- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1463-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09085-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
- Skolininkas
- D. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš skolininko D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko 123,54 Eur skolą, 768,91 Eur delspinigius, 12,35 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir grąžino kreditoriui jo sumokėtą žyminį mokestį.
3. Teismas kreditoriaus pareiškimą pripažino aiškiai nepagrįstu, todėl atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu.
4. Teismas, įvertinęs kreditoriaus reikalaujamą priteisti netesybų (delspinigių) sumą (768,91 Eur), kuri yra ženkliai didesnė nei skola (123,54 Eur), pripažino kreditoriaus reikalavimą šioje dalyje nepagrįstu ir neatitinkančiu protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.).
5. Teismas rėmėsi CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei 6.258 straipsnio 3 dalimi, kur nurodoma, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą, ir teismų praktika, kurioje nurodyta, jog skolininkas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį su pareiškėju buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006).
6. Teismas nurodė, kad teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde kreditorius prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei išduoti teismo įsakymą visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo bei teismo įsakymo išdavimo klausimus, neturėjo tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o tik formaliai patikrinti, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus;
1.2. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos;
1.3. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nėra jokių CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių ar neatitikimų. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra grindžiamas išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditoriaus ir skolininko. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas;
1.4. Skundžiama nutartis neatitinka teismų praktikos (Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 2S-1086-538/2014).
1.5. Pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes bei ištirti įrodymus. Aptariami klausimai galėtų būti sprendžiami tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Skolininkui yra suteikiama galimybė pareikšti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Skolininko teisė pareikšti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo;
1.6. Priešingas teisės doktrinos aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisų gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas bei pažeistų CPK 435 straipsnio 3 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Minėtame straipsnyje vienas iš atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų yra jo aiškus nepagrįstumas, tai yra akivaizdus kreditoriaus reiškiamų reikalavimų neatitikimas egzistuojančioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms pažeistų teisių gynimo būdus ir galimybes.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorius prašė išduoti teismo įsakymą dėl 123,54 Eur skolos, 768,91 Eur delspinigių, 12,35 Eur baudos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko. Kreditoriaus reikalavimai grindžiami 2006 m. balandžio 13 d. išperkamosios nuomos sutartimi Nr. 604454515, 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1.
12. Civiliniame kodekse expressis verbis nustatyta netesybų mažinimo teisė (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).
13. Nagrinėjamu atveju kreditoriaus reikalaujami priteisti iš skolininko delspinigiai yra skaičiuojami už 3112 dienų taikant 0,2 % dydžio tarifą nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėdamas bylą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas negalėjo ex officio mažinti netesybų ir keisti priteistinų delspinigių laikotarpį. Pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje nevertinamas pareikštų reikalavimų pagrįstumas įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisakoma tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo apskundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas visa apimtimi, t. y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).
14. Pirmosios instancijos teismas jau pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo stadijoje turėjo diskrecijos teisę įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kreditoriaus pareiškime reiškiamo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo (768,91 Eur delspinigių nuo 123,54 Eur skolos) atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifiką ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, suma yra aiškiai per didelė.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentas, kad skolininko teisių apsauga nuo nepagrįsto ir ginčytino reikalavimo yra užtikrinama suteikiant jam teisę pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų, nepaneigia teismo pareigos pareiškimo priėmimo stadijoje patikrinti šių reikalavimų atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
16. Pagal CPK 4 straipsnio nuostatas, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymo nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 435 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo išaiškinimu.
17. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.