Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1086-538/2014

Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00873-2014-6

2014 m. birželio 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs kreditorės UAB „Kapitalo Valda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Kapitalo Valda“ pareiškimą skolininkui A. P. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-05-05 teisme gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui A. P. dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo priteisti iš skolininko 3217,76 Lt skolos, 3808,22 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo ir 55,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo.

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentracijos principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus, jie šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.

CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.

Nagrinėjamu atveju kreditorė prašo priteisti iš skolininko 3217,76 Lt pagrindinę skolą, 3808,22 Lt delspinigių, kurie yra mažesni, negu sudarytoje šalių sutartyje, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo įvykdymo ir 55,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pareiškimą grindžia Išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp kreditorės ir skolininko. Ieškovė yra juridinis asmuo, atsakovas – fizinis. Delspinigius ieškovė skaičiuoja 0,005 proc. Reikalavimas priteisti skolą pagal sutartį ir sutartines netesybas pats savaime nėra aiškiai nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių, kurių suma viršija skolos sumą, priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka, nes pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: išperkamosios nuomos sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, skolininko asmenybę, sutarties vykdymą ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininko CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditorės pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditorės reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditorės teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 str. 3 d.

Be to, priešingas aiškinimas ir tokia teismų praktika tiesiog paskatintų kreditorius nenurodyti atskirai skolos ir atskirai palūkanų dydžio, tik vieną bendrą skolą pagal sutartį ir tuomet skolininko vartotojo teisių pagal pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų logiką šioje proceso stadijoje ginti nereikėtų ir be kliūčių būtų išduotas teismo įsakymas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kartu teismas pažymi, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyta draudimo atsisakyti priimti tik pareiškimo dalį, kurią teismas vertintų kaip aiškiai nepagrįstą CPK 435 str. 2 d. prasme, o dėl kitų pareiškime nurodytų reikalavimų, kuriuos teismas pripažintų pagrįstais, išduoti teismo įsakymą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, pagrįstai nustatęs, kad vienas ar keli iš pareiškime nurodytų reikalavimų yra akivaizdžiai nepagrįsti, turėtų nutartimi atsisakyti išduoti teismo įsakymą dėl tokio ar tokių reikalavimų (pvz. palūkanų, delspinigių priteisimo), nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę reikšti juos ginčo teisenoje, o dėl kitų reikalavimų išduoti teismo įsakymą (pvz. pagrindinės skolos priteisimo).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir kreditorės UAB „Kapitalo Valda“ pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.