- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- AN2-76-350/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00148-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. N.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo L. N. (toliau – ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2020 m. vasario 7 d. L. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2020 m. vasario 7 d. 18.56 val., Panevėžyje, Respublikos gatvėje, ties pastatu Nr. 71, vairuodamas automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio Seat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo L. N., ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, ko pasekoje šio eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimus.
1.1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Panevėžio AVPK KPT) Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas E. K. 2020 m. kovo 5 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį L. B. nutraukė atžvilgiu, šiam nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
1.2. L. N. Nutarimą apskundė teismui, tačiau skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartimi skundas buvo atmestas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu L. N. prašo apylinkės teismo nutartį panaikinti. Nurodo, jog papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodoma, kad apgadintas automobilio Seat kairės pusės galinis sparnas, tačiau buvo išsinėręs tik galinis buferis, o sparnas neapgadintas. Pagal nusistovėjusią praktiką, smūgis į galinę automobilio dalį galimas tik kai kitas automobilis nesilaikė saugaus atstumo ir dėl šios aplinkybės įvyko eismo įvykis. Jei automobilis Lexus būtų atsitrenkęs į automobilio Seat šoną, pastarasis būtų apsisukęs ar jo stovėjimas po įvykio nebūtų tiesus. Be to, automobiliui Lexus labiausiai apgadintas priekinis buferis per vidurį, o ne šonuose, kas rodo, jog pagrindinis smūgis buvo priekine buferio dalimi. Aplinkybę, kad automobilis Seat buvo pilnai įvažiavęs į važiuojamąją eismo juostą, patvirtina ir fotonuotraukos, pareigūnai, kurie atvyko į eismo įvykį. Atkreipia dėmesį, jog pagal L. B. parodymus, jis važiavo 50-60 km/h greičiu, tačiau tokiu greičiu važiuojanti transporto priemonė smūgio į šoną metu būtų apsukusi kitą transporto priemonę, o šiuo atveju automobilis Seat buvo tik pastumtas. Be to, L. B. viršijo leistiną greitį, ką patvirtina paties L. B. ir V. N. parodymai. Pažymi, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai teisingai nustatė įvykio aplinkybes, tačiau dėl neaiškių priežasčių medžiaga buvo peržiūrėta kito pareigūno ir be jokių argumentų buvo priimtas Nutarimas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad L. B. ir A. M. galėjo priimti netinkamą procesinį sprendimą, nes neturėjo reikiamos patirties, tačiau nepateikta duomenų dėl ko reikėjo keisti šį jų priimtą sprendimą. Lieka neaišku, kodėl apskritai jie buvo siųsti į įvykio vietą ir jiems leista savarankiškai surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat byloje nebuvo paskirta ekspertizė bei apklausti visi liudytojai, nesiimta visų reikiamų priemonių užfiksuoti automobilio Lexus stabdymo kelią kaip to reikalauja KET 219.2. punktas, todėl buvo pažeistos ANK normos, numatančios, jog administraciniai nusižengimai turi būti ištirti visapusiškai ir išsamiai.
Atsiliepimas
3. Panevėžio AVPK KPT atsiliepimu į L. N. apeliacinį skundą su šiame skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka ir nurodo, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta bei teisėta, priimta įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl Institucijos sprendimo teisėtumo
6. Nagrinėjamu atveju Panevėžio AVPK KPT pareigūnai buvo iškviesti į eismo įvykį, kur susidūrė L. B. vairuojamas automobilis Lexus bei L. N. vairuojamas automobilis Seat ir dėl šio įvykio Panevėžio AVPK KPT vyriausiasis patrulis L. B. L. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kuriame nurodė, jog L. B. važiuodamas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio L. N. automobilio ir trenkėsi į šio automobilio galinę dalį, ir taip pažeidė KET 126 punktą. Taip pat į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo L. B. buvo pasiūlyta iki 2020 m. vasario 22 d. sumokėti 5 eurų baudą.
6.1. L. B. administracinio nurodymo per nurodytą terminą neįvykdė. Sutinkamai su ANK 613 straipsnio 1 dalimi, tokiu atveju administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas perduodamas nagrinėti teismui ar tai daryti įgaliotos institucijos pareigūnui.
6.2. Pažeidimas, dėl kurio administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas L. B., nepatenka į ANK 614 straipsnio 1 dalyje esantį sąrašą administracinių nusižengimų bylų, kurios priskirtos nagrinėti teismui, t. y. ši byla turėjo būti nagrinėjama ne teismo tvarka (ANK 614 straipsnio 2 dalis).
6.3. ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėja ANK 589 straipsnyje nurodytos institucijos, kurių pareigūnai atliko administracinio nusižengimo tyrimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai ir paprastai tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
6.4. ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtintas įgaliojimas policijai dėl nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnyje pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti šio administracinio nusižengimų tyrimą atlieka ir surašyti administracinių nusižengimų protokolą.
6.5. Sutinkamai su ANK 617 straipsnio nuostata, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo be kita ko nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo ir priimti vieną iš ANK 619 straipsnyje nurodytų nutarimų: arba skirti administracinę nuobaudą, arba nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
6.6. ANK 591 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta ir tada, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
6.7. Tai reiškia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo iš esmės patikrinti, ar pagrįstai asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, t. y. įvertinęs surinktų įrodymų visetą spręsti, ar šio asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis ir ar jis yra kaltas, ir tik tai atlikęs institucijos vardu gali priimti atitinkamą sprendimą, o pats administracinio nusižengimo protokolo surašymas asmeniui, jeigu jis nesutinka su jame įrašytu administraciniu nurodymu, savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi, nagrinėjamu atveju pats faktas, kad L. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o pagal jį bylą išnagrinėjęs pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nereiškia, kad, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, protokolą surašęs ir bylą išnagrinėjęs pareigūnai priėmė skirtingus nutarimus, kadangi įstatymas teisę spręsti dėl asmens pripažinimo kaltu suteikia ne pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, o pareigūnui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą.
6.8. Apibendrinant išdėstytą akivaizdu, kad nutarimą, kurį Apeliantas skundė ir apylinkės teismui, priėmęs Panevėžio AVPK KPT Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas E. K. buvo kompetentingas tai daryti ir sprendimą priėmė laikydamasis ANK reikalavimų, kas reiškia, jog šis sprendimas yra teisėtas.
Dėl Institucijos ir apylinkės teismo sprendimų pagrįstumo
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
7.1. Apeliantas iš esmės ginčija Institucijos nutarimą, kartu ir apylinkės teismo nutartį, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti teigdamas, kad L. B. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį buvo surašytas pagrįstai, kadangi šis asmuo pažeidė KET 126 punkto reikalavimus ir būtent tai sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl jis turėjo būti ir nubaustas.
7.2. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamų sprendimų pagrįstumą pagal byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad Institucijos nutarimas L. B. nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas L. N. skundas, yra visiškai pagrįsti, nes tiek Institucija, tiek teismas, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą ir, apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo pripažinti, kad šie sprendimai yra nepagrįsti.
7.3. Šioje vietoje pažymėtina, kad sutinkamai su ANK 569 straipsnio 5 dalies nuostata, įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) kompetencija, todėl tai, jog proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo yra kitokia, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisingi.
7.4. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra padaroma išvada, jog jo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis.
7.5. Šiuo atveju L. B. administracinėn atsakomybėn, surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, buvo patrauktas už tai, kad Panevėžyje, Respublikos gatvėje, ties pastatu Nr. 71, nepasirinko saugaus vairuojamo automobilio važiavimo greičio, nepaliko saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, vairuojamo L. N., ir trenkėsi į jo automobilio galinę dalį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, t. y. jis buvo kaltinamas pažeidęs KET 126 punkto reikalavimus.
7.6. KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės privalo laikytis tokio atstumo, kad į ją neatsitrenktų, jeigu ji būtų stabdoma <...>.
7.7. Byloje neginčytinai nustatyta, kad L. B. nagrinėjamoje situacijoje važiavo Panevėžio miesto Respublikos gatve, o L. N. į šią gatvę įvažiavo prieš L. B. automobilį šiam iš dešinės, iš šalutinės Teatro gatvės, darydamas posūkį į dešinę, t. y. toliau ketindamas važiuoti ta pačia kryptimi kaip ir L. B. ir Respublikos gatvėje abu automobiliai susidūrė – L. B. automobilis priekine dalimi atsitrenkė į L. N. automobilio galinę dalį.
7.8. Kaip minėta, į eismo įvykio vietą, jo dalyviams nesutarus dėl kaltės, buvo iškviesti Kelių policijos pareigūnai, kurie nufotografavo eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones jų buvimo po įvykio vietose, nubraižė eismo įvykio schemą, su kuria abu eismo įvykio dalyviai – tiek L. B., tiek L. N. sutiko, tai patvirtindami savo parašais. Byloje nėra jokių duomenų, tai nenurodoma ir apeliaciniame skunde, kad po to, kai abu automobiliai po susidūrimo sustojo, iki jų padėčių fiksavimo nuotraukose ir schemoje, jų padėtis būtų buvusi keičiama, todėl nuotraukose ir schemoje užfiksuoti duomenys laikytini akivaizdžiai objektyviais ir, sutinkamai su ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostata, yra įrodymai.
7.9. Iš šių įrodymų, atsižvelgiant į tai, jog L. B. automobilis po įvykio užfiksuotas stovintis Respublikos – Teatro gatvių sankryžos ribose, o, kaip minėta, L. N. automobilis į Respublikos gatvę įvažiavo būtent iš Teatro gatvės akivaizdu, jog abiejų transporto priemonių susidūrimas įvyko būtent šioje sankryžoje. Šiuo atveju aplinkybė, kad L. N. automobilis po įvykio užfiksuotas stovintis Respublikos gatvėje, apie 20 metrų už sankryžos, jokios reikšmės nustatant susidūrimo vietą neturi, nes susidūrimas negalėjo įvykti toliau, nei buvo nuvažiavęs L. B. automobilis.
7.10. Nuotraukose ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (prie schemos) taip pat užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, t. y. kad buvo apgadintas L. N. automobilio kairės pusės galinis sparnas – jis įlinkęs į vidų ties bagažinės dangčiu, ir užpakalinis bamperis, kurio kairėje pusėje, po įlinkusiu sparnu, matyti įtrūkimas, o L. B. automobilio buvo apgadinta: priekinis bamperis, variklio dangtis bei radiatoriaus grotelės, kas rodo, jog automobilių susidūrimo metu L. N. dar nebuvo baigęs posūkio manevro, nes L. B. automobilis atsitrenkė į tuo metu labiausiai jo kryptimi išsikišusią L. N. automobilio dalį – galinį kairės pusės kampą.
7.11. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentas, jog jeigu L. N. automobilis susidūrimo metu nebūtų važiavęs, jis smūgio metu turėjo apsisukti, yra nepagrįstas pirmiausia dėl to, kad jis yra nelogiškas – iš po įvykio užfiksuotų automobilių apgadinimų, kurie yra labai nedideli, akivaizdu, jog automobilių susidūrimo metu jų greičių skirtumas buvo labai nedidelis ir smūgis labai nestiprus, kuris negalėjo turėti jokios reikšmingesnės įtakos nei automobilių tolesnei judėjimo trajektorijai, nei jų greičių pokyčiams. Be to, aplinkybę, kad susidūrimo metu L. B. automobilio greitis buvo nedidelis akivaizdžiai įrodo ir aplinkybė, kad šis automobilis po susidūrimo net neišvažiavo iš sankryžos, kurioje susidūrimas įvyko, ribų.
7.12. Šių įrodymų visetas rodo, jog automobilių susidūrimo metu L. N. automobilis nebuvo baigęs posūkio į pagrindinę Respublikos gatvę manevro ir tai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje L. B. nebuvo pasirinkęs saugaus važiavimo greičio, kad L. N. automobilis buvo priekyje L. B. automobilio važiuojančiu automobiliu, iki kurio pastarasis, vadovaudamasis KET 126 punktu, būtų privalėjęs laikytis saugaus atstumo. Tai reiškia, kad L. B. šio jam inkriminuoto KET punkto nagrinėjamu atveju nepažeidė ir tuo pačiu nėra kaltas dėl kilusio eismo įvykio.
8. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad apelianto bei liudytojo V. N. parodymai apie įvykio aplinkybes, taip pat apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui, o skundžiami sprendimai yra pagrįsti, nes L. B. nepadarė administracinio nusižengimo dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje L. B. nebuvo kaltinamas leistino važiavimo greičio viršijimu, šiuo apeliaciniame skunde taip pat keliamu klausimu nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.