Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.5.1.4.; 2.5.1.5; 2.1.2.6; 2.2.4; 2.1.2.4.1.1.; 2.2.4.2.; 2.5.3; 2.5.6; 2.5.8; 2.5.8.8.; 2.5.8.11.1.; 2.5.10; 2.5.10.2; 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.1; 2.5.16.11; 2.5.16.11.1; 3.3.1.18.1.

2017 m. gegužės 11 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-455-199//2016 pagal ieškovo U. G. ieškinį atsakovui K. K. dėl užstato priteisimo ir atsakovo K. K. priešieškinį U. G. ir R. S. dėl teisių ir pareigų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas U. G. prašė teismo priteisti iš atsakovo K. K. 1100,56 Eur negrąžinto užstato, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė argumentais, kad tarp atsakovės R. S. ir atsakovo K. K. 2013 m. birželio 6 d. buvo sudaryta terminuota gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią minėtas namas atsakovei R. S. išnuomotas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Pagal šios sutarties 3.2 p atsakovui K. K. buvo sumokėtas 3800,00 Lt (1100,56 Eur) užstatas, kuris pasibaigus sutarčiai turėjo būti grąžintas. Atsakovė R. S. 2015 m. rugsėjo 22 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartimi visas nuomos sutartimi įgytas teises ir pareigas perleido ieškovui U. G., įskaitant ir teisę reikalauti užstato. Iki šios sutarties pasirašymo atsakovas K. K. jokių pretenzijų R. S. nepareiškė, todėl ieškovas 2015 m. rugsėjo 29 d. su pretenzija dėl 1100,56 Eur užstato grąžinimo kreipėsi į atsakovą K. K.. Atsakovas užstato negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovas K. K. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovas taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. rugsėjo 22 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį, sudarytą tarp nuomininkės R. S. ir ieškovo U. G., bei priteisti atsakovui iš R. S. 3188,23 Eur žalos atlyginimą, dalį šios sumos 1100,56 Eur įskaitant į atsakovės sumokėtą užstatą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, o ieškovo U. G. ieškinį atmesti.Priešieškinyje nurodė, kad atsakovas apie 2015 m. rugsėjo 22 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį nebuvo tinkamai informuotas, nebuvo prašoma atsakovo sutikimo nuomos teisių ir pareigų perleidimui, savo rašytinio sutikimo tokiam perleidimui atsakovas nedavė, todėl tokia sutartis yra neteisėta. Taip pat nurodė, kad nuomininkė netinkamai vykdė savo pareigą nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, komunalinius ir kitus mokesčius. Nuomos sutarties nutraukimo dieną buvo likusi nepriemoka komunalinių ir kitų paslaugų tiekėjams: AB Kauno švara, UAB Kauno vandenys, sodų bendrijai. Pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkė perdavimo–priėmimo aktu negrąžino nuomoto turto atsakovui, su atsakovu nebendravo. Nuomojamo namo raktus atsakovui atnešė ir paliko ieškovas, kuris nurodė atstovaujantis nuomininkės interesams. Ieškovas pareikalavo, kad jam būtų grąžintas nuomininkės sumokėtas užstatas. Nei nuomininkė, nei ieškovas, nei kiti asmenys nepageidavo dalyvauti ir nedalyvavo nuomoto turto apžiūroje, todėl apžiūrą atsakovas atliko pats ir nustatė turtui padarytus sužalojimus, dingusius daiktus, nepriemokas ir kitus nuomos sutarties pažeidimo faktus, todėl atsakovas patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovė R. S.. Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovo U. G. ieškinį atmetė, atsakovo K. K. priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino negaliojančia 2015 m. rugsėjo 22 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės, nuomininkės R. S. ir ieškovo U. G. nuo sudarymo momento, bei įskaitė į atsakovei R. S. 1100,56 Eur negrąžintą užstatą, priteisiant 244,30 Eur žalos atlyginimo atsakovui K. K.. Taip pat priteisė atsakovui K. K. iš ieškovo U. G. ir atsakovės R. S. po 15,50 Eur žyminio mokesčio ir po 385 Eur už advokato teisinę pagalbą, o iš atsakovo K. K. ieškovui U. G. 261 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Teismas taip pat priteisė valstybei iš atsakovo K. K. 3,02 Eur, iš atsakovės R. S. ir ieškovo U. G. po 1,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad nuomos sutartyje nustatytas 3800 Lt užstatas nuomininkei grąžinamas pasibaigus nuomos sutarčiai, išskyrus atvejus, kaip nustatoma žala turtui, kuria nelaikomas natūralus nusidėvėjimas (Sutarties 3.2 p). Bylos medžiaga nustatyta, kad nuomos sutartis pasibaigė 2015 m. rugpjūčio 31 d., nuomos sutarties priėmimo–perdavimo aktas nebuvo surašytas, nuomos sutarties objektą perdavinėjo nuomotojui K. K. ieškovas U. G..Teismas nustatė, kad ieškovas U. G. ir nuomininkė R. S. būdami sugyventiniais, t. y. partneriais susitarė gyventi kartu ir tam tikslui išsinuomojo iš K. K. gyvenamąjį namą su jame esančiais daiktais, kuriame apsigyveno nuo 2013 m. birželio 6 d., kuriame apsigyveno kartu su nepilnamečiais vaikais. R. S. su vaikais iš išnuomoto namo išsikėlė 2014 m. gruodžio 10 d. ir name liko gyventi ieškovas su sūnui. Atsakovas K. K. šias aplinkybes žinojo. Teismas nustatė, kad teisių ir pareigų perleidimo sutartis sudaryta remiantis 2013 m. birželio 6 d. nuomos sutartimi, sudaryta tarp nuomininkės R. S. ir nuomotojo K. K..Pagal teisės aktų reikalavimus, kad būtų perleista ne tik reikalavimo teisė, bet ir perkelta skola, reikalingas kreditoriaus, šiuo atveju, nuomotojo sutikimas. Teismas nustatė, kad apie ginčijamą reikalavimo teisių perleidimo sutartį atsakovas K. K. buvo informuotas 2015 m. rugsėjo 29 d., t. y. po sutarties sudarymo, o tai reiškia, kad perleidimo sutarties sudarymas su nuomotoju K. K. derintas nebuvo ir sutikimo K. K. nedavė. Atsakovas gavęs pretenziją nurodė, kad užstato grąžinti jis neatsisako, tačiau reikalavo nuostolio atlyginimo dėl daiktų sunaikinimo – kėdės, sūpynės, lempos gaubtas, nuskeltos plytelės, pianinas, be to raštu pareikalavo grąžinti dingusius iš namo daiktus ir sugadintus sutvarkyti. Tai reiškia, kad ieškovui ir R. S. buvo žinomos nuomotojo pretenzijos dėl daiktų sugadinimo.Teismas sprendė, kad ginčijama sutartimi K. K. interesai kaip nuomotojo yra akivaizdžiai pažeidžiami, be to, šalys neatskleidė viena kitai visos žinomos informacijos, turinčios reikšmės sutarties sudarymui, būtent ieškovas U. G. neinformavo nuomininkės R. S. dėl reiškiamų nuomotojo pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo pagal nuomos sutartį. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. Teisių ir pareigų perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo U. G. ir nuomininkės R. S. pažeidžia įstatymų imperatyvias teisės normas, būtent CK 6.101 straipsnio 5 dalį, 6.116 straipsnio 1, 3 dalis, 6.491 straipsnio 1 dalį ir nuomotojo K. K. teises ir teisėtus interesus, todėl pripažino ją negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi ieškovas nėra nuomininkas pagal 2013 m. birželio 6 d. sudarytą nuomos sutartį, užstatas yra sumokėtas nuomininkės R. S., o pagal nuomos sutarties 3.2 punktą užstatas gali būti grąžintas tik tai nuomininkei, tuo atveju, jeigu nėra padaryta žala turtui ir sumokėti visi mokesčiai, o nuomininkė R. S. nereiškė reikalavimų atsakovui K. K. dėl užstato grąžinimo.Atsakovas prašydamas priteisti iš atsakovės 3188,23 Eur turtinę žalą, nurodė, kad tiek nuomojamas namas, tiek jame esantis turtas nuomininkei buvo perduoti itin geros būklės, kai kurie nuomai perduoti daiktai buvo visiškai nauji. Teismas sprendė, kad iš perdavimo–priėmimo akto negalima spręsti dėl namo ir jame esančių daiktų būklės, kadangi jame nėra aprašyti namo, jo sienų, laiptų, daiktų, tame tarpe baldų, pianino, įrenginių būklė, jų savybės, nenurodyta kaina, vertė, kiti identifikuojantys požymiai.Atsakovas savo priešieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindė 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktu, kurį sudarė ir pasirašė pats bei nekilnojamojo turto agentūros Nr. 011 brokeris G. S., kuriame įvardinti K. K. nurodomi sugadinimai su šalia esančiomis nuotraukomis bei turto sugadinimo aprašu, kurį pats atsakovas surašė.Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog nekilnojamojo turto agentūros brokeris G. S. turėtų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. Taip pat akivaizdu, kad žalos aktas buvo surašytas ne pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Be to, atsakovas K. K. nepateikė į bylą daiktų įsigijimo kainų patvirtinančių įrodymų, nenurodė jų įsigijimo kainų, vertės, nepateikė daiktų būklės aprašymo, fiksavimo 2013 m. birželio 13 dienai, t. y. nuomos sutarties sudarymo datai, o tai reiškia, kad nėra atsižvelgta į daiktų normalų nusidėvėjimą, todėl negali būti apskaičiuota ir jų atkuriamoji vertė.Atsakovas K. K. nepateikė sugadintų daiktų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitų, lokalinių sąmatų, išskyrus sūpynių betonavimo darbams, sąskaitų, aktų, video įrašų, nuotraukų 2013 m. birželio 6 datai, 2015 m. rugpjūčio 31 datai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti ir apskaičiuoti atsakovo nuomone sugadintų daiktų atkuriamąsias vertes, nuostolius, atsiradusius dėl nuomininkės R. S. veiksmų, o tos aplinkybės, kad ieškovas grąžino atsakovui 2015 m. rugpjūčio 31 d. namo raktus atsakovas K. K. nepaneigė. Taip pat iš pateiktų žalos akto ir aprašo, elektroninio susirašinėjimo, akivaizdžiai matosi, kad pats atsakovas neturi tvirtos nuomonės dėl jam padarytos žalos ir jos masto, nes nurodomi daiktų sugadinimai, sugadintų daiktų žalos dydžiai (remonto kainos, vertės) žalos akte, apraše, susirašinėjimuose, nurodomi skirtingai, nenuosekliai. Pagal 2014 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties priedą Nr. 2, nuomotojas K. K. ir nuomininkė R. S. susitarė nuo 2014 m. birželio 1 d. sumažinti nuomos mokestį iki 1500 Lt. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė R. S. ir ieškovas U. G. neįrodė savo atsikirtimų dėl nesumokėto nuomos mokesčio 143,93 Eur dalies sumažinimo šalių susitarimu, todėl sutinkamai su Nuomos sutarties 3.2 punktu privalėtų atlyginti su tuo susijusius nuostolius. Taip pat teismas nustatė, kad R. S. atsakovui K. K. turėtų atlyginti 33,37 Eur už nesumokėtus mokesčius (CK 6.200 str.1 d.). Dėl 380 Eur priteisimo už namo ir teritorijos tvarkymą, už sūpynių pamatų sunaikinimą 220 Eur iš atsakovės R. S. yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti, todėl negali būti tekintini. Dėl sienų, laiptų sugadinimų ieškinys taip pat neįrodytas. Atsakovas neįrodė, kad dėl atsakovės R. S. neteisėtų veiksmų buvo sugadintos 6 kėdės, pianinas, pianino kėdutė, nėra pagrindo priteisti iš atsakovės 900 Eur už kėdes, 320 Eur už pianiną, 54 Eur už pianino kėdutę. Be to, atsakovas taip pat neįrodė, kad čiužinys buvo aplietas po 2013 m. birželio 6 d. nuomos sutarties sudarymo.Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovė kaip namo ir kitų daiktų nuomininkė pagal 2013 m. birželio 6 d. nuomos sutartį yra atsakinga už atsakovui K. K. padarytą žalą dėl nesumokėto nuomos mokesčio 143,93 Eur, dėl nesumokėtų mokesčių už vandenį ir sodų bendrijai 33,37 Eur, dėl prarastų šviestuvo gaubto ir pultelio 67 Eur sumoje, viso 244.30 Eur. Tačiau atsakovas K. K. nuomininkei R. S. negrąžino jam sumokėto užstato 1100,56 Eur. Kadangi 244,30 Eur suma neviršija 1110,56 Eur užstato sumos, kurią atsakovas K. K. įskaitė į žalos sumą, 244,30 Eur žalos atlyginimo suma įskaitoma į R. S. sumokėtą užstatą atsakovui ir atsakovui K. K. nepriteistina (CK 6.125 str. 2 d, 6.126 str. 1 d., 6.130 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovas K. K., atstovaujamas advokato Andriaus Budvyčio, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą pakeisti ir atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės R. S. 2943,93 Eur patirtą žalą, dalį šios sumos (1100,56 Eur) įskaityti į atsakovės apeliantui sumokėtą užstatą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė apelianto nuomojamą namą rado per nekilnojamojo turto agentūros 011 brokerį G. S., kuris kartu su skelbimu apie nuomojamą namą viešoje erdvėje patalpino ir 19 nuomojamo namo kartu su žemės sklypu fotonuotraukų. Atsakovės apsisprendimą susisiekti su apeliantu dėl gyvenamojo namo nuomos lėmė skelbimo turinys ir gyvenamojo namo fotonuotraukos. 2013 m. birželio 6 d. apeliantas su atsakove sudarė gyvenamojo namo kartu su jame esančiais daiktais, nuomos sutartį. Nuomos sutarties sudarymo dieną apeliantas priėmimo – perdavimo aktu perdavė atsakovei gyvenamąjį namą ir jame esančius daiktus (perduodamų daiktų sąrašas išsamiai išvardintas priėmimo – perdavimo akte). Tokia įvykių seka patvirtina, kad gyvenamasis namas atitiko skelbime esančiose fotonuotraukose fiksuotą padėtį. Priešingu atveju atsakovė už kaip teismo sprendime nurodoma „nugyventą“ gyvenamą namą nebūtų sutikusi mokėti gyvenamojo namo rinkos kainos, su 4 nepilnamečiais vaikais nebūtų kėlusis gyventi į tokį namą. Pastebėtina, kad atsakovei perduodant laikinai valdyti ir naudoti gyvenamą namą ir jame esančius daiktus, atsakovė priėmimo – perdavimo akte nenurodė jokių pastabų ar komentarų dėl gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų būklės, tuo tarpu, po gyvenamojo namo perdavimo laikinai valdyti ir naudotis, atsakovė netrukus elektroniniais laiškais nurodė, kas yra netinkama ir/ar neveikia, t. y. – sugedusi indaplovė, sulūžusi sofa, sutaisytas laiko laistymas, sugedusi Viasat televizijos antena. Taigi, tokia seka neginčijamai patvirtina, kad atsakovė buvo rūpestinga ir pastabi, todėl jei gyvenamasis namas ir jame esantis turtas būtų su defektais, netinkami naudoti, sulūžę ir/ar sugedę, apie tai apeliantas būtų informuotas.Ieškovas kol dėl ginčo sprendimo nesikreipė į profesionalų teisininką, iš principo neneigė apelianto pretenzijų dėl žalos padarymo, dėl apelianto dėstomų pretenzijų nepagrįstumo neatsikirto, tačiau apelianto pretenzijas ignoravo. Tai neginčijamai iliustruoja ieškovo 2015-09-10 laiškas apeliantui, kuriame ieškovas nurodo, kad niekas jau nepasikeis. Dėl atsakovės ir/ar ieškovo U. G. netinkamų veiksmų ir/ar neveikimo apeliantas buvo priverstas 2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašą ir 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktą sudaryti nedalyvaujant atsakovei ir/ar ieškovui, tačiau vien ta aplinkybė, kad šie dokumentai buvo sudaryti nedalyvaujant atsakovei ir ieškovui, nepaneigia padarytos žalos apimties ir pagrįstumo.2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašas ir 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktas buvo sudaryti tikslu fiksuoti gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų būklę po nuomos sutarties su atsakove pasibaigimo, o ne atlikti turto vertinimą pagal LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Pastebėtina, kad atsakovė ir/ar ieškovas nekvestionavo minėtų dokumentų ta prasme, kad tokių sugadinimų apskritai nėra ar jie yra kitokios apimties, o įrodinėjo, kad ne jiems kyla civilinė atsakomybė atlyginti padarytą žalą. Apeliantas turto sugadinimo momentą ir nuostolių dydį įrodinėja kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o 2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašu ir 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktu įrodinėja gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų padėtį (būklę, t. y. – žalos faktą ir žalos apimtį) po nuomos sutarties pasibaigimo ir gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų netinkamo perdavimo. Kauno apylinkės teismas nepagrįstai jais nesivadovavo.2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašu ir 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktu nustačius gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų padėtį (būklę), buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis su paklausimais, kiek kainuotų atstatyti sugadintą daiktą. Piniginė suma, reikalinga pašalinti nustatytą defektą, pagrįstai laikytina apelianto nuostoliais. Apeliantas teismui pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius padarytą žalą. Įrodymai dėl padarytos žalos dydžio pinigine išraiška nebuvo atsakovės ir/ar ieškovo kvestionuoti. Tam, kad nustatyti padarytų defektų atstatymo kaštus, nėra būtina nurodyti sugadintų daiktų vertės, kainos ar pateikti įsigijimo dokumentų. Tai, kad prie gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų priėmimo – perdavimo akto nėra pridėtos fotonuotraukos, neužkerta kelio gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų būklę įrodinėti kitomis galimomis įrodinėjimo priemonėmis, remtis netiesioginiais, tačiau abejonių nekeliančiais įrodymais.Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 380 Eur žalos už namo ir aplinkos sutvarkymą priteisimo. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos D. K. paaiškinimais, nes ji artimai bendrauja su atsakove. Liudytojos tvirtinimas, kad 6 valandas tvarkė namą nepagrįstas jokiais įrodymais, be to vien tvarkymo laikas nepatvirtina, kad liudytoja gyvenamąjį namą sutvarkė išsamiai ir tinkamai. Apeliantas sutvarkymo kaštus grindė trečiųjų asmenų pateiktu komerciniu pasiūlymu, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo kvestionuojamas. Trečiųjų asmenų pateiktas komercinis pasiūlymas yra pakankamas įrodymas dėl gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo kaštų pagrindimo.Atsakovė ir/ar ieškovas neginčija aplinkybės, kad nuomos sutarties galiojimo metu pakeitė sūpynių buvimo vietą ir pasibaigus nuomos sutarčiai, jos neatstatė. Kauno apylinkės teismas, atmesdamas apelianto reikalavimą dėl sūpynių atstatymo išlaidų, pasirėmė atsakovės ir/ar ieškovo paaiškinimais, kad sūpynės neturėjo pamatų, nebuvo betonuotos, stovėjo tiesiogiai ant žemės. Teismo nuomone, tai patvirtina atsakovės pateiktos fotonuotraukos. Su tokia Kauno apylinkės teismo išvada nėra pagrindo sutikti. Atsakovės pateiktos fotonuotraukos nepatvirtina aplinkybės, kad sūpynės neturėjo pamatų, nebuvo betonuotos ir stovėjo tiesiai ant žemės. Iš pateiktos fotonuotraukos aiškiai nematyti, kad supynės nėra sutvirtintos su žeme. Apelianto teigimu, sūpynės turėjo pamatą ir buvo betonuotos. Toks apelianto argumentas pagrįstas jau vien tuo, kad sūpynės išimtinai skirtos naudoti vaikams, todėl labai tikėtina, kad siekiant saugaus sūpynių naudojimo, jos buvo papildomai pritvirtintos prie žemės. Kaip jau buvo minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovė ir/ar ieškovas pakeitė sūpynės buvimo vietą ir jos neatstatė. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius sūpynių atstatymo į buvusią vietą buvusiomis sąlygomis kaštus, kurie iš principo atsakovės ir/ar ieškovo nebuvo kvestionuojami. Esant minėtoms aplinkybėms, apelianto reikalavimas priteisti sūpynių atstatymo į buvusią vietą buvusiomis sąlygomis kaštai yra pagrįstas ir turėjo būti tenkinamas.Atsakovė nepaisė draudimo atlikti bet kokius nuomojamo turto pakeitimus be rašytinio nuomotojo sutikimo. Atsakovės nurodymu buvo sužalota gyvenamojo namo siena, ją kiaurai pragręžiant, tikslu pravesti šviesolaidinio ryšio kabelį, nors gyvenamajame name buvo įrengtas įvadas iš AB „Teo“ šulinio ir išvedžioti kanalai. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė ir/ar ieškovas neneigia aplinkybės, jog a) toks gyvenamojo namo sugadinimas yra, b) pamatai buvo pragręžti nuomos sutarties galiojimo metu, c) pamato pragręžimas buvo atliktas be apelianto žinios ir be jo sutikimo, d) pamato pragręžimas buvo atliktas atsakovės nurodymu jos pasamdytų asmenų į gyvenamąjį namą įvedant internetą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, atsakovė ir/ar ieškovas šias aplinkybes pripažįsta (be to, jos fiksuotos 2015-09-17 turto sugadinimo aprašu ir 2015-09-21 žalos aktu), todėl jos laikytinos įrodytomis (LR CPK 182 str.). Šių defektų šalinimo vertė yra 400 Eur.Teismas analogiškus kaip ir dėl 400 Eur nuostolių už gyvenamojo namo pamato pragręžimą atmetimo nurodo argumentus dėl nuostolių už laiptų sugadinimą (110 Eur) ir už vidinių namo sienų ir spintų sugadinimą jas pragręžiant ir prikabinant kablių, laikiklių (250 Eur) atmetimo. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, kad yra sugadintos vidinės namo sienos ir spintos, taip pat neginčijo žalos apimties ir žalos padarymo būdo. Atsakovė argumentuoja, kad gyvenamojo namo perdavimo metu nebuvo fiksuota gyvenamojo namo ir jame esančių daiktų būklė, tačiau vien ši aplinkybė neeliminuoja atsakovės civilinės atsakomybės už padarytą žalą, kadangi žalos padarymo ir nustatymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitaip leistinais įrodymais. Apelianto reikalavimas dėl 360 Eur už sugadintus laiptus ir vidines gyvenamojo namo sienas ir spintas turėjo būti tenkinamas.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir/ar ieškovas teismui paaiškino, kad pianinas stovėjo gyvenamojo namo hole po laiptais. Po kurio laiko ant pianino pro stoglangį pradėjo lašėti vanduo, todėl atsakovė kartu su ieškovu pianiną perkėlė į virtuvę. 2015-09-21 žalos aktu (Nr. 18) fiksuota, kad nuplėšta šoninė apdaila. 2015-09-21 žalos akte fiksuota, kad nulupta pianino kėdės koja, matyti šuns dantų ir nagų žymės (Nr. 1 ir 2), sunaikintos 6 kėdės, matomos šuns dantų žymės, šuo nugraužė odos apvalkalus nuo kėdžių kojų, apgraužė sėdimąją dalį aplinkui (Nr. 9-12).Atsakovė ir/ar ieškovas bylos nagrinėjimo metu teismui patvirtino, kad 2013 metais apie Kalėdas atsakovė ir/ar ieškovas įsigijo mažą šuniuką. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovės teismui pateikti kiti įrodymai – fotonuotraukos. Atkreiptinas dėmesys, kad kėdžių apgadinimai yra specifiniai – t. y. kėdės yra sukandžiotos, labiausiai tikėtina, šuns. Vadovaujantis tikėtinumo taisykle, labiausiai tikėtina, kad kėdes sugadino (sukandžiojo) būtent atsakovės šuo. Tokia išvada darytina sistemiškai vertinant įvykius – a) perduodant gyvenamąjį namą atsakovė dėl kėdžių nepateikė jokių pastabų, b) pastabų nepateikė, nes kėdės buvo naujos ir/ar geros kokybės, c) 2013 metų pabaigoje atsakovė įsigijo mažą šuniuką, d) visuotinai žinoma, kad jaunas šuo graužia įvairius daiktus, e) atsakovės šuo pagal amžių atitinka tokį šunį, kuris realiai gali apgraužti daiktus. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl 320 Eur nuostolių atlyginimo už sugadintą pianiną ir pianino kėdutę.Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės apelianto naudai 137 Eur už atsakovės galimai prarastą ir negrąžintą apelianto turtą – t. y. automatinių vartų pultelis (pakaitinio pultelio įsigijimas ir programavimas - 37 Eur), komplektas namų durų raktų (dviejų raktų gamyba - 40 Eur), kiemo vartelių raktai (negrąžinti abu, todėl reikalinga keisti spyną, kurios kaina, įskaitant darbų vertę, yra 30 Eur), dekoruotas šviestuvo gaubtas (vertė 30 Eur). Ieškovas, perduodamas gyvenamajį namą, grąžino apeliantui vieną komplektą gyvenamojo namo raktų, tačiau kito komplekto neturėjo (galimai liko pas atsakovę), negrąžino nei vieno kiemo vartelių spynos rakto. Esant minėtoms aplinkybėms, apelianto reikalavimas dėl nuostolių gaminant prarastus raktus atlyginimo yra pagrįstas. Taip pat, vertintina aplinkybė, kad atsakovė ir/ar ieškovas galimai prarado jiems perduotus raktus, atsakovė neorganizavo ir nedalyvavo gyvenamojo namo perdavime, šalių santykiai pasibaigė piktuoju, todėl pagrįsta, kad esant tokioms aplinkybėms, apeliantas ne tik gamintų prarastus raktus, o apskritai keistų gyvenamojo namo ir kiemo vartelių spynas. Apelianto manymu, apelianto reikalavimas dėl prarastų daiktų vertės priteisimo yra pagrįstas ir turėjo būti patenkintas.Teismui pateikiamas išrašas iš apelianto banko sąskaitos patvirtino, kad visi iki nuomos termino pradžios sodininkų bendrijos priskaityti mokesčiai su skola ir delspinigiais (viso 388 Lt) buvo sumokėti apelianto atliktu 2013-07-01 mokėjimo pavedimu. Taigi visos kitos sumos, kurios buvo priskaitytos jau nuomos termino laikotarpiu, sudaro atsakovės (nuomininkės) skolą. Bendra visų nurodytų nesumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių suma ir nuomos mokesčio nepriemoka sudarė 417,23 Eur (komunaliniai ir kiti mokesčiai 273.29 Eur + nuomos mokesčio nepriemoka 143,94 Eur).Kauno apylinkės teismas skundžiamu sprendimu iš atsakovės apelianto naudai priteisė 143,94 Eur nuomos mokesčio nepriemokos ir 34,07 Eur nesumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių, dėl likusios prašomos priteisti komunalinių mokesčių ir kitų mokesčių sumos (239,22 Eur) teismas apskritai nepasisakė, t. y. nei atmetė apelianto reikalavimo šioje dalyje, nei jį tenkino. Apelianto teismui pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad apelianto reikalavimas dėl komunalinių ir kitų mokesčių priteisimo iš atsakovės yra visiškai pagrįstas, todėl turėjo būti pilnai tenkintas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. S. ir ieškovas U. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybes, kad namas ir jame esantys daiktai buvo nenauji patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: U. G. ir R. S. susirašinėjimas ei. laiškais su K. K., taip pat, apie prastą buities, namų apyvokos daiktų, kiemo ir paties namo būklę, pelėsį, patvirtino liudytoja A. S., kuri padėjo susitvarkyti namą nuomininkams, kad jie galėtų su vaikais įsikelti gyventi. Taip pat, ieškovo 2016-10-24 pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad namo pamatai buvo aptrupėję, apipeliję (nuotrauka Nr. 1 ir Nr. 2). Pateiktoje nuotraukoje Nr. 5 matyti virtuvės kėdžių atlošo apdraskymai. Kad name daiktai buvo iš anksčiau, teismo posėdyje patvirtino pats apeliantas K. K., taip pat patvirtino, kad name ankščiau yra gyvenę nuomininkai. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo nurodydamas, kad atsakovas neįrodė, jog reiškė R. S. pretenzijas dėl žalos atlyginimo iki 2015-09-21 žalos akto surašymo, o skambučio išklotinė patvirtina, kad atsakovas galimai skambino R. S. sesei A. S. 2015-03-25 d., t. y. likus daugiau nei 5 mėn. iki nuomos sutarties pabaigos. Pats apeliantas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nei apie padarytą žalą, nei apie netinkamai perduotą namą pačios R. S. jokia forma neinformavo, tą pagrįstai ir teisingai konstatavo sprendime ir teismas.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apelianto nurodytos 380 Eur sumos už namo sutvarkymą, kaip nurodė pats apeliantas, namą ir aplinką jis tvarkė savo ir šeimos jėgomis, o ne samdė šiuos darbus atliekančius asmenis, todėl realių nuostolių dėl namo sutvarkymo atsakovas nepatyrė. Be to, pats atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti, kokius nuostolius dėl namo ir aplinkos valymo patyrė, t. y. iš pradžių apeliantas nurodė, kad savo paties valymo paslaugas vertina 250 Eur, vėliau apeliantas savo paties namų valymą įsivertino jau 380 Eur. Be to, tik 2015-09-21 apeliantas surašė žalos aktą, kad po nuomos sutarties pasibaigimo tiek gyvenamasis namas, tiek aplinka nebuvo tvarkingi, tačiau namas buvo perduotas ne 2015-09-21, o 2015-08-31, todėl neatmestina tikimybė, kad 2015-09-21 žalos akte fiksuota namo ir aplinkos netvarka galėjo atsirasti jau po namo perdavimo, per 3 savaičių laikotarpį nuo 2015-09-01 iki 2015-09-21 akto surašymo.Apeliantas teigdamas priešingai, kad sūpynės turėjo pamatą ir buvo betonuotos, šio savo teiginio nepagrindė jokiais kitais įrodymais be savo subjektyvių paaiškinimų (CPK 178 str.). Taigi, nesant jokių objektyvių duomenų (pvz. foto nuotraukų), kurie patvirtintų, kad buvo sunaikintas betono pamatas ir įtvirtinimai, nesant jokių duomenų, kad sūpynės buvo įbetonuotos ar kitaip sutvirtintos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apelianto prašomos 220 Eur sumos už sūpynių atstatymą.Nei atsakovė, nei ieškovas nepripažino ir nesutiko su žala sienoms ir laiptams, nes laiptų plytelės buvo apgadintos iki namo nuomos sudarymo, o žalą namo sienai, įvedant internetą galimai padarė ne atsakovė ar ieškovas, o Teo LT darbuotojai, vedę internetą.Apeliantas pats savo apeliaciniame skunde nurodo 3 skirtingas galimas pianino sienelės apgadinimo priežastis, iš kurių nei viena nesusijusi su konkrečiai R. S. veiksmais. Taigi, kuri konkreti priežastis sąlygojo nuostolių atsiradimą ir kas konkrečiai padarė žalą, atsakovas neįrodė, todėl nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė nuomininkės R. S. ir ieškovo neteisėtų veiksmų dėl pianino ir kėdutės sugadinimo.Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančias fotonuotraukas bei liudytojų D. K. ir A. S. parodymus, kad 6 kėdės jau buvo nenaujos, apdriskusios, apkandžiotos. 2015-08-31 ieškovas U. G. apeliantui būtent ir perdavė tą patį 1 komplektą raktų, kurį buvo gavusi atsakovė R. S.. Ginčo, kad 2015-08-31 apeliantui buvo perduoti namo raktai nėra, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad išlaidos už spynų keitimų, raktų gaminimą turėtų būti priteistinos kaip žala iš atsakovės R. S..Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad bendra visų nesumokėtų komunalinių ir kitų mokesčių suma ir nuomos mokesčio nepriemoka sudarė 417,23 Eur (komunaliniai ir kiti mokesčiai 273,29 Eur + nuomos nepriemoka 143,94 Eur), tačiau realiais rašytiniais įrodymais sugebėjo pagrįsti tik 143,93 Eur nuomos mokesčio nepriemoką ir 33,37 Eur įsiskolinimą už vandenį ir sodų bendrijai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai apeliantui priteisė įrodyto ir pagrįsto rašytiniais įrodymais dydžio nuomos mokesčio ir komunalinių bei kitų mokesčių nepriemoką, kuri viso sudaro 177,30 Eur sumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dalyje dėl žalos, kilusios iš tarp atsakovės R. S. ir apelianto K. K. 2013 m. birželio 6 d. sudarytos nuomos sutarties, dydžio.Nustatyta, kad atsakovė R. S. ir apeliantas K. K. 2013 m. birželio 6 d. pasirašė gyvenamojo namo nuomos sutartį, pagal kurią K. K. išnuomojo R. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais baldais, virtuvės ir sanitariniais įrenginiais bei prietaisais pagal pridedamą perdavimo–priėmimo aktą (sutarties 1.3 p.). Nuomininkė R. S. sutartimi įsipareigojo pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti nuomotojui K. K. gyvenamąją patalpą, baldus, virtuvės ir sanitarijos įrenginius bei prietaisus tokioje pačioje estetinėje ir techninėje būklėje, kokia ji buvo nuomos pradžioje, tačiau nuomininkas neatsako už normalų nusidėvėjimą (sutarties 2.2.6 p.). taip pat nuomininkė įsipareigojo atlyginti nuomotojui nuostolius, jei tokie atsirado dėl nuomininko kaltės. Jei nuomininkas nesutinka su padarytos žalos dydžiu, kuriuos nustato nuomotojas, šalių susitarimu galima atlikti nepriklausimą ekspertizę, kuri nustatys žalos dydį (sutarties 2.2.9 p.). Šalys tą pačią dieną pasirašė perdavimo–priėmimo aktą, kuriame išvardinti visi nuomininkei perduoti daiktai, esantys gyvenamajame name (el. b. t. 1, b. l. 7–8). Nuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugsėjo 1 d., nuomos mokestis per mėnesį – 1900 Lt, pirmas mokėjimas 1900 Lt turėjo būti sumokėtas iki 2013 m. birželio 7 d., kuris lieka kaip užstatas pas nuomotoją iki nuomos sutarties pabaigos, tuomet turi būti grąžinamas nuomininkui, išskyrus atvejus, jei turtui yra padaryta žala arba nesumokėti mokesčiai susiję su nuoma. Kitas mokėjimas būrėjo būti 3800 Lt, kuris paskirstytas sekančiai: 1900 Lt už 2013 liepos mėnesį, o 1900 Lt lieka kaip užstatas pas nuomotoją iki nuomos sutarties pabaigos, tuomet turės būti grąžinamas, išskyrus atvejus, jei turtui bus padaryta žala (sutarties 3.2 p.). Taigi, iš viso nuomininkė sumokėjo 3800 Lt (1100,56 Eur) užstatą nuomotojui, kuris turėtų būti grąžinamas, jei nuomininkė nepadarė žalos turtui ir sumokėjo visus su nuoma susijusius mokesčius. Apeliantas nurodo, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, gyvenamasis namas grąžintas nuomininkui nustatytu terminu, tačiau apeliantas apžiūrėjęs namą nustatė, jog dėl nuomininkės veiksmų turtui yra padaryta žala, kurią sudaro 3188,23 Eur. Nuomininkė sumokėdama 1100,56 Eur, dalį nuostolių atlygino ne ginčo tvarka, tačiau liko neatlyginti 2087,67 Eur dydžio nuostoliai, kuriuos prašoma teismo priteisti iš nuomininkės R. S.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apelianto turtui padarytos žalos dydis yra 244,30 Eur, kurią įskaitė į užstato sumą ir apeliantui iš nuomininkės daugiau žalos nepriteisė. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad nuomininkei su šeima gyvenant išnuomotame name buvo padaryta turtui žalos už 2087,67 Eur. Apeliantas prašė teismo priteisti iš atsakovės R. S. nuostolius pinigine išraiška, kurie susideda iš: 1) nuomos mokesčio nepriemokos 143,94 Eur, kadangi per mažai sumokėta už 2013 m. rugsėjo ir 2014 m. lapkričio mėnesius; 2) už komunalines ir kitas paslaugas 273,29 Eur (5,22 Eur skola UAB „Kauno švara“, 5,12 Eur skola UAB „Kauno vandenys“, 102,95 Eur skola sodo bendrijai ir 160 Eur delspinigių); 3) apleistos namo aplinkos ir namo vidaus sutvarkymo išlaidos 380 Eur; 4) sužaloto pianino sutvarkymas 320 Eur ir pianino kėdutės remontas 54 Eur, šešių kėdžių valgomojo remontas 900 Eur; 5) sudaužytų lauko plytelių, kurių remonto vertė 110 Eur; 6) sugadintų dviejų spintų, sužalotos namo vidinės sienos, kurių remontas kainuotų 250 Eur; 7) dingusio automatinių vartų pultelio 37 Eur vertės, vieno komplekto namų durų raktų 40 Eur vertės, kiemo vartelių raktų 30 Eur vertės, stiklinio dekoruoto šviestuvo gaubto 30 Eur vertės, bendra dingusių daiktų vertė 137 Eur; 8) sužalota pastato siena, pragręžta kiaurai ir pervestas šviesolaidinio ryšio kabelis, atkūrimo kaina 400 Eur; 9) kiemo sūpynių perkėlimas į ankstesnę vietą, įskaitant paruošiamuosius darbus, 220 Eur. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais apelianto K. K. reikalavimus dėl nuomos mokesčio nepriemokos 143,93 Eur, dėl nesumokėtų mokesčių už vandenį ir sodų bendrijai 33,37 Eur, dėl prarastų šviestuvo gaubto ir kiemo vartų pultelio 67 Eur, kas iš viso sudaro 244,30 Eur. Apeliantas su priteistos žalos dydžiu nesutinka ir prašo jo priešieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsakovas prašydamas priteisti iš atsakovės 3188,23 Eur turtinę žalą, nurodo, kad tiek nuomojamas namas, tiek jame esantis turtas nuomininkei buvo perduoti itin geros būklės, kai kurie nuomai perduoti daiktai (pvz., kai kurie baldai) buvo visiškai nauji. Savo argumentams pagrįsti apeliantas pateikė teismui 2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašą ir 2015 m. rugsėjo 21 d. žalos aktą.Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-219/2015).Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 21 d. sudaryto žalos akto matyti, kad namas apžiūrėtas 2015 m. rugsėjo 9 d., dalyvaujant apeliantui ir nekilnojamojo turto agentūros brokeriui G. S.. Šiame akte apelianto įvardinti sugadinimai ir pridėtos nuotraukos (el. bylos t. 1. b. l. 80–86). Iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 17 d. turto sugadinimo aprašo matyti, kad jis adresuotas nuomininkei, aprašą sudarė ir defektus nustatė pats apeliantas (el. b. t. 1, b. l. 48–49). Taigi, nustatyta, kad minėti žalos aktas ir aprašas surašyti nuomininkei R. S. nedalyvaujant, jau pasibaigus nuomos sutarčiai po kelių savaičių ir grąžinus raktus nuomotojui. Apeliantas savo argumentus, kad nuomininkei buvo išnuomotas labai geros būklės namas su tvarkingais baldais, įrodinėja nekilnojamojo turto agentūros 001 internete paskelbtomis nuotraukomis. (el. b. t. 1, b. l. 33–44). Apelianto vertinimu, skelbime pateiktose nuotraukose fiksuotas gyvenamasis namas atitiko jo realią padėtį, nes atsakovė R. S. jokių pretenzijų nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog namas, jame esančios patalpos, daiktai yra tvarkingi. Tačiau nėra galimybės nustatyti, kada šios nuotraukos buvo padarytos, juo labiau, jog bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas minėtą namą ne kartą buvo išnuomojęs kitiems asmenims, jame ir pats kurį laiką gyveno. Be to, ieškovas ir atsakovė R. S. nurodė, kad realiai namas ir jame esantys daiktai atrodė visiškai ne taip, kaip skelbime buvusiose nuotraukose. Dėl to galima daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto agentūros 011 nuotraukos galėjo būti darytos žymiai anksčiau. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. birželio 6 d. perdavimo–priėmimo akte yra išvardinti tik daiktai, kurie kartu su namu buvo perduoti nuomininkei, tačiau nėra šių daiktų išvaizdos aprašymo, nuotraukų daiktų perdavimo datai, jų vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nuomos sutartyje buvo susitarę, kad iškilus ginčui dėl žalos turtui padarymo, gali būti skiriama ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė nebuvo atlikta, apeliantas turtą po nuomos sutarties pasibaigimo apžiūrėjo nedalyvaujant nuomininkei, teismui nepateikta sugadintų daiktų remonto kaštų skaičiavimo ataskaitos, lokalinės sąmatos, išskyrus sūpynių betonavimo darbų sąmata, sąskaitų, aktų, vaizdo įrašų, daiktų nuotraukų nuomos pradžioje 2013 m. birželio 6 dienai ir nuomos pabaigoje 2015 m. rugpjūčio 31 dienai. Nesant tokių rašytinių įrodymų, nėra galimybės apskaičiuoti, apelianto nuomone, sugadintų daiktų atkuriamąsias vertes, patirtus nuostolius. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad apeliantas neturėjo tvirtos nuomonės dėl jam padarytos žalos dydžio, nes žalos akte, apraše, elektroniniuose laiškuose nurodomi daiktų sugadinimai nurodomi skirtingai, nenuosekliai (el. b. t. 1, b. l. 45).CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.Atsakovė R. S. nesutinka su apelianto argumentais, kad gyvenamojo namo nuomos laikotarpiu apelianto turtui padarė žalos, nes namą 2015 m. rugpjūčio 31 d. pridavė ieškovas apeliantui sutvarkytą, išvalytą, be to, perduodant namą nuomotojui, nebuvo pasirašytas perdavimo–priėmimo aktas, apeliantas tą dieną pretenzijų nepareiškė. Tai reiškia, kad būtina nustatyti žalos dydį, atsakovės R. S. neteisėtus veiksmus ir neteisėtų veiksmų ir apelianto turtui atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 380 Eur už aplinkos sutvarkymą, nes apeliantas rado labai apleistą aplinką. Ieškovas U. G. ir atsakovė R. S. nurodė priešingas aplinkybes, kad namas 2015 m. rugpjūčio 31 d. buvo sutvarkytas. Šias aplinkybes paliudijo A. S., kuri padėjo R. S. sutvarkyti išsinuomotą namą, išvalyti pelėsius, teritoriją, ravėti piktžoles, šienauti žolę, valyti augalus nuo kenkėjų, bei liudytoja D. K., kuri paaiškino, kad vasaros pabaigoje valė išnuomotą namą 6 valandas. Taip pat liudytoja paaiškino, kad jai tvarkant namą atvažiavo ieškovas U. G. su namo savininku apeliantu, kurie vaikščiojo po namą, jokių pretenzijų iš savininko pusės nebuvo, pretenzijų savininkas dėl blogai sutvarkyto namo taip pat nereiškė. Be to, liudytoja patvirtino, jog raktus nuo namo ieškovas atidavė tą pačią dieną kai ji sutvarkė namus. Apeliantas savo argumentus dėl aplinkos sutvarkymo grindžia UAB „Švaros asai“, UAB „Ideali švara“ nurodytomis vidutines dviejų aukštų namo sutvarkymo kainomis, tačiau apeliantas savo skunde nurodo, kad namą sutvarkė savo šeimos jėgomis, šiems darbams atlikti trečiųjų asmenų nesamdė, todėl laikytina, kad realių nuostolių dėl namo aplinkos sutvarkymo apeliantas neįrodė. Iš byloje esančių nuotraukų bei pridėto disko matyti, kad pelėsis ir aptrupėję pamatai nuomojamame name buvo fiksuoti jau 2014 m. liepos 13 d., o namas ir aplinka – sutvarkyti, veja prižiūrėta iš byloje esančių nuotraukų nustatė, kad Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantas nepaneigė aplinkybės, jog dar iki išnuomojant namą R. S., namas buvo nuomojamas kitiems nuomininkams, o ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad baldai, įrenginiai buvo naudojami ir eksploatuojami. Iš pateiktų nuotraukų, liudytojų D. K., A. S. parodymų, ieškovo, atsakovės R. S. paaiškinimų, spręstina, kad nuomojamas namas, aplinka buvo valomi, tvarkomi, prižiūrimi, be to, byloje nėra įrodymų, paneigiančių liudytojos D. K. argumentus, kad ir perduodant namą 2015 m. rugpjūčio 31 d. jis nebuvo išvalas ir sutvarkytas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kaip neįrodyto apelianto reikalavimo dėl 380 Eur žalos priteisimo, atsiradusios dėl nesutvarkyto namo ir jo aplinkos. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė už kieme esančių sūpynių sugrąžinimo į buvusią vietą išlaidas, nes sūpynės buvo įbetonuotos ir turėjo pamatą. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių nuotraukų nustatė, kad supynės neturėjo betoninių pamatų, o buvo pastatomos ant žemės, ant kurios auga žolė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teismo argumentais sutinka, be to, apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad sūpynių pamatas prieš perkeliant buvo išbetonuotas ir perkėlus sūpynes jis buvo sunaikintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už sūpynių perkėlimą nepriteisė 200,00 Eur, nes byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad sūpynės nuomos pradžioje turėjo betoninius pamatus, kurie buvo sunaikinti.Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 400 Eur nuostolių už gyvenamojo namo pamato pragręžimą, 110 Eur už laiptų sugadinimą, 250 Eur už sienų ir spintų sugadinimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nurodydamas padarytos žalos dydį, nepateikė sąmatos, nenurodė, kokie konkretūs darbai turėtų būti atlikti ir kokia tiksli darbų atlikimo kaina, kokios medžiagos turėtų būti panaudotos. Be to, byloje nėra įrodymų, kad sienų, laiptų plytelių sugadinimai nebuvo prieš namą išnuomojant atsakovei R. S., nes, kaip jau buvo minėta prieš tai, nėra užfiksuoti namo ir jame esančių daiktų būklė nuomos pradžioje, o minėti sugadinimai fiksuoti jau po nuomos santykių pasibaigimo ir nedalyvaujant atsakovei R. S., o internetą į namą vedė AB TEO darbuotojai, todėl atsakovė R. S. prie žalos atsiradimo namui neprisidėjo. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtiems daiktams suremontuoti yra reikalinga prašoma priteisti sumą, dėl to pagrįstai ir šiuos reikalavimus netenkino. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė už pianino, pianino kėdutės ir šešių vienetų kėdžių sugadinimą. Apelianto vertinimu, kėdes apgraužė atsakovės R. S. šuo, o pianinas sugadintas dėl drėgmės. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, kad pianinas, jo kėdutė ir 6 kėdės buvo sugadinti tuo metu, kai namas buvo išnuomotas R. S., kadangi, kaip jau buvo minėta prieš tai, minėtų daiktų būklė nebuvo fiksuota nuomos santykių pradžioje. Atsakovė R. S. ir ieškovas nurodo, kad minėtų daiktų būklė ne kokia buvo nuomos pradžioje, kėdės buvo apkandžiotos dar prieš nuomos pradžią. Teismo vertinimu, nesant įrodymų, kada buvo apgadinti minėti baldai, nėra pagrindo tenkinti ir šį apelianto reikalavimą. Dėl dingusių daiktų atsakovė R. S. neginčijo, kad dingo automatinių vartų pultelis ir lempos gaubtas, todėl sutiko apeliantui atlyginti faktines įsigijimo išlaidas, kurios sudaro 67 Eur, todėl šis reikalavimas buvo patenkintas. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent nuomininkė R. S. prarado raktus, iš kurios prašoma priteisti spynų pakeitimo išlaidas. Taigi, nesant įrodymų apie patirtas išlaidos už spynų keitimą, raktų gaminimą, nėra pagrindo tenkinti ir šių apelianto reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė nuomininkės nesumokėtų išlaidų už komunalines paslaugas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas U. G. 2015 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 178 sumokėjo UAB „Kauno švara“ 15,40 Eur. Tas aplinkybes, kad UAB „Kauno švara“ 15,40 Eur suma yra sumokėta patvirtina UAB „Kauno švara“ pažyma. Iš UAB „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimų žiniaraščio nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. matyti, kad nepriemokos likutis 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 20,35 Eur, o iš 2015 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 177 matyti, kad ieškovas U. G. UAB „Kauno vandenys“ sumokėjo 15,15 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad UAB „Kauno vandenys“ liko nesumokėta 5,20 Eur suma. Iš 2014 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymo Nr. 492 matyti, kad R. S. sodininkų bendrijai „Politechnika“ sumokėjo 165 Lt, tačiau byloje nėra įrodymų, kad nuomininkė R. S. SB „Politechnika“ sumokėjo likusią dalį, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sodininkų bendrijai nepriemoka yra 97,50 Lt, kas sudaro 28,24 Eur. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui priteistina tokia mokesčių suma, kuri pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad naudos įskaitymo į nuostolius būtinoji sąlyga yra, kad ir viena, ir kita kiltų iš to paties veiksmo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikydamasis CPK 176 ir 185 straipsnių reikalavimų, ištyrė bei vertino visas reikšmingas aplinkybes, nustatė, kokia yra reali žala ir koks yra jos dydis, tai yra tinkami įvertino byloje esančių įrodymų visumą, jų pakankamumą, sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), todėl pagrįstai sprendė, kad padarytos apeliantui žalos dydis yra 244,30 Eur įskaitytinas į R. S. sumokėto užstato sumą 1100,56 Eur, dėl to atsakovui K. K. jokia žala nepriteistina. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo K. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas U. G. už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme advokatei sumokėjo 450 Eur (el. b. t. 3, b. l. 141–142), todėl teismui nusprendus netenkinti atsakovo K. K. apeliacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš apelianto ieškovo U. G. naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui U. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.