Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų, suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Dalius Traigys 2017 m. liepos 13 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo (c. b. l. 2), nurodo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimas Nr. A2.1.-940-99/09 jo kontoroje buvo gautas 2009 m. gegužės 12 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių patiekimo vykdyti senaties termino. 2009 m. gegužės 12 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0241/09/00343, priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kurie buvo išsiųsti skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). 2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimti patvarkymai areštuoti lėšas bei siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, kurie taip pat išsiųsti skolininkui vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Antstolis pažymi, kad vykdomojoje byloje reguliariai buvo atliekami procesiniai veiksmai siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus: kelis kartus nuo 2009 m. iki 2017 m. buvo užklausiamos kredito įstaigos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Gyventojų registras bei VĮ „Registrų centras“. 2015 m. birželio 17 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, buvo priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas. Minėti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui. Antstolis nurodo, kad skolininkas 2017 m. birželio 19 d. atvyko į antstolio kontorą ir pateikė prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, nurodydamas, kad nedirba, negauna socialinių pašalpų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Antstolis 2017 m. birželio 23 d. prašymo netenkino, nurodydamas, kad Administracinių nusižengimo kodekso 675 straipsnio 4 dalis numato galimybę, tačiau neįpareigoja antstolį kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Antstolis nesutinka su skolininko argumentu, kad jis nevengė prievolės įvykdymo, pažymėdamas, kad nors skolininkas skunde nurodė, kad jokių pajamų neturi ir socialinių išmokų negauna, tačiau antstolis Antstolių informacinėje sistemoje nustatė, kad skolininkas pašto skyriuje gauna šalpos nęįgalumo pensiją – 168 Eur, kuri paskirta iki 2053 m. rugpjūčio 31 d. Pažymi, kad skolininkas neinformavo apie gaunamą išmoką, nesistengė išspręsti skolos mokėjimo klausimo, todėl teigtina, kad nevykdė pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga ir vengė skolos mokėjimo.

Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, per teismo nustatą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. rugpjūčio 10 d., 10.00 val. (c. b. l. 5-6). Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2017 m. liepos 19 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (c. b. l. 7) (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0241/09/00343 nustatyta, kad antstolis Dalius Traigys vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. A2.1.-940-99/09 dėl 28,96 Eur (100 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 1). Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2009 m. gegužės 12 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 4).

Iš pareiškėjo skundo turinio, dėstomų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašo taikyti 2 metų vykdymo senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą arba pakeisti paskirtą baudą viešaisiais darbais.

Teismas, visų pirma, pasisako dėl vykdomojo dokumento vykdymo senaties.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK (nuo 2017 m. sausio 1 d. – Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)) nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Kita vertus, buvo pažymėta, kad, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be kita ko, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Taigi jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos nustatyta, kad nutarimas dėl baudos išieškojimo, atsižvelgiant į patvarkymo jį priimti vykdyti datą, antstolio kontorai buvo pateiktas nepraleidus tuo metu galiojusio ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo termino, todėl antstolis pagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis 2009 m. gegužės 12 d. priėmė siūlymą sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą piniginę sumą ir vykdymo išlaidas (v. b. l. 9). Antstolis 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. spalio 13 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. spalio 24 d., 2014 m. balandžio 7 d., 2015 m. kovo 14 d. užklausė duomenų apie skolininko vardu atidarytas piniginių lėšų sąskaitas (v. b. l. 11-12, 30-35, 38-39, 41-43, 46, 48, 51, 53, 58-59, 67-68, 75-76). 2009 m. gegužės 13 d., 2009 m. spalio 12 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2010 m. balandžio 16 d., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. spalio 13 d., 2011 m. vasario 7 d., 2011 m. kovo 23 d., 2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. spalio 28 d., 2012 m. sausio 17 d., 2012 m. birželio 28 d., 2012 m. lapkričio 8 d., 2013 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. balandžio 4 d. atliktų užklausų duomenimis skolininkas nedirbo (v. b. l. 12, 34, 36, 39, 42, 45, 47, 50, 52, 54, 57, 60, 62-63, 73, 99, 112). 2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo priimti patvarkymai dėl skolininko lėšų ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, adresuoti Parex Bankui, AB bankui Snoras, „Swedbank“, AB (v. b. l. 14-19). Antstolis 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. gruodžio 9 d., 2011 m. balandžio 7 d., 2012 m. sausio 18 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2014 m. balandžio 16 d., 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. balandžio 4 d. patikrino skolininko duomenis Gyventojų registre (v. b. l. 37, 44, 49, 55-56, 61, 66, 74, 100, 113). Antstolis 2010 m. liepos 1 d. priėmė patvarkymą dėl patikrinimo, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų bei šių lėšų išmokėjimo sustabdymo, adresuotą AB Ūkio bankui (v. b. l. 40). Antstolis 2014 m. balandžio 16 d., 2015 m. birželio 17 d., 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. balandžio 4 d. patikrinęs Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro duomenis nustatė, kad skolininko vardu registruotų transporto priemonių nėra (v. b. l. 64, 70, 97, 109). Nekilnojamojo turto registro 2014 m. balandžio 16 d., 2015 m. birželio 11 d., 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. balandžio 4 d. duomenimis skolininkas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturėjo (v. b. l. 65, 72, 98, 111). Antstolis 2015 m. birželio 17 d. patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (v. b. l. 71). 2015 m. birželio 22 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie buvo išsiųsti skolininkui į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (v. b. l. 77-84). Procesiniai dokumentai buvo grąžinti antstoliui, nes skolininkas buvo paleistas į laisvę (v. b. l. 89). 2016 m. liepos 20 d. duomenimis skolininkas nekilnojamojo turto, ginklų neturėjo, duomenų apie jam paskirtas socialines išmokas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje nebuvo (v. b. l. 91, 96, 98). Antstolis 2016 m. liepos 20 d., 2017 m. balandžio 4 d. Piniginių lėšų apribojimo sistemoje patikrino apie iš skolininko sąskaitų vykdomus piniginių lėšų nurašymus (v. b. l. 90, 106-107). Antstolis 2016 m. liepos 20 d. patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (v. b. l. 101). Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. rugpjūčio 2 d. rašte nurodė, kad minėtos dienos duomenimis V. J. laisvės atėmimo vietoje nėra (v. b. l. 105). Antstolis 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. liepos 13 d. užklausęs Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatė, kad skolininkui nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2053 m. rugpjūčio 31 d. paskirta šalpos neįgalumo pensija; 2017 m. balandžio 1 d. skolininkui pašto skyriuje išmokėta 124,65 Eur šalpos neįgalumo pensija, o 2017 m. liepos 1 d. – 168 Eur (v. b. l. 108, 129). Antstolis 2017 m. balandžio 4 d. patikrinęs Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl 2017 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie buvo išsiųsti skolininkui į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (v. b. l. 110, 114-116). Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, grąžindamas antstoliui procesinius dokumentus, 2017 m. balandžio 13 d. rašte nurodė, kad V. J. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo įskaitoje nėra (v. b. l. 122-125). Antstolio kontoroje 2017 m. birželio 19 d. gautas skolininko prašymas jam paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais, kadangi jis nedirba, negauna pašalpų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto taip pat neturi (v. b. l. 126). Antstolis 2017 m. birželio 23 d. patvarkymu pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 4 dalis numato galimybę, tačiau neįpareigoja antstolį kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais (v. b. l. 127).

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, antstolis per visą vykdomosios bylos vykdymo laikotarpį periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, patikrindamas viešus registrus, kredito įstaigose esančias piniginių lėšų sąskaitas, kitus duomenis. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad antstoliui būtų pavykę įvykdyti išieškojimą iš skolininko turto (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad nutarimas buvo apskųstas, nėra, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas apie jam dar 2009 m. paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs, turėjo pakankamai laiko geruoju įvykdyti jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą. Trukdymas vykdyti išieškojimą negali būti siejamas vien tik su aktyviu elgesiu (veiksmais), nes šiuo atveju pasyvus pareiškėjo elgesys nuo 2009 m. (pareigos padengti įsiskolinimą nevykdymas, neįsidarbinimas, kt.) taip pat lemia tai, kad užkertamas kelias realiai įvykdyti išieškojimą, dėl ko pažeidžiami išieškotojo interesai. Pažymėtina ir tai, kad pats pareiškėjas 2017 m. birželio 19 d. prašyme nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva negauna jokių pašalpų, nors Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis jis gauna šalpos neįgalumo pensiją. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą – baudą, ir nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl antstolio aplaidumo per 2 metų laikotarpį nebuvo atlikta jokių veiksmų, išieškant baudą. Įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad baudos 2 vykdymo senaties terminas nėra suėjęs, todėl pagrindo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0241/09/00343 nėra, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Pareiškėjas taip pat prašo paskirtą administracinę baudą pakeisti viešaisiais darbais, pažymėdamas, kad nedirba, jokio turto neturi.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 314 straipsnis reglamentavo nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, kurio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Minėto straipsnio 4 dalis numatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Pagal ATPK 314 straipsnio 3 dalį baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka. Taigi tik gavus iš antstolio duomenis apie tai, kad pažeidėjas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda priverstinai, ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo negalimumo ir baudos pakeitimo viešaisiais darbais. Baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2760/2010; 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3570/2011; 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-334/2012). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimo kodekse (toliau – ANK). Pagal ANK 676 straipsnio 3 dalį jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. ANK 676 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 4 dalis). Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju netaikomas ANK 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas (ANK 676 straipsnio 5 dalis). Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo byloje klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais buvo išspręstas neigiamai ar asmeniui paskirti viešieji darbai buvo atkeisti (ANK 676 straipsnio 6 dalis).

CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokiu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Analizuojant tiek galiojusio ATPK 314 straipsnio, tiek šiuo metu galiojančio ANK 676 straipsnio, CPK 631 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad kai nutarimas yra įsiteisėjęs ir prasidėjęs vykdymo procesas, iš esmės baudos pakeitimo viešaisiais darbais procesas (pirminė stadija) prasideda antstoliui nustačius, kad skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti įvykdomas išieškojimas ir šiam surašius Išieškojimo negalimumo aktą (SVI 25 priedas), kuris ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka grąžinamas mokesčių administratoriui ir toliau procedūra vykdoma atsižvelgiant į ANK 673 straipsnio 1 dalies, 676 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra savanoriškai sumokėjęs nutarimu jam paskirtą baudą. Pareiškėjui nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2053 m. rugpjūčio 31 d. paskirta šalpos neįgalumo pensija, tačiau vadovaujantis CPK 739 straipsnio 6 punktu, išieškojimas iš šalpos neįgalumo pensijos negalimas, pareiškėjas nedirba, neturi nekilnojamojo, kilnojamojo ar kito turto, iš kurio galėtų būtų vykdomas ir įvykdomas išieškojimas (iš esmės pareiškėjo turtinė situacija nesikeitė nuo vykdomosios bylos pradžios 2009 m.). Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma bauda yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), jį grąžinti CPK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka surašant Išieškojimo negalimumo aktą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdymo procesas jau yra prasidėjęs, todėl pats pareiškėjas tiesiogiai negali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti baudą viešaisiais darbais, teikti savo įrodymus dėl turto / pajamų neturėjimo. Be to, kaip jau buvo minėta, vykdymo procesas yra prasidėjęs, todėl antstolis nepagrįstai remiasi ANK 675 straipsnio 4 dalimi.

Teismas taip pat pažymi, kad ANK imperatyviai reglamentuoja aukščiau nutartyje išdėstytą baudų keitimo į viešuosius darbus tvarką, kuri nenumato teismui galimybės savo iniciatyva šioje civilinio proceso tvarka nagrinėjamojoje byloje spręsti šio klausimo, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas įpareigojant antstolį Dalių Traigį atlikti veiksmus, sudarančius pagrindą grąžinti vykdomąjį dokumentą ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų patenkinti iš dalies.

Įpareigoti antstolį Dalių Traigį atlikti veiksmus, sudarančius pagrindą grąžinti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. A2.1.-940-99/09 – ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais.

Likusią skundo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Daliui Traigiui vykdomąją bylą Nr. 0241/09/00343.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.