Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-08-26 · Civilinė byla Nr. 2S-705-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-08-19Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-11Šiaulių apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-26Šiaulių apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2015-06-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-26
Bylos Nr.
2S-705-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05309-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro
Civilinė byla Nr. 2S-705-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05309-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 28.; 99.9.; 122.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš advokatės D. L. M..

Teismas, išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-2147-291/2014 (buvęs Nr. 2-6449-841/2013) iš advokatės D. L. M.. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje, iškeltoje pagal advokatės D. L. M. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, ją įpareigojo pateikti atsiliepimą, todėl kreipėsi pagalbos į advokatą, kuriam už teisinę pagalbą sumokėjo 1300 Lt. Nors teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi advokatės skundą patenkino ir įpareigojo suteikti advokatės prašomą informaciją bei atlikti notarinį veiksmą, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, kuriuo ji prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, o advokatės D. L. M. skunde pareikšto prašymo netenkino ir civilinę bylą nutraukė, tačiau bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo neišsprendė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. prašymo dėl 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš advokatės D. L. M. netenkino. Teismas nurodė, kad tarp advokatės D. L. M. ir jos klienčių N. B. ir L. B. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 12/096, t.y. advokatas, kaip profesionalus teisininkas veikė savo klienčių interesais ir jų vardu, t.y. įstatymas nesuteikia teisės veikti advokatei kaip savarankiškam civilinių teisinių santykių subjektui. Tuo tarpu prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo pateiktas iš advokatės. Advokatas atlieka procesinius veiksmus ne savo, o savo klientų vardu ir jų naudai. Todėl advokato, kaip savarankiško subjekto, atsakomybė galima tik Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka arba jeigu būtų konstatuotas jo, kaip atstovo, piktnaudžiavimas civilinėmis procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.). Pareiškėjai B. Š. 2014-03-03 nutartimi buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą šalį tinkama, tačiau pareiškėja to nepadarė. Teismas konstatavo, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas akivaizdžiai pareikštas netinkamam asmeniui, todėl yra atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje Nr. 2-2147-291/2014 (buvęs Nr. 2-6449-841/2013) ir išspręsti šioje byloje klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo - priteisti B. Š. iš pareiškėjos D. L. M. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į jos skundą surašymą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų turinys neatitinka bylos aplinkybių, nes civilinėje byloje Nr. 2-6449-841/2013, iškeltoje dėl advokatės D. L. M. skundo, bylos dalyviais buvo tik asmuo teikiantis skundą advokatė D. L. M. ir suinteresuotas asmuo dėl kurio veiksmų teikiamas skundas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š.. Šioje byloje nei teismo nurodytų N. B. ir L. B., nei kokių nors kitų bylos dalyvių nėra. Taigi, šioje byloje pareiškėjas yra ne N. B. ir L. B., o advokatė D. L. M. (CPK 37 str. 2 d.). Skundą pasirašė tik advokatė D. L. M..

2. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalimi bei 57 str. 3 d. ir 56 str. 1 dalimi, motyvuodamas jog tarp advokatės D. L. M. ir jos klienčių N. B. ir L. B. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 12/096, neva advokatė veikė jų vardu. Šioje byloje negali būti taikomos šios procesinės teisės normos, kadangi nėra tokio faktinio pagrindo. Su skundu pateikta N. B. ir L. B. su advokate D. L. M. 2012-05-22 sudaryta teisnių paslaugų sutartimi Nr. 12/096 klientės advokatei pavedė atstovauti joms civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, o ne civilinėje byloje dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Advokatė pateikė skundą, pradėdama kitą civilinę bylą, kurios dalyviais nėra nei N. B., nei L. B. ir jos niekaip nėra išreiškusios savo valios paduoti teismui skundą dėl notarės veiksmų. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad N. B. ar L. B. būtų pavedusios advokatei skųsti notarės veiksmus, pradedant kitą civilinę bylą, jos negali būti atsakingos už notarės turėtas išlaidas dėl atsiliepimo į advokatės skundą surašymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą advokatė D. L. M. nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundo ir prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Notarės atskirajame skunde minimos 2012-05-22 teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatė teikė teisines paslaugas dėl juridinio fakto nustatymo klientėms N. B. ir L. B., ko pasekoje klientės advokatę įgaliojo imtis visų įstatymais jai suteiktų priemonių siekiant sutartyje nustatytų tikslų, tuo tarpu ir gauti iš notaro dokumentus ir informaciją, kuri buvo aktuali bylai, bei kurią suteikti notaras atsisakė, todėl klienčių atstovė ir teikė teismui skundą dėl notaro veiksmų bei įpareigojimo suteikti duomenis aktualius juridinio fakto nustatymo byloje Nr. 2-3692-362/2013. Minimoje byloje dėl juridinio fakto nustatymo pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad N. ir L. B. atstovė negavo duomenų iš notaro bei siekiant nevilkinti proceso bei operatyviau išnagrinėti bylą savo ruožtu išsireikalavo iš notarės prieš tai advokatės prašytų iš notaro duomenų, tad teigti, kad procesas buvo pradėtas be pagrindo ir neatstovaujant N. bei L. B. yra tik teismo klaidinimas. Advokatės notarei reiškiami reikalavimai buvo teikiami ne be pagrindo, ką papildomai įrodo ir 2013 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis, kurioje teismas padarė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas net nevertino advokatės skundo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi užtrukus bylos nagrinėjimui, dėl pačios notarės pateikiamų skundų, išnyko aplinkybės galėjusios sukelti materialinių teisinių padarinių, ko pasekoje apeliacinės instancijos teismas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį panaikino ir bylą nutraukė, todėl teiginys kad skundas buvo paduotas be pagrindo yra nepagrįstas.

2. Atkreipia teismo dėmesį, kad advokatės skundas teismui buvo paduotas dėl notarės atliekamų darbinių funkcijų - atsisakymo pateikti prašomus duomenis. Kadangi skundas išimtinai susijęs tik su jos darbo funkcijomis, pateikdama atsakymą ji tik turėjo pagrįsti ir argumentuoti savo veiksmus, kas pagal jos darbo funkcijas ir asmenų aptarnavimo aprašą yra privaloma padaryti. Tačiau notarė atsakymo pateikimui, o tai reiškia jos funkcijų atlikimui, pasisamdė advokatą ir papildomai jam sumokėjo nepateisinamai didelį užmokestį, kurį dabar siekia perkelti advokatei. Tai, kad notarė savo funkcijas susijusias su jos tiesioginiu darbu perkelia atlikti trečiajam asmeniui yra tik pačios notarės problema ir tokiu atveju kiti asmenys neturi apmokėti jos papildomai samdomiems teisininkams. Atkreiptinas dėmesys ir į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatams ar advokato padėjėjams teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių rekomendacijų II dalis 8.15 punktas nustato, kad tokios kategorijos bylose užmokestis negali būti didesnis kaip 0,5 MMA, kas sudaro 500 Lt, ko pasekoje net ir reikalaujamas advokato užmokestis neatitinka nustatytų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priteisti notarės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš šalies atstovės.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (19-20 b.l.) advokatės skundą patenkino ir įpareigojo notarę B. Š. suteikti advokatės D. L. M. prašomą informaciją bei atlikti notarinį veiksmą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi, išnagrinėjęs notarės atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir civilinę bylą nutraukė (31-33 b.l.). 2013-11-28 notarė B. Š. Šiaulių apylinkės teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (36-37 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi notarės B. Š. prašymo netenkino (38-39 b.l.). Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. 2013-12-10 padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutarties (41-42 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. vasario 11 d. nutartimi notarės atskirąjį skundą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (49-51 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pasiūlė Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarei B. Š. per 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo patikslinti asmenį, iš kurio reikalauja prisiteisti bylinėjimosi išlaidas (55-56 b.l.). 2014-03-07 notarė padavė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties (59-60 b.l.). Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi apeliacinį procesą pagal Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties nutraukė (66-67 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės B. Š. prašymo dėl 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš advokatės D. L. M. netenkino (70-71 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad advokatė D. L. M. kreipėsi į Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarę B. Š. atstovaudama klienčių N. B. ir L. B. interesus dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Suinteresuotas asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarė B. Š. kreipėsi į teismą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašydama jas priteisti tiesiogiai ne iš pareiškėjų, bet iš jas atstovaujančios advokatės.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų, teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (LR CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 111 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, jog procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų; procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“ įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis).

CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardytos įstatymo nustatytos išimtys, nurodant procesinius veiksmus, kuriuos būtina atskirai aptarti įgaliojime: atstovo įgaliojimai pareikšti ieškinį ir priešinį ieškinį, atsisakyti pareikšto ieškinio ir jį pripažinti, sudaryti taikos sutartį, perduoti įgaliojimus kitam asmeniui, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdyti, gauti turtą, paduoti prašymą atnaujinti procesą. Ši įstatymo norma imperatyviai reikalauja, jeigu norima atstovui pavesti atlikti CPK 59 straipsnio 2 dalyje išvardytus procesinius veiksmus, teisė atlikti šiuos veiksmus turi būti atskirai nurodyta įgaliojime. Antra vertus, pats įgaliotojas turi teisę nurodyti įgaliojime procesinius veiksmus, kurių jo atstovas neturi teisės atlikti. Teismas pažymi, kad apeliantė netinkamai vertina atstovavimo instituto esmę, pažymėtina, kad atstovas atlieka visus veiksmus, reikalingus nagrinėjamai bylai, išskyrus imperatyvias įstatymo išimtis arba kliento nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, 2012-05-22 teisinių paslaugų sutarties pagrindu advokatė teikė teisines paslaugas civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo klientėms N. B. ir L. B.. Sutartimi klientės advokatę įgaliojo imtis visų įstatymais jai suteiktų priemonių siekiant sutartyje nustatytų tikslų, vadinasi, įgaliojo ir kreiptis į notarę dėl informacijos ir dokumentų, aktualių juridinio fakto nustatymo byloje Nr. 2-3692-362/2013, gavimo. Teismas konstatuoja, kad situacija, kuomet advokatas dėl kiekvieno bylai reikšmingo veiksmo atskirai tartųsi su klientu, nors įgaliojimas ir suteikia jam teisę atlikti visus galimus ir reikalingus procesinius veiksmus bylai vesti, yra nesuderinamas su esama atstovavimo santykių praktika. Juo labiau, kad proceso dalyviai, kurie kreipiasi į advokatą dėl teisinės pagalbos, paprastai neturi žinių ir negali numatyti kokių konkrečių veiksmų gali prireikti advokatui, siekiančiam laimėti bylą. Taigi, advokato kreipimasis į klientą dėl konkrečių procesinių veiksmų atlikimo, kai sutartis numato laisvę advokatui veikti įstatymų ribose, laikomas pertekliniu reikalavimu, kurį taikant būtų sumenkinamas atstovavimo institutas.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl ją naikinti pareiškėjos atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo, o advokatės kreipimasis į notarę dėl informacijos ir dokumentų pateikimo yra teisėtas. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė