Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos skundą dėl notaro veiksmų suinteresuotiems .asmenims Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarei Loretai Rastauskienei P. Ž., J. Ž., antstolių Astos Lukšienės ir Lauryno Lukšio kontorai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, UAB „Baltic Agro“, UAB „Mecro Technikonas“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Audrokesta“, žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Pieno gėlė“, UAB „Arvi cukrus“, AB DNB bankas, UAB „Laumetris“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, UAB „Agerona“, UAB „LKU turto valdymas“, UAB „SV technika“, UAB „Agrimatco Vilnius“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pirkėjai J. Ž. ir P. Ž. žemės sklypą iš Valstybės pirko išsimokėtinai ir sumokėjo už jį tik pradinę įmoką, jie yra sutuoktiniai, taigi pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos (toliau pareiškėjas) 2017 m. vasario 13d pateikė notarei prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, kuriuo prašė įregistruoti hipotekos įstaigoje priverstinę hipoteką pagal 2011 m. kovo 23 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1589 parduotam pirkėjams žemės sklypui, Priedas prie prašymo pridėtas vienas, tai yra valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, Notarė dėl pareiškėjo prašymo priėmė 2017 m. vasario 15 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą Nr. S-36, ), kuriame nurodė jog hipotekos objektas yra žemės sklypas, kadastro Nr. 5172/0002:300. Pasisakė notarė nutarime, kad atliko VĮ Registrų centre patikras dėl žemės sklypo ir nustatė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tai yra P. Ž. ir J. Ž. nuosavybės teisės į žemės sklypą neįregistruotos bei, kad žemės sklypui yra įregistruoti areštai ir nurodo Turto arešto registro įstatymo 2 str. 3 d., kad joje nustatyta jog turto areštas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, baudų, nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą... Notarė taip pat nutarime nurodo, kad minėto straipsnio 7 dalyje detalizuota, kad disponavimo teisės apribojimas yra teisės parduoti turtą, kitaip jį perleisti, išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas ir, kad tenkinus prašymą bei nustačius priverstinę hipoteką būtų keičiama daikto teisinė būklė ką draudžia daryti turto areštas. Notarė nutarė, kad negali priimti sprendimo taikyti priverstinę hipoteką dar ir todėl, kad būtų pažeista kitų kreditorių interesai. Pasisakė, kad galėtų nustatyti priverstinę hipoteką jeigu būtų turto arešto akte nurodyta išimtis k leidžiant ją nustatyti. Notarė vadovavosi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu ir nutarė atsisakyti priimti sprendimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo žemės sklypui kadastro Nr. 5172/0002:300. Byloje yra VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas 2017 m. gegužės 2d. žemės sklypo (toliau išrašas) ir jame yra duomenys, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso (registruotas) Lietuvos Respublikos vardu bei, kad sudaryta 2011 metais pirkimo-pardavimo sutartis ir pirkėjai yra J. Ž. ir P. Ž. bei duomenys, kad žemės sklypą yra areštavę antstolė Asta Lukšienė (galioja nuo 2015-02-03ir nuo 2013-01-17) Panevėžio apygardos ir Lietuvos apeliacinis teismai (nuo 2013-10-08 ir 2013-06-10), visais areštais apribotas disponavimas ( turtinės teisės disponavimas). Pareiškėjas yra siuntęs pirkėjams siūlymą įregistruoti 2011 m. kovo 23 d. pirkimo pardavimo sutartį Nekilnojamojo turto registre per 3 mėnesius 2016 m. birželio 28 dieną, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis taip ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje 2011 m. kovo 23 d., notarinio registro Nr. 1589 (toliau sutartyje) be kitų yra duomenys, kad visa kaina turi būti sumokėta dalimis iki 2025 m sausio 15 d. (4 p.), taip pat nurodyta, kad pirkėjai iki galutinio atsiskaitymo už žemės sklypą neturi teisės jo parduoti, kitu būdu perleisti, įkeisti, kitokiais būdais suvaržyti nuosavybės teisę į jį (8 p.). Nurodyta, kad nuosavybės teisė pirkėjams pereina nuo žemės sklypo perdavimo momento , tačiau sandoris prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju jeigu yra nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.393 str. (11p.). Be to nurodyta, kad žemės sklypo priėmimas ir perdavimas įforminamas per tris darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos. Sutarties šalys taip pat yra susitarę, kad išsimokėtinai parduotas žemės sklypas yra laikomas įkeistu valstybei nuo jo perdavimo pirkėjams momento, užtikrinant pirkėjų prievolę sumokėti įsiskolinimą už perkamą išsimokėtinai žemės sklypą (13 p.).

Teismas civilines bylas nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus ir tik dėl jų pasisako Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 5str., 135 str., 443 str. 1d.).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl notarės veiksmų, nurodydamas, kad teikia skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Skundai dėl notaro veiksmų nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p., 511 str.). Ypatingosios teisenos tvarka skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Skundas pateikiamas notaro, kurio veiksmai skundžiami darbo vietos apylinkės teismui (CPK 511 str. 1d., 2d.). Pareiškėjas skunde nurodo jog teikia jį vadovaudamasis CPK 511 str., 512 str., taigi teikia skundą dėl notaro veiksmų ypatingosios teisenos tvarka ir teismas šį skundą, paduotą nepraleidus termino, priėmė ir pagal jį nagrinėja civilinę bylą.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų ir notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių (juridinių) asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras atlieka notarinius veiksmus išvardintus Notariato įstatymo (toliau įstatymo) 26 str. iš karto kai yra pateikti visi dokumentai ir notarinis veiksmas apmokėtas nustatyta tvarka – sumokėtas nustatyto dydžio atlyginimas ( įstatymo 29 str.). Visi notariniai veiksmai registruojami vieningame notaro registre (įstatymo 37 str.). Notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Notariato įstatymo 1,2 40 str. 1d.). Notaras atsisakymą atlikti notarinį veiksmą turi patvirtinti savo parašu bei antspaudu, jame turi būti raštu išaiškinta atsisakymo atlikti notarinį veiksmą apskundimo tvarka ir terminai. Suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti notaro veiksmą ar atsisakymą atlikti notarinį veiksmą teismui pagal notaro darbo vietą (įstatymo 41 str.). Notaro veiksmai nesusiję su atliekamų notarinių veiksmų esme gali būti skundžiami Teisingumo ministerijai arba jos pavedimu Notarų rūmams (įstatymo 42 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad notarė 2017 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. S-36, kurį pareiškėjas gavo 2017 m. vasario 20 d., atsisakė atlikti notarinį veiksmą, o būtent atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir atsisakė įregistruoti priverstinę hipoteką anksčiau minėtam žemės sklypui Valstybės naudai ir perduoti duomenis hipotekos registrui.

Antru skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą, tai yra įpareigoti įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui ir perduoti duomenis hipotekos registrui.

Teismas pasisako, kad atlikti notarinius veiksmus priskirtus jo kompetencijai (Notariato įstatymo 26 str.) yra notaro pareiga, notaras turi teisę tenkinti asmens prašymą ir atlikti notarinį veiksmą bei atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą atlikti jeigu yra įsitikinęs, kad tokio notarinio veiksmo kokio yra prašoma jis negali atlikti, taigi atsisakymas atlikti notarinį veiksmą yra savarankiškas notarinis veiksmas ir jis turi būti tinkamai įformintas. Kaip jau minėta anksčiau notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą išdėstomas raštu nurodant prašymo netenkinimo priežastis ir apskundimo tvarką, turi būti taip pat įvardintas veiksmas kurį prašoma atlikti ir nurodyti motyvai bei teisiniai pagrindai atsisakymo tokį veiksmą atlikti (Notariato įstatymo 40 str. 2 d.) . Toks atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi būti notaro pasirašytas ir patvirtintas notaro antspaudu. Teismas turi teisę įpareigoti notarą atlikti notarinį veiksmą, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų (CPK 513 str. 1 d.), tam turi būti nustatytos aplinkybės jog notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ar jo neatliko nesant tam teisėto pagrindo, tai yra turi būti visos sąlygos notariniam veiksmui atlikti ir pareiškėjo prašymui tenkinti, tačiau notaras savo pareigų neatlieka dėl neatidumo, nerūpestingumo, asmeninio suinteresuotumo, procedūros vilkinimo ir panašiai . Tokią išvadą teismas daro iš to, kad yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-643/2013).

Vertinant ar pagrįstai notarė atsisakė nustatyti priverstinę hipoteką žemės sklypui ir perduoti duomenis Hipotekos registrui teismas pasisako, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.170 str. 1 d. hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad žemės sklypas perduotas pirkėjams ir, kad jie nesumokėjo visos kainos už žemės sklypą bei nesilaiko pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų terminų mokėti konkrečias sumas nurodytas sutartyje už žemės sklypą ir teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad pirkėjai tinkamai nevykdo sutartimi prisiimtos pareigos mokėti už žemės sklypą nustatytomis dalimis ir terminais.

CK 4. 175 str. 3 d. nustato, kad hipoteka yra priverstinė , kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą.

Pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos valstybinį žemės sklypą pirkėjams pardavė 2011 m. kovo 23 d. išsimokėtinai, pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo daikto – žemės sklypo perdavimo momento ir tokiu būdu žemės sklypas iki visiško sumokėjimo laikomas įkeistu pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (CK 6.414 str. 2 d. ), taigi nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento pareiškėjai atsirado teisė į priverstinę hipoteką CK 6.414 str. 2 d. pagrindu. Galioja CK 4.187 str. 2 d. nuostata, kad prieš trečiuosius asmenis pareiškėja hipotekos sandorį gali panaudoti tik tuomet jeigu hipoteka Hipotekos registro nuostatų nustatyta tvarka įregistruota Hipotekos registre, tokiu būdu hipotekos įregistravimas Hipotekos registre yra teisiškai reikšmingas. Galioja priverstinė hipoteka tik nuo jos įregistravimo Hipotekos registre momento (CK 4.187 str. 3 d.). Dėl įstatymo pagrindu atsiradusios priverstinės hipotekos nustatymo suinteresuoti asmenys kreipiasi į notarą (CK 4.175 str. 4d.), taigi pareiškėja pagrįstai kreipėsi į notarę L. Rastauskienę dėl priverstinės hipotekos nustatymo ir įregistravimo. Yra suformuota Teismo praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-280/585/2012, Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1892-259/2016), kad jokie teisės aktai, reglamentuojantys hipotekos institutą ir areštuoto turto teisinį režimą, draudimo įregistruoti priverstinę hipoteką tuo atveju jeigu turtas yra areštuotas, nenumato, todėl išsimokėtinai pardavusio turtą - nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą – pareiškėjo teisė prašyti įregistruoti priverstinę hipoteką negali būti ribojama aplinkybe , kad šis daiktas yra areštuotas vykdant priverstinį skolos išieškojimą. Juolab, kad pareiškėjo teisė į priverstinę hipoteką atsirado nuo 2011 m. kovo 23 d., o pirmas areštas taikytas 2013 metais. Terminas per kurį turi būti kreiptasi dėl priverstinės hipotekos įregistravimo nenustatytas.

Teismas pasisako jog CK 6.393 str. 4 d. reglamentuoja, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui (pirkėjams) pereina nuo daikto perdavimo, o kaip jau minėta anksčiau byloje nėra ginčo jog žemės sklypas yra perduotas jo pirkėjams J. Ž. ir P. Ž. ir, teismo manymu, tai, kad žemės sklypas nėra registruotas nuosavybės teise pirkėjų vardu nekilnojamojo turto registre, o yra įregistruotas tik notaro pranešimas, kad sudaryta 2011 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 1589, nėra kliūtis priverstinei hipotekai taikyti.

Teismui nustačius, kad notarė nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo, atsisakė nustatyti priverstinę hipoteką pareiškėjo, atstovaujančios Lietuvos Respubliką, naudai, teismas pareiškėjo skundą tenkina pilnai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 -291 straipsniais, 513 straipsniu teismas

Nutaria:

Skundą dėl notaro veiksmų tenkinti.

Panaikinti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarės Loretos Rastauskienės 2017 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. S-36, kuriuo atsisakyta priimti sprendimą įregistruoti priverstinę hipoteką žemės sklypui, kadastro Nr., esančiam Kalvarijos savivaldybėje -kaime.

Įpareigoti Marijampolės 6-ojo notaro biuro notarę Loretą Rastauskienę priimti sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką- ha žemės sklypui, unikalus Nr. -, kadastro Nr. -, esančiam Kalvarijos savivaldybėje, - kaime Lietuvos Respublikos naudai pagal 2011 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį notarinio registro Nr. - ir perduoti duomenis Hipotekos registrui.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui Marijampolės rajono apylinkės teismą.