- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-22
- Bylos Nr.
- II-49-1082/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00148-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Rita Dirkė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. N.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
dalyvaujant Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui Arnoldui Glodeniui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. N. (toliau – Pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. kovo 5 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2020 m. vasario 7 d. L. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 7 d. 18.56 val., Panevėžio m., Respublikos gatvėje ties pastatu Nr. 71, vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, ko pasekoje šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas E. K. 2020 m. kovo 5 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. atžvilgiu, šiam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šalies argumentai
L. N. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. kovo 5 d. nutarimą, kuris, jo manymu, yra nepagrįstas, neteisėtas. Teigia, kad eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, o dėl L. B. KET reikalavimų nesilaikymo. Pareiškėjas nukreipia į KET 126 p. ir pažymi, jog iš eismo įvykio schemos, Pareiškėjo transporto priemonės apgadinimų pobūdžio ir apgadinimų sudarymo vietos akivaizdu, jog L. B. vairuota transporto priemonė atsitrenkė į jo – Pareiškėjo vairuotos transporto priemonės galą, todėl objektyvūs duomenys patvirtina aplinkybes dėl L. B. saugaus greičio ir atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės nesilaikymo. Pareiškėjas nesutinka su teiginiais apie jo neįsitikinimą dėl saugumo išvažiuojant iš šalutinės Teatro gatvės į pagrindinę Respublikos gatvę ir kelio nedavimą pagrindine gatve važiuojančiam automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas skunde pabrėžia, kad išvažiuodamas iš Teatro gatvės į pagrindinę Respublikos gatvę jis nesudarė jokių kliūčių jokioms kitoms transporto priemonės, važiuojančioms Respublikos gatve, ir jo automobilis nesusidūrė, tai L. B. automobilis atsitrenkė į jo automobilio galą. Nurodo, kad jis pasuko tik įsitikinęs, jog automobilis Lexus yra pakankamai toli ir jau atlikęs pilnai manevrą, jam didinant greitį Respublikos gatve, į jo automobilio galą atsitrenkė L. B. vairuojamas automobilis. Pareiškėjo įsitikinimu, L. B., galimai neturintis pakankamos vairavimo patirties, ypatingai dideliu greičiu siekė pervažiuoti Respublikos-Taikos al. Sankryžą, o ją pravažiavęs nebesulėtino greičio ir nebesugebėjo suvaldyti savo transporto priemonės, todėl atsitrenkė į priekyje tik įsibėgėjančią jo vairuotą transporto priemonę. Pareiškėjas teigia, jog dėl automobilių didelių greičių skirtumo jis nėra kaltas. Pareiškėjo manymu, betarpiškai įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai tinkamai nustatė tiek faktines bylos aplinkybes, tiek tinkamai taikė materialinę teisės normą. Pareiškėjas nurodo, kad L. B. baudos nemokėjimas ir jo nesutikimas su inkriminuojamu pažeidimu nėra pagrindas naikinti priimtą jam nepalankų procesinį sprendimą. Taip pat Pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl skundžiamą Institucijos nutarimą surašiusio pareigūno galimo šališkumo, administracinės bylos faktines aplinkybes išimtinai palankiai vertinant L. B. atžvilgiu, bei jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, duodant valdingus nurodymus jam pavaldiems pareigūnams, kuomet ta pati policijos pareigūnė L. B. administracinio nusižengimo protokolą dėl to paties eismo įvykio, skirtingai vertindama aplinkybes, surašė tiek L. B., tiek jam – Pareiškėjui. Be to, Pareiškėjas mano, kad policijos pareigūnai vieną datą nurodydami jam ant šaukimo, kitą – ant jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo, siekia kuo skubiau jo atžvilgiu priimti nepagrįstą, neteisėtą procesinį sprendimą – nubausti jį pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nesant įsiteisėjusio 2020-03-05 nutarimo, taip atimant jam galimybę apskųsti 2020-03-05 nutarimą ir aktyviai dalyvauti skundo nagrinėjime teisme.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, mano, kad skundžiamas 2020 m. kovo 5 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, nes Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylos aplinkybes. Atvykę pareigūnai neturėjo didelės patirties, padarė klaidą, o perdavus nagrinėti kitam pareigūnui, jis išnagrinėjo situaciją ir pamatė tą tikrąją situaciją. Įvykis įvyko sankryžoje, važiuojamųjų dalių susikirtime. Pats smūgis įvyko L. N. neišsitiesinus, tai matosi iš sustojusio L. B. automobilio, sustojusio dar pilnai sankryžoje. Eismo įvykio priežastis buvo L. N. išvažiavimas iš šalutinio kelio ir nepraleidimas pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, tai patvirtina eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, nukentėjusiojo paaiškinimai, L. N. paaiškinimai.
Asmuo, kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas skundžiamas Institucijos nutarimas dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį nutraukimo – L. B. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir parodė, kad važiavo nuo Stoties g., pravažiavo Respublikos g. sankryžą, pamatė, kad Seat išlėkė, stabdė ir atsitrenkė. Važiavau gal 50-60 km/h. Tą automobilį sukant jis pamatė ties stotele, pradėjo stabdyti ir pačiu automobilio centru atsitrenkė į minėto automobilio galinę kairę dalį, kairį šoną. Minėtas automobilis dar nebuvo ištiesintas. Jis dar norėjo tą automobilį aplenkti pro kairę pusę, bet negalėjo, nes priekyje atvažiavo mašina, o Seat automobilis stovėjo skersai. Tada jis sustojo, o tas kitas automobilis gal per dviejų mašinų ilgį po smūgio pavažiavo ištiesindamas savo automobilį. Policija fiksavo jau jo pavažiavusį automobilį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. N. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą ir prašė panaikinti skundžiamą Institucijos nutarimą. Jis parodė, kad įvykio metu važiavo Teatro g., pažiūrėjo, kad saugu sukti, pradėjo manevrą – sukti dešinėn į pagrindinę gatvę, pradėjo didinti greitį ir, nuo sankryžos pavažiavus 2-3 m., kai automobilį buvo visiškai ištiesinęs, pajuto smūgį. Jis matė Lexus esant toli, ties Taikos al ir Respublikos g. sankryžos dalimi, todėl suko. Į pagrindinį kelią aš įvažinėjau po truputį didindamas greitį, smūgio metu jis važiavo 10-15 km/h. Buvo atsitrenkta į galinę jo automobilio dalį, nuo galinio numerio buvo pažeista visa kairė pusė. Po smūgio jam buvo šokas, po to iškart sustojo. Automobilyje kartu važiavo V. N.. Pareigūnams jis nurodė, kad buvo tas asmuo. Su įvykio schema jis sutinka, jis automobilio nepatraukė.
Pareiškėjo L. N. atstovas advokatas Ž. R. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo atstovaujamojo skundą ir skundžiamą Institucijos nutarimą naikinti, nes pareigūnai, nustatydami aplinkybes, kad įvykis įvyko sankryžoje, padarė neteisingas išvadas. Tai yra buvo neteisingai nustatyta įvykio vieta, nes eismo įvykis įvyko jau Respublikos g. Įvykis įvyko iš Teatro g. padarius posūkį į dešinę, tada atsitrenkė kita transporto priemonė. Mano, kad L. B. padarė KET pažeidimą, ko pasekoje jis atsitrenkė į L. N. automobilį Seat. Atstovo teigimu, L. N. prieš darydamas posūkį įsitikino, kad Lexus yra gana toli, todėl tikėtina, kad Lexus stipriai viršijo greitį, tai matoma iš smūgio. Taip pat mano, jog ydinga yra praktika tam pačiam pareigūnui surašyti kardinaliai skirtingus protokolus, kas kelia abejones, ar taip gali elgtis pareigūnai.
Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykį pamena, su kolega A. M. nuvažiavo į eismo įvykį, kur iš automobilių stovėjimo ir iš vairuotojų paaiškinimų abu pasitarę nusprendė, kad kaltas Lexus vairuotojas. Automobiliai stovėjo tiesiai Respublikos gatvėje. Seat buvo pavažiavęs į priekį, o Lexus stovėjo sankryžoje – ten, kur įvyko susidūrimas. Seat galas, kairė pusė buvo apgadinta, o Lexus apgadintas priekis, konkrečiai kur – nepamena. Vairuotojų paaiškinimai užfiksuoti tokie, kokie ir buvo, ten ir atsispindi tai, ką jie sakė. Be vairuotojų buvo dar važiavusių keleivių, lyg su Lexus dar važiavo keleivis, bet tiksliai nepamena. Ji klausė, kas matė įvykį, buvo užsirašiusi tą žmogų, bet jis sakė, kad nieko nematė, tik girdėjo garsą. Vėliau specialistas, kuris dirbo su medžiaga, panaikino jos sprendimą, nes ji neteisingai įvertino situaciją. Po to ji gavo medžiagą atgal ir turėjo perrašyti tą protokolą kitam vairuotojui. Mano, kad teisingesnis buvo antrasis protokolas, nes specialistas geriau įvertino situaciją. Niekas neįtakojo pakeisti sprendimo. Ji pati dirba 2,5 m., o kolega, su kuriuo dirbo įvykio metu, nedirba dar nė metų. V. N. įvykio vietoje ji nematė.
Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu, kuris buvo šiemet žiemą, tiksliau nurodyti negali, jis važiavo kartu su draugu L. N., pastarojo vairuojamu automobiliu Seat Leon, valstybinio numerio raidės EGM, kai jiems sukant iš Teatro g. į Respublikos g., jau baigus manevrą, būnant išsukus ir greitėjant, pavažiavus gal 20 m., jie gavo smūgį į automobilio galą. Jis pats įvykio metu sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Pats jis yra vairuojantis, kaip L. N. vairuoja – neseka. Jis nežino, kaip L. N. išsukinėjo – ar siauriau, ar plačiau. Mano, kad L. N. vairuoja gerai. Prieš darant manevrą jis pats nežiūrėjo į šonus, bet kai jie įsuko į pagrindinį kelią ir greitėjo, per veidrodėlį matė, kad artėja mašina. Matė, kad sužybsėjo šviesos ir pastebėjo per veidrodėlį. Po smūgio jam buvo šokas. Po smūgio juos nustūmė gal 10 m. Išlipęs jis matė, kad buvo smūgis į bamperį, galinį sparną, lempą, bagažinę. Paskui jis buvo išėjęs trumpam namo, po to vėl grįžo, su pareigūnais jis nebendravo, jo kontaktų niekas neužsirašinėjo. Apie įvykį su Luku diskutavo. Jis pats nežino, ar L. N. matė, bet labai dideliu greičiu tas kitas automobilis atlėkė. Pagal liudytoją taip nebuvo, kad L. N. išlėkė, buvo normalus išvažiavimas, situacijos labai atidžiai nestebėjo. Mano, kad Lexus galėjo išvengti susidūrimo, ten labai platus kelias.
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas L. N., kuris nagrinėjamoje administracinio nusižengimo teisenoje, pradėtoje pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. atžvilgiu, 2020-02-07 administracinio nusižengimo protokole įvardijamas kaip nukentėjusysis, nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. atžvilgiu nutraukimu, teigia apie nepagrįstą šios teisenos nutraukimą bei neteisingą byloje esančių aplinkybių įvertinimą. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad vien tai, kad Institucija (pareigūnas) byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei pareiškėjas (ar jo atstovas), kuris savaip pateikia įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų, sau palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti pagrindas byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė Institucija. Skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą, tokių motyvų nenurodė pareiškėjas bei jo atstovas ir teismo posėdžio metu.
Teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą pareiškėjo L. N. nurodytų skundo teiginių bei pateiktos bylos duomenų kontekste, taip pat teismo posėdyje išklausęs jo, jo atstovo bei Institucijos atstovo pozicijas, taipogi – asmens, kurio atžvilgiu skundžiamu nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo teisena, bei liudytojų parodymų, jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų naikinti ginčijamą Institucijos nutarimą, nenustatė.
Nors skundu nesutinkama su įrodymų vertinimu, teigiama apie skundžiamą nutarimą surašiusio policijos pareigūno neobjektyvumą, pabrėžiama L. B. kaltė dėl sukelto eismo įvykio pagal šiam inkriminuoto ANK 417 straipsnio 7 dalį, teismo nuomone, Institucija (pareigūnas) išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir tinkamai bei visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.
Skunde L. N. akcentuoja tai, kad administraciniame kaltinime nurodytų automobilių susidūrimas įvyko, nes L. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo – L. N. vairuojamo automobilio galą. Teismas pastebi, kad ši aplinkybė teismui abejonių nekelia ir byloje surinkti, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad L. B. vairuojamas automobilis atsitrenkė į L. N. vairuojamą automobilį, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar L. B., vairavęs automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybės atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė administraciniame kaltinime jam nurodyto KET 126 punkto reikalavimus.
L. B. inkriminuotas KET 126 punktas numato, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. <...>“.
Iš L. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis važiavo automobiliu „Lexus“, vals.Nr. (duomenys neskelbtini) Respublikos gatve 50-60 km/h greičiu. Važiuodamas ties autobusų stotele jis pamatė išsukinėjantį automobilį „Seat“, todėl pradėjo stabdyti, norėdamas išvengti susidūrimo, bet automobilis „Seat“ išvažiavo plačiai išsukęs ir sustojo skersai kelyje, todėl nebuvo vietos išvengti smūgio stovint savo juostoje, ir pradėjęs stabdyti jis atsitrenkė į automobilio „Seat“ kairį galinį kampą. Po smūgio jis savo automobilį paliko vietoje, o automobilio „Seat“ vairuotojas iš pradžių sustojo, o paskui pavažiavo toliau, ištiesino automobilį ir sustojo. Teisme gi L. B. patvirtino visas minėtame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad L. B. nurodytas aplinkybes atitinka ir kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – eismo įvykio vietos schema, pažyma apie papildomus duomenis apie eismo įvykį, fotonuotraukos, kas sudaro pagrindą L. B. parodymus teisme bei byloje esančius rašytinius paaiškinimus laikyti patikimais.
Tuo tarpu L. N. pozicija dėl eismo įvykio bei jo paties veiksmų nėra nuosekli ir, teismo vertinimu, verčianti abejoti šio asmens patikimumu.
Iš pareiškėjo L. N. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis vairavo automobilį „Seat Leon“, vals.Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsukinėdamas iš aikštelės, kuri yra prie Respublikos g. esančios parduotuvės „Maxima“, į dešinę pusę, prieš tai apsidaręs ir įsitikinęs ar manevrą daryti saugu. Pasak jo, jis matė automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, todėl įvertino, kad jo automobilis yra saugiu atstumu. Darant manevrą akies kampu pastebėjo, kad atvažiuojančio automobilio greitis gana didelis apie 80-90 km/h, ir baigęs manevrą pajuto stiprų smūgį į automobilio galą.
Šalies argumentai
Skunde teismui L. N. jau nurodė, kad jis pasuko tik įsitikinęs, jog automobilis Lexus yra pakankamai toli ir jau atlikęs pilnai manevrą, jam jau didinant greitį Respublikos gatve, į jo automobilio galą atsitrenkė L. B. vairuojamas automobilis.
Taigi, L. N. nevisiškai vienodai nurodė laiką bei kitas aplinkybes, kuomet į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis – pradžioje teigė, jog tai įvyko jam tik baigus posūkio manevrą, vėliau jau nurodė, jog jam pilnai atlikus posūkio manevrą ir jau didinant greitį.
Tačiau tokias L. N. nurodytas aplinkybes dėl posūkio manevro baigimo, taip pat – jo automobilio padėties ir buvimo vietos susidūrimo metu paneigia kiti bylos objektyvūs duomenys, kas sudaro pagrindą L. N. parodymus vertinti kaip nepatikimus.
Iš eismo įvykio vietos schemoje, kurią be ją sudariusio policijos pareigūno, pasirašė abu eismo įvykio dalyviai – L. N. ir L. B., užfiksuotų automobilių padėčių matyti, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po atsitrenkimo likęs stovėti vietoje, yra pačioje Teatro-Respublikos gatvių sankryžoje. Šį automobilį vairavęs L. B. parodė, kad po susidūrimo jo automobilis liko stovėti ir juo jis niekur – nei pirmyn, nei atgal nevažiavo. Duomenų, kad po susidūrimo automobilis „Lexus“ būtų pakeitęs padėtį, vietą, byloje nėra. Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai manyti, kad administraciniame kaltinime nurodytų automobilių susidūrimas įvyko pačioje Teatro-Respublikos gatvių sankryžoje, kas atitinkamai paneigia bei kartu sudaro pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjo L. N. skunde nurodytus teiginius apie smūgio į automobilio galą pajutimo jau automobiliui įsibėgėjant po posūkio iš šalutinės Teatro gatvės į pagrindinę Respublikos gatvę. Tokį teismo vertinimą be kita ko sustiprina ir pagrindžia teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus. Iš pažymos apie papildomus duomenis apie eismo įvykį bei fotonuotraukų matyti, kad automobiliui „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai – užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinis bamperis. Pastarųjų automobilio „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų vieta nepalieka abejonių, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į automobilį „Seat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dar šiam neištiesinus automobilio po posūkio iš šalutinės gatvės į dešinę. Ši aplinkybė visų byloje surinktų duomenų kontekste patvirtina L. B. nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio kilimo bei atitinkamai liudija apie kitokias eismo įvykio kilimo aplinkybes nei nurodo L. N..
Motyvuojamoji dalis
Teismas sprendžia, kad visuma byloje surinktų įrodymų nesudaro pagrindo tvirtinti L. B. pažeidus KET 126 punkto reikalavimus, savo kaltais veiksmais sukėlus eismo įvykį, ir nepagrindžia ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties L. B. veiksmuose. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. atžvilgiu nutraukta pagrįstai ir teisėtai.
Kitokios išvados nesąlygoja ir teismo posėdžio metu duoti liudytojų L. B. ir V. N. parodymai.
Kaip matyti, liudytoja apklausta įvykio vietoje buvusi policijos pareigūnė L. B. parodė apie automobilių padėtį jai nuvykus, jų apgadinimus, kas atsispindi teismui pateiktoje medžiagoje ir jai neprieštarauja, bei paaiškino jos priimto sprendimo dėl kalto asmens nustatyto motyvus. Pastebėtina, kad nors L. B. įvykio dieną surašydama administracinio nusižengimo protokolą sprendė, kad eismo įvykio kaltininkas yra L. B., šis sprendimas nėra nekeistinas, galutinis ir savaime nesąlygoja jo laikymo teisingu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymas konkrečiam asmeniui (šiuo atveju – L. B.) yra administracinio nusižengimo tyrimo rezultatas, po ko seka administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, kurio metu pareigūnas be kitų aplinkybių nustato ir tai, ar asmuo kaltas dėl nusižengimo padarymo (ANK 617 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas sprendė kitaip nei L. B. surašydama protokolą, ir tokio savo sprendimo argumentus dėl L. B. nelaikymo eismo įvykio kaltininku nurodė nutarime. Pati L. B., be kita ko parodydama apie nedidelį savo ir įvykio vietoje buvusio kolegos A. M. darbinį stažą (ji dirba 2,5 m., o kolega A. M. – nedirba dar nė metų), teisme teigė taip pat mananti, jog specialistas skundžiamu nutarimu geriau įvertino situaciją ir antrasis protokolas (surašytas L. N. atžvilgiu) yra teisingesnis. Taigi, liudytojos L. B. parodymai nesudaro pagrindo teismui nesutikti su skundžiamame Institucijos nutarime nurodytu vertinimu, argumentais bei išvada.
Dėl liudytojo V. N. parodymų vertinimo teismas pažymi, kad jie kelia abejonių savo patikimumu. Visų pirma, pastarasis liudytojas yra šioje byloje suinteresuoto L. N. draugas, kas leidžia manyti apie jo palankumą L. N. bei atitinkamai rodo jo subjektyvumą. Antra, nors V. N. teisme teigė eismo įvykio metu buvęs kartu su L. N. pastarojo automobilyje, be jo ir L. N. parodymų, byloje nėra pakankamų objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Liudytoja L. B. parodė liudytojo V. N. įvykio vietoje nemačiusi ir, kaip seka iš paties V. N. parodymų teisme – pastarojo anketinių duomenų neužsirašė. Šios aplinkybės leidžia abejoti dėl V. N. buvimo eismo įvykio metu kartu su L. N.. Trečia, net ir tikint, kad V. N. buvo eismo įvykio metu kartu su L. N. automobilyje, jo parodymų turinys kelia abejonių jų patikimumu. Teisme liudytojas V. N. parodė, kad L. N. baigus manevrą, būnant išsukus ir greitėjant, pavažiavus gal 20 m., jie gavo smūgį į automobilio galą. Pastebėtina, kad šios liudytojo nurodytos aplinkybės dėl susidūrimo vietos neatitinka byloje esančių objektyvių įrodymų, nes susidūrimas fiksuotas Teatro-Respublikos gatvių sankryžoje, kas patvirtina pagrindo V. N. parodymus vertinti kritiškai buvimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duodamas parodymus teisme V. N. teigė, kad sėdėdamas priekyje keleivio vietoje nesekė, kaip L. N. vairavo, bet kartu nurodė po posūkio žiūrėjęs ir per veidrodėlį matęs iš galo artėjantį automobilį, kas, įvertinus šoninių automobilio veidrodėlių įprastai esantį sureguliavimą vairuotojo atžvilgiu, kelia abejonių dėl automobilio priekyje keleivio vietoje sėdinčio asmens galimybių matyti per jį iš galo (ne iš šono) važiuojantį automobilį. Taigi, teismas sprendžia, kad liudytojo V. N. parodymai nesąlygoja kitokio situacijos teisinio vertinimo nei nurodyta skundžiamame Institucijos nutarime.
Skunde be kita ko keliamas klausimas dėl skundžiamą Institucijos nutarimą surašiusio pareigūno galimo šališkumo, administracinio nusižengimo bylos faktines aplinkybes išimtinai palankiai vertinant L. B. atžvilgiu, bei jo piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, duodant valdingus nurodymus jam pavaldiems pareigūnams, kuomet ta pati policijos pareigūnė L. B. administracinio nusižengimo protokolą dėl to paties eismo įvykio, tiek L. B., tiek jam – Pareiškėjui. Teismas įvertinęs šiuos Pareiškėjo teiginius juos atmeta kaip nepagrįstus, nes jokių ANK įtvirtintų pažeidimų nenustatė.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo manymu, priešingai negu nurodoma Pareiškėjo, taip pat jo atstovo teisme, skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, o vien ta aplinkybė, jog ta pati policijos pareigūnė L. B. administracinio nusižengimo protokolą dėl to paties eismo įvykio surašė tiek L. B., tiek L. N., ko ANK normos nedraudžia, nerodo nutarimą priėmusio policijos pareigūno piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis bei nesąlygoja kitokio situacijos teisinio vertinimo. Pareiškėjo (jo atstovo) nesutikimas su tuo, kaip nutarimą priėmęs policijos pareigūnas įvertino ištirtus įrodymus, nutarimą laikyti priimtu šališko pareigūno nesuteikia jokio pagrindo.
Pareiškėjas skunde taipogi teigia apie policijos pareigūnų siekį kuo skubiau nubausti jį pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nesant įsiteisėjusio 2020-03-05 nutarimo, taip atimant jam galimybę apskųsti 2020-03-05 nutarimą ir aktyviai dalyvauti skundo nagrinėjime teisme. Teismas pastebi, kad L. N. jau pateikė skundą dėl Institucijos 2020-03-05 nutarimo, kas paneigia jo paties deklaratyvius, formalius teiginius dėl galimybės jam atėmimo apskųsti šį nutarimą, o dėl L. N. nubaudimo teismas šiame sprendime pagrindo pasisakyti neturi.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Institucijos nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėjo skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas E. K. 2020 m. kovo 5 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. atžvilgiu nutraukimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir pareiškėjo L. N. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.