalį. Apie pardavimą papildomai skelbti internetiniame portale www.skelbiu.lt. Nepardavus varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

2.4. UAB „Stiklo idėjos“ visos bankroto procedūros yra baigtos. 2020 m. spalio 26 d. sprendimu teismas tenkino ieškovės ieškinį A. R., priteisė iš atsakovo A. R. 10 072,76 Eur skolą (be pagrindo įgytas lėšas), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 223,76 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Stiklo idėjos“. 2020 m. lapkričio 27 d. teismas išdavė vykdomąjį raštą 2020 m. spalio 26 d. sprendimo vykdymui. 2020 m. gruodžio 1 d. vykdomasis raštas buvo perduotas antstolio J. P. kontorai vykdyti. 2021 m. sausio 18 d. antstolio padėjėjas informavo, kad iš A. R. išieškojimus vykdo dar keturi antstoliai. Registruotino turto, transporto priemonių jis neturi. Socialiniu draudimu nėra draudžiamas. Banko sąskaitos areštuotos, bet jose lėšų nėra. Kas du mėnesiai tikrinama jo mokumo situacija, bet ji nesikeičia. Šiuo metu skolos išieškojimas negalimas.

2.5. Įgyvendinant VMI siūlymą dėl turto pardavimo bankroto procesas užsitęstų dar mažiausiai keturiems mėnesiams, o įgyvendinus VSDFV Klaipėdos ir Alytaus skyrių siūlymus bankroto procesas užsitęstų dar mažiausiai šešiems mėnesiams. Tai būtų tik bankroto bylos vilkinimas. Administratorė susisiekė su dviem skolas superkančiomis įmonėmis dėl skolos pirkimo. UAB „Legal Balance“ pasiūlė – 100 Eur, o UAB „4Debt“ šis pasiūlymas nesudomino. Dėl šių priežasčių administratorė teikia teismui prašymą dėl 2021 m. vasario 12 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo antro klausimo nutarimo pakeitimo pagal administratorės pasiūlytą priteistos skolos pardavimo tvarką.

Atsiliepimas

3. VMI pateikė atsiliepimą į administratorės prašymą, kuriuo prašo administratorės prašymą dėl 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Tiek VMI, tiek VSDFV Alytaus ir Klaipėdos skyriai nesutiko su administratorės siūlymu dėl turto pardavimo tvarkos. Tai rodo, kad administratorės siūlymas buvo netinkamas ir pažeidžiantis kreditorių interesus bei siekį gauti maksimalų kreditorinių reikalavimų patenkinimą bankroto procese.

3.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ) numato, kad juridinio asmens turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, o pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnis). JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas iš varžytinių. Ir tik kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą iš varžytinių parduotiną turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-824-864/2021 pasisakė, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra išimtinė kreditorių susirinkimo kompetencija, todėl nemokumo administratoriaus prašymas tvirtinti turto pardavimo tvarką ir kainą teisme grąžintinas kaip nenagrinėtinas teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis).

3.3. Nors ginčas sprendžiamas pagal JANĮ nuostatas, nagrinėjamoje byloje aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, susiję su anksčiau galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad būtent kreditorių susirinkimui pavedama spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus: administratoriaus veiklos kontrolę, bankrutuojančios įmonės ūkinę komercinę veiklą, įmonės likvidavimą, parduodamo turto vertinimo tvarkos ir pardavimo kainos tvirtinimą ir kt. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Įgyvendindamas įstatyme įtvirtintą kreditorių susirinkimo kompetenciją parduodamo turto kainą paprastai nustato kreditorių susirinkimas (komitetas), įvertinęs ją ekonominio naudingumo aspektu, taip pat atsižvelgdamas į kitus veiksnius – realią galimybę parduoti turtą, potencialią turto realizavimo trukmę ir pan. Taigi kreditorių susirinkimas (komitetas) sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, o teismas turi ribotą tokių sprendimų kontrolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382-313/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2017).

3.4. Operatyvumo principas bankroto procese negali būti suabsoliutinamas, nemokumo administratorius privalo siekti maksimalaus kreditorių reikalavimų patenkinimo.

4. VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į administratorės prašymą, kuriuo prašo jos prašymą dėl 2021 m. vasario 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į administratorės prašymą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. 2021 m. vasario 12 d. vyko pakartotinis UAB „Stiklo idėjos“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo sprendžiami du klausimai: 1) dėl priteistos skolos pardavimo; 2) dėl pardavimo tvarkos nustatymo. 1-uoju darbotvarkės klausimu dėl priteistos skolos pardavimo kreditoriai pritarė nemokumo administratorės pateiktam nutarimo projektui. 2‑uoju darbotvarkės klausimu nemokumo administratorė pateikė nutarimo projektą: „Nustatyti pirminę pardavimo kainą 50% nuo priteistos sumos skolos (10072,76 €). Skolą pardavinėti 15 dienų skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt. Nepardavus skolos nustatyti pardavimo kainą 20% nuo priteistos sumos skolos (10072,76 €). Skolą pardavinėti 15 dienų skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt. Nepardavus skolos, skolą parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą skelbiant apie pardavimą internetiniame tinklapyje www.skelbiu.lt.“ Kreditorių susirinkime balsuojant 2-uoju darbotvarkės klausimu kreditorių nuomonės išsiskyrė, kas lėmė beveik tolygų balsų pasiskirstymą ir nutarimas nebuvo priimtas.

4.2. Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-915/2017).

4.3. Juridinio asmens turto realizavimo bankroto procese principai siejami su pagrindiniu nemokumo proceso tikslu – sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Turtas bankroto procese turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). Šis reikalavimas siejamas su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018).

4.4. Kreditoriai savo teises bankroto procese įgyvendina per kreditorių susirinkimą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant sprendimus kreditorių susirinkime (JANĮ 51 straipsnis). JANĮ numato, kad juridinio asmens turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą, o pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnis). JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį, turi būti parduodamas iš varžytinių. Ir tik kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą iš varžytinių parduotiną turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis).

4.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 718 straipsnyje reglamentuota, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos. Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą ir priteistos skolos dydį, balsuodamas 2021 m. vasario 4 d. UAB „Stiklo idėjos“ kreditorių susirinkime, pateikė nutarimo projektą: „Vykdyti priteistą A. R. 10 072,76 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bankroto iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, pardavimą organizuojant varžytynes, nustatant pirmųjų varžytynių pradinę kainą 80 proc. likutinės vertės; nepardavus pirmosiose varžytynėse, organizuoti antrąsias varžytynes, nustatyti pradinę antrųjų varžytynių kainą – 60 proc. likutinės vertės; nepardavus antrosiose varžytynėse, organizuoti trečiąsias varžytynes, nustatyti pradinę trečiųjų varžytynių kainą – 40 proc. likutinės vertės; nepardavus trečiosiose varžytynėse, organizuoti ketvirtąsias varžytynes, nustatyti pradinę ketvirtųjų varžytynių kainą – 20 proc. likutinės vertės. Nustatyti kainos didinimo intervalą pagal CPK 713 straipsnio 9 dalį. Apie pardavimą papildomai skelbti internetiniame portale www.skelbiu.lt. Nepardavus varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.“ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos taip pat nesutiko su nemokumo administratorės pasiūlyta skolos pardavimo tvarka, kas įrodo, kad nemokumo administratorės siūlymas buvo netinkamas ir pažeidžiantis kreditorių interesus bei siekį gauti maksimalų kreditorinių reikalavimų patenkinimą bankroto procese. Pažymėtina, kad nemokumo administratorės argumentai dėl operatyvumo principo taikymo bankroto procese negali būti suabsoliutinami, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procese turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina, taip siekiant pardavus turtą kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administratorės prašymas netenkinamas.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Ginčo esmė

2. Nemokumo administratorė prašo teismą pakeisti 2021 m. vasario 12 d. įvykusio pakartotinio likviduojamos dėl bankroto UAB „Stiklo idėjos“ kreditorių susirinkimo nutarimą antru klausimu ir patvirtinti jos siūlomą iš A. R. priteistos skolos pardavimo tvarką. Nurodo, kad kreditorių susirinkime nepatvirtinus jos pasiūlytos skolos pardavimo tvarkos, vilkinamas bankroto procesas, nes pagal VMI ir VSDFV pateiktus siūlymus skolos pardavimus užtruktų 4–6 mėnesius.

3. VMI ir VSDFV Klaipėdos skyrius su administratorės prašymu nesutinka, be kita ko, akcentuoja, kad turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai, o bankroto proceso operatyvumo principas negali būti suabsoliutinamas.

Dėl teismo teisės nustatyti likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo tvarką

4. JANĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).

5. JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali priimti sprendimą anksčiau nurodytą turtą leisti parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jeigu tokio pardavimo atveju numatoma nauda kreditoriams būtų didesnė, negu turtą parduodant iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 2 dalis). Kreditorių susirinkimas gali priimti sprendimą turtą, kuris pagal įstatymą neturi būti parduodamas iš varžytinių, taip pat parduoti iš varžytynių (JANĮ 90 straipsnio 3 dalis).

6. Anksčiau paminėtos teisės normos rodo, kad turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymas iš esmės yra išimtinė kreditorių kompetencija. Dėl šios priežasties teismas gali priimti sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos ir pradinės kainos nustatymo tik išimtiniais atvejais. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika dėl iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Ši kasacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju yra aktuali, nes teisinis reguliavimas ir ginčui taikytini principai nagrinėjamu klausimu iš esmės nepasikeitė.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiai bylai aktualiu klausimu yra išaiškinęs, kad teismas kontroliuoja bankroto proceso eigą, atlieka proceso teisėtumo priežiūrą, bet nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Nustačius, jog kreditorių susirinkimas vengia įgyvendinti savo kompetenciją arba dėl kreditorių grupės intereso nulemiama situacija, kai priimamais sprendimais pažeidžiamas bankroto proceso operatyvumas, vilkinamas būtinųjų procedūrų atlikimas, teismas, siekdamas bankroto procedūrų efektyvumo, bankroto proceso operatyvumo, tam tikrais išskirtiniais atvejais gali įsiterpti į kreditorių kompetencijai priklausančio klausimo sprendimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, kreditorių, turinčių balsų daugumą, veiksmus (neveikimą), jų priimamų sprendimų įtaką operatyviam ir veiksmingam bankroto proceso užbaigimui, atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, gali nustatyti turto pardavimo tvarką ir pradinę parduodamo turto kainą. Tam turi būti konstatuotas bankroto proceso vilkinimas ir kreditorių susirinkimo kompetencijos neįgyvendinimas. Tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas neįgyvendina savo kompetencijos ir tai pažeidžia pačių kreditorių interesus, trukdo bankroto bylos eigai, į teismą su pasiūlymu dėl konkrečios pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo turi teisę kreiptis bet kuris kreditorius, kuris yra suinteresuotas turto realizavimu. Pareigą kreiptis į teismą dėl konkrečios turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo arba su pasiūlymu, kaip kitu būdu elgtis su turtu, turi bankroto administratorius. Ši jo pareiga išplaukia iš bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 222-236).

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti išskirtinio atvejo, kai teismas turėtų perimti kreditorių susirinkimo funkciją ir priimti sprendimą dėl turto pardavimo tvarkos, jo pradinės kainos nustatymo. Šią išvadą teismas daro dėl toliau nurodomų argumentų.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju įvyko tik vienas (pakartotinis) kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstoma turto pardavimo tvarka, jo pradinė kaina. Kreditorių nuomonės išsiskyrė, pagrindiniai kreditoriai nepritarė administratorės pasiūlymui, pateikė skirtingus pasiūlymus dėl turto pardavimo tvarkos, jo pradinės kainos nustatymo. Šiuose veiksmuose teismas neįžvelgia nesąžiningo ar su bankroto proceso tikslais nesuderinamo elgesio. Vadinasi, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kreditoriai vengia įgyvendinti savo kompetenciją patvirtinti turto pardavimo tvarką ir pradinę kainą. Be to, administratorė nepateikė įrodymų, kad prieš susirinkimą ar po susirinkimo bandė suderinti šiek tiek skirtingas didžiųjų įmonės kreditorių (VMI ir VSDFV) pozicijas dėl turto pardavimo tvarkos, pvz., vedant derybas su kreditoriais, organizuojant dar vieną kreditorių susirinkimą, jame sudarant galimybę kreditoriams išsirinkti (nustatyti) labiausiai priimtiną turto pardavimo tvarką ir kainą ar pan.

10. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad didžiausi likviduojamos įmonės kreditoriai (VMI, VSDFV) pasisakė už tai, kad turtas būtų parduodamas varžytinėse, t. y. tokiu būdu, kuris, kaip matyti iš JANĮ 90 straipsnio, yra įprastas turto pardavimo būdas, leidžiantis užtikrinti, kad turtas bus parduotas už maksimaliai įmanomą kainą, tokiu būdu užtikrinant visų kreditorių interesus. Minėti didieji bendrovės kreditoriai taip pat pasisakė už tai, kad pradinė turto kaina būtų ne mažesnė kaip 80 proc. priteistos skolos. Savo ruožtu administratorė siekia priteistą skolą pardavinėti ne varžytinėse, už pradinę 50 proc. priteistos skolos kainą.

11. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nors teismui kyla tam tikrų abejonių dėl galimybės parduoti priteistą skolą, kurios nepavyksta išieškoti, už minėtų didžiųjų kreditorių siūlomą (ne mažesnę kaip 80 proc. priteistos skolos) kainą ar 4 turto pardavimo varžytinių poreikio (kaip siūlo VSDFV), tačiau, teismo vertinimu, ši abejonė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad kreditoriai vilkina bankroto procedūras ir neįgyvendina savo kompetencijos. Teismo manymu, ta aplinkybė, kad administratorė nenori turto pardavinėti (keliose) varžytinėse už gana didelę kainą, nesudaro pagrindo teismui paneigti kreditorių valią ir įstatymų jiems suteiktą autonomiją spręsti pagrindinius likviduojamos dėl bankroto įmonės turto pardavimo klausimus. Kaip teisingai pažymėjo VSDFV ir VMI atsiliepimuose į administratorės prašymą, bankroto proceso operatyvumo principas negali būti suabsoliutinamas. JANĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesas grindžiamas efektyvumo principu, kurio esmę sudaro tai, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Vadinasi, maksimalus kreditorių reikalavimų tenkinimas iš principo yra toks pat svarbus, kaip operatyvus bankroto procesas. Dėl šios priežasties kreditorių siekis realizuoti turtą varžytinėse už kiek įmanomą didesnę kainą paprastai neturėtų būti pagrindu teismui nepaisyti tokios kreditorių valios, perimti kreditorių susirinkimo funkcijas ir nustatyti turto pardavimo tvarką, jo pradinę kainą.

12. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus ir aplinkybes, teismas konstatuoja, kad administratorės prašymas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“ prašymo dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ 2021 m. vasario 12 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo pakeitimo.

Nutarties kopiją išsiųsti nemokumo administratorei, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos ir Alytaus skyriams.

Įpareigoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stiklo idėjos“ administratorę per 2 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos supažindinti su šia nutartimi įmonės kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis