Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KD finansai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties, kuria buvo patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Choreda“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mandarlita“ prašymas dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo, civilinėje byloje Nr. B2-1931-392/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KD finansai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Choreda“ dėl bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys – bankrutavusi akcinė bendrovė bankas Snoras, D. V.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimo teisės dalies perleidimo kitam asmeniui teisėtumo.

Vilniaus apygardos teismas gavo bankroto administratoriaus UAB „Mandarlita“ prašymą dėl kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo, kuriame nurodyta, kad, atsižvelgiant į tarp bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir BAB) banko Snoras ir D. V. 2014 m. gegužės 27 d. sudarytą Reikalavimo teisių dalies perleidimo sutartį Nr. 14-0115, pagal kurią D. V. perleista reikalavimo teisės dalis 5 000 Lt sumai, trečios eilės kreditoriaus BAB banko Snoras 2 889 583,06 Lt finansinis reikalavimas mažintinas iki 2 884 583,06 Lt ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įtrauktinas D. V. su 5 000 Lt finansiniu reikalavimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Perleisto reikalavimo atžvilgiu negalimas išieškojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.102 straipsnio 1 dalis), todėl Sutartis yra niekinė ir negaliojanti, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis). Bankrutavusi UAB „Choreda“ neturi jokio turto, iš kurio kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus, išskyrus debitorinį 25 000 Lt reikalavimą, kuris yra ginčijamas teisme. Be to, yra patvirtinta 26 390 Lt bankroto administravimo sąmata, kas, apelianto įsitikinimu, reiškia, kad kreditoriai neturi realių galimybių patenkinti savo reikalavimo teisių į skolininką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalies nuostatą perleisti galima tik tokį galiojantį reikalavimą, kurį anksčiau ar vėliau bus galima įgyvendinti, t. y. patenkinti; tokiu atveju, kai reikalavimo teisės objektyviai (ne santykinai) neįmanoma patenkinti, susitarimas dėl tokio reikalavimo perleidimo negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012). Apelianto nuomone, suinteresuoto asmens BAB banko Snoras turimo reikalavimo atžvilgiu išieškojimas yra objektyviai negalimas. Reikalavimo teisė negali būti perleidžiama skolininkui tapus nemokiu iki reikalavimo teisės perleidimo.Laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė ir kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės, todėl sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir pagal CK 6.102 straipsnio 3 dalį. BAB banko Snoras reikalavimo teisė į UAB „Choreda“ atsirado pagal tarp BAB banko Snoras ir UAB „Choreda“ sudarytą laidavimo sutartį, kuria UAB „Choreda“ laidavo už UAB „Savas kaimas“ (šiuo metu taip pat bankrutavusią) prievoles. Esant laidavimo teisiniams santykiams, kreditorius turi teisę nukreipti savo reikalavimą į vieną arba abu bendraskolius ir, išieškojus skolą iš vieno (pagrindinio) bendraskolio, BAB banko Snoras reikalavimo teisė į bankrutavusią UAB „Choreda“ sumažėtų kito bendraskolio patenkinto reikalavimo dydžiu. Perleidus reikalavimo teisę, nutrūksta ryšys tarp dviejų bendraskolių ir neaišku, kurio (pradinio ar naujojo kreditoriaus) reikalavimas į bankrutavusią UAB „Choreda“ turėtų sumažėti, jeigu reikalavimas būtų patenkintas iš bankrutavusios UAB „Savas kaimas“. Neperleidus reikalavimo teisės į pagrindinį skolininką, negalimas reikalavimo perleidimas ir į bankrutavusią UAB „Choreda“.Sutartyje nurodyta, kad reikalavimo teisė pereina nuo Sutartyje nurodytos kainos sumokėjimo momento. Įrodymai, patvirtinantys reikalavimo perleidimo faktą, teismui pateikti nebuvo, taigi nėra pagrindo ir teigti, kad reikalavimo teisė D. V. yra perėjusi.

Bankrutavusios UAB „Choreda“ turtas turėtų būti ženkliai didesnis nei nurodo apeliantas ir bent jau iš dalies turėtų būti tenkinami ir trečios eilės kreditorių reikalavimai. Kokio dydžio kreditorių reikalavimai bus tenkinami priklausys nuo tinkamo bankroto procedūros administravimo.Apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutarties (civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012) faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių: minėtoje byloje buvo ginčas dėl reikalavimo teisių perleidimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo, o nagrinėjamoje byloje reikalavimas perleistas jau vykstant bankroto procedūrai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) yra specialus įstatymas, o kreditorius bankroto proceso metu gali reikalavimus perduoti kitam kreditoriui ar asmeniui.Būtent laiduotojo asmuo kreditoriui turi esminės reikšmės, o ne atvirkščiai. Perleista reikalavimo dalis patvirtinta vykdytinais teismų procesiniais sprendimais – Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. spendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3494-345/2013.

ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis įtvirtina šio įstatymo prioritetą kitų įstatymų nuostatų atžvilgiu. CK įmonės bankroto klausimų nereglamentuoja. BAB bankas Snoras ir D. V. teisėtai sudarė Sutartį.BAB bankas Snoras įgijo neginčytiną reikalavimo teisę į bankrutuojančią UAB „Choreda“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3494-345/2013. Apeliantas negali paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo, todėl BAB banko Snoras reikalavimas ir teisė jį perleisti yra neginčytini. Reikalavimo teisė kildinama ne iš laidavimo sutarties, o iš teismo procesinių sprendimų.Būtent laiduotojo asmuo turi esminės reikšmės kreditoriui, o ne atvirkščiai, todėl BAB bankas Snoras galėjo perleisti dalį reikalavimo bet kuriam asmeniui. Be to, turimas reikalavimas nelaikytinas neatsiejamai susijusiu su kreditoriaus asmeniu, o laidavimo sutartims CK 6.102 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma.UAB „KD finansai“ veiksmai, skundžiant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį, kelia pagrįstų abejonių šio kreditoriaus sąžiningumu, kadangi dėl minėtos nutarties UAB „KD finansai“ reikalavimo patenkinimo tikimybė nesumažėjo, o D. V. neįgijo jokio pranašumo prieš kitus bankrutavusios UAB „Choreda“ trečios eilės kreditorius.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 337 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisė spręsti klausimus dėl sutarčių pripažinimo niekinėmis ar negaliojančiomis. UAB „KD finansai“ reikalavimas pripažinti Sutartį niekine ir negaliojančia yra atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

BAB bankas Snoras ir šiuo metu bankrutavusi UAB „Savas kaimas“ 2007 m. birželio 29 d. sudarė Kredito sutartį Nr. 031-02835 pagal kurią UAB „Savas kaimas“ buvo suteiktas 2 000 000 Lt kreditas. 2007 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartimi Nr. L 031-02835 UAB „Choreda“ laidavo BAB bankui Snoras už UAB „Savas kaimas“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. 031-02835 įvykdymą. 2007 m. birželio 29 d. BAB bankas Snoras ir UAB „Savas kaimas“ sudarė Kredito sutartį Nr. 031-02836, pagal kurią UAB „Savas kaimas“ buvo suteiktas 400 000 Lt kreditas. 2007 m. birželio 29 d. Laidavimo sutartimi Nr. L 031-02836 UAB „Choreda“ laidavo už įsipareigojimų pagal Kredito sutartį Nr. 031-02836 įvykdymą. UAB „Savas kaimas“ Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Savas kaimas“ bankroto byloje patvirtintas 2 732 094,65 Lt BAB banko Snoras finansinis reikalavimas, kilęs iš kredito sutarčių.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių Nr. 2-3494-345/2013, atsižvelgdamas į tarp BAB banko Snoras ir UAB „Choreda“ sudarytas laidavimo sutartis, tenkino BAB banko Snoras ieškinį ir priteisė BAB bankui Snoras iš UAB „Choreda“ 2 732 094,65 Lt skolą ir 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 19 d. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi UAB „Choreda“ iškelta bankroto byla (įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 7 d.), 2014 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečios eilės kreditoriaus BAB banko Snoras 2 889 583, 06 Lt reikalavimas (157 488,41 Lt sudaro apskaičiuotos priteistos procesinės palūkanos).

BAB bankas Snoras su D. V. 2014 m. gegužės 27 d. sudarė Sutartį, kuria susitarė, kad naujasis kreditorius (D. V.) nuo Sutarties 2.1 punkte nustatyto momento (t. y. kai pradiniam kreditoriui į banko sąskaitą bus pervesta už reikalavimo teisių perleidimą šalių sutarta kaina – 5 000 Lt) įgyja dalį reikalavimo teisių, kylančių iš teismo procesinių sprendimų, t. y. naujasis kreditorius įgyja reikalavimo teises į 5 000 Lt Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3494-345/2013 BAB bankui Snoras priteistų ir Vilniaus apygardos eismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi byloje Nr. B2-1931-392/2014 patvirtintų procesinių palūkanų dalį.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi patvirtino patikslintą bankrutavusios UAB „Choreda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, sumažinęs trečios eilės kreditoriaus BAB banko Snoras finansinį reikalavimą iki 2 884 583,06 Lt ir į trečios eilės kreditorių sąrašą įrašydamas D. V. 5 000 Lt finansinį reikalavimą.

Kreditorius UAB „KD finansai“ (apeliantas) atskirajame skunde, nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, nurodo, kad atsižvelgiant į bankrutavusios UAB „Choreda“ turimą turtą bei į CK 6.102 straipsnio 1 dalį BAB bankas Snoras negalėjo perleisti reikalavimo teisės dalies D. V., todėl negalėjo būti tikslinamas ir kreditorių sąrašas. Teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nepripažįsta pagrįstais.

ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Bendrosios civilinės teisės taisyklės specialiosiomis bankroto teisės normomis yra modifikuojamos. Bendrieji civilinės teisės institutai bei normos bankroto teisėje taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja bankroto instituto paskirčiai ir specialiosioms ĮBĮ normoms. Bankroto teisės normos ir bendrosios civilinės teisės normos sąveikauja kaip lex specialis su legi generali (Salvija Kavalnė, Vilija Mikuckienė, Rimvydas Norkus, Rimvydas Velička. Bankroto teisė. Pirmoji knyga. Vilnius: Justitia, 2009, 52-53 p.)

Taigi, kaip teisingai pastebi suinteresuoti asmenys BAB bankas Snoras bei D. V. atsiliepimuose į atskirąjį skundą, bankroto bylos proceso eigą, bankroto bylos iškėlimo pagrindus, skolininko nuosavybės teisių apribojimus, įmonės finansinių prievolių įvykdymą ir kitus klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas, kurio turinys apima ir proceso, ir materialiosios teisės normas. Tai, kad ĮBĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu pažymi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2012), todėl CK normos taikomas tiek, kiek jos neprieštarauja bankroto paskirčiai ir ĮBĮ įtvirtintoms normoms.

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui.

Iš pirmiau nurodytų nuostatų akivaizdu, kad bankroto proceso metu kreditorius turi teisę perleisti jo turimą ir teismo nutartimi patvirtintą reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę nepaisant pagal kokią ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytą sąlygą buvo iškelta bankroto byla ir nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas realiai bus patenkintas, t. y. net ir tuo atveju, kai nėra jokių garantijų, kad reikalavimo teisę objektyviai bus įmanoma patenkinti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvada, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalis, perleidžiant reikalavimo teisę (jos dalį) į bankrutuojančią įmonę, bankroto proceso metu netaikytina, o apelianto argumentas, kad BAB banko Snoras ir D. V. Sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes pažeidžia CK 6.102 straipsnio 1 dalį, – nepagrįstas. Apelianto cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2012 vadovautis nagrinėjamoje byloje negalima, kadangi, kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo BAB bankas Snoras, jos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi – minėtoje nutartyje reikalavimo perleidimas įvyko dar iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. dar neveikiant specialiajam ĮBĮ nustatytam reguliavimui.

Apeliantas taip pat nurodo, kad reikalavimo teisės dalies perleidimas negalimas ir pagal CK 6.102 straipsnio 3 dalį, kadangi laidavimas yra asmeninio pobūdžio prievolė ir kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Tačiau iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad BAB bankas Snoras pagal Sutartį perleido D. V. ne iš laidavimo sutarties kilusios reikalavimo teisės dalį, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-3494-345/2013 BAB bankui Snoras priteistų procesinių palūkanų dalį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 5-6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme dėl procesinių palūkanų priteisimo. Tokia laiduotojo prievolė sumokėti procesines palūkanas yra grindžiama jo, kaip laiduotojo, asmeninės prievolės pažeidimu. Laiduotojui neįvykdžius prievolės už skolininką kreditoriui, atsiranda nauji prievoliniai teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tęsiasi iki laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką. Prievolę sumokėti procesines palūkanas kreditoriui įvykdęs laiduotojas neįgyja teisės reikalauti iš skolininko sumokėtos procesinių palūkanų sumos, nes tokių palūkanų mokėjimas nėra pagrindinio skolininko prievolė, o civilinė atsakomybė procesinių palūkanų forma laiduotojui taikoma dėl jo paties neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BAB bankas Snoras perdavė D. V. dalį reikalavimo teisės į bankrutavusią UAB „Choreda“, kilusios iš sutartinių civilinės atsakomybės santykių, o ne iš laidavimo teisinių santykių. Taigi, net jeigu BAB bankas Snoras patenkintų savo pagrindinį reikalavimą iš bankrutavusios UAB „Savas kaimas“, bankrutavusios UAB „Choreda“ prievolė sumokėti procesines palūkanas nesumažėtų, nes bankrutavusi UAB „Savas kaimas“ nėra šios prievolės šalis.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo teisei perleisti skolininko sutikimo nereikia, išskyrus įstatymo ar sutarties numatytas išimtis. Tačiau reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar labiau jų suvaržyti (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Pavyzdžiui, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės vykdymo sąlygų ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2013). Negalima perleisti grynai asmeninės reikalavimo teisės, pavyzdžiui, teisės reikalauti išlaikymo, atlyginti neturtinę žalą ar žalą padarytą sveikatos sužalojimu (CK 6.102 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju reikalavimo teisės dalies perleidimas nepažeidė bankrutavusios UAB „Choreda“ teisių ir jų papildomai nesuvaržė, o aplinkybės, kad iš sutartinės civilinės atsakomybės kilęs reikalavimas neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu ir / ar kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės – apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto argumentu, kad neva nėra pagrindo spręsti, jog reikalavimo teisė perėjo D. V., nes byloje yra 2014 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 715794 ir kasos pajamų orderis Nr. 715789, patvirtinantys Sutarties 2.1 punkto įvykdymą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis bei nurodytomis teisės normomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją dėl atskirojo skundo argumentų nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.