Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11576-956/2022 pagal ieškovės R. D. ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovei Panevėžio kredito unijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovės R. D. ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovei Panevėžio kredito unijai kaip neteismingą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, nes ieškinio suma yra didesnė nei keturiasdešimt tūkstančių eurų.

3. 2022 m. gruodžio 12 d. teisme gautas ieškovės atskirasis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2‑11576-956/2022 ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 38899,07 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esminiai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria atisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl taikos sutarties, patvirtintos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. birželio 16 d. taikos sutartimi R. D. įsipareigojo iki 2019 m. balandžio 30 d. Panevėžio kredito unijai sumokėti skolą, ši taikos sutartis abiejų sutarties šalių prašymu patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5442-940/2014).

11. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti taikos sutartį, patvirtintą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, negaliojančia, priteisti iš atsakovės visas neteisėtai iš ieškovės gautas pinigines lėšas iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

12. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka, kas, šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta, t. y. ieškovė ir Panevėžio kredito unija kreipėsi į teismą, prašydamos patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka. Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei nebegali būti revizuojama kokių nors institucijų.

13. CPK 18 straipsnyje imperatyviai numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims (ne tik bylos šalims) ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas – proceso atnaujinimo institutas, reguliuojamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatomis.

14. Pažymėtina, kad teismo nutartimi patvirtina sutartis negali būti ginčijama, kadangi faktiškai tokiu atveju siekiama kvestionuoti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kas yra netoleruotina CPK 18 straipsnio atžvilgiu. Priešingu atveju, t. y., teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti taikos sutartį negaliojančia (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-578-943/2020, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-738-302/2020).

15. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, skundžiamoje nutartyje padaryta teismo išvada, kad, esant patvirtintai taikos sutarčiai, ieškinys dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia negali būti reiškiamas, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

16. Nagrinėjamu atveju, vienintelė galimybė apeliantei apginti savo galimai pažeistas teises yra teisė į proceso atnaujinimą civilinėje byloje, kurioje šalių sudaryta taikos sutartis buvo patvirtinta teismo nutartimi (CPK 366 straipsnis). Tačiau byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. eA2-5347-223/2016 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, kurioje patvirtinta taikos sutartis pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Panevėžio kredito unijai, 2016 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5442-940/2014, nutartis patikrinta apeliacine ir kasacine tvarka paliekant ją nepakeistą.

17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, pripažinimo negaliojančia, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių teismo teisę atsisakyti priimti ieškinį, todėl naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.