- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-272-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Kreditorius
- AB ,,Swedbank“
- Skolininkas
- V. G.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės ir įkeisto turto savininkės V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutarties, kuria išieškota skola, civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB ,,Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkei V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Hipotekos lakštu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2035-03-30 gauto kredito grąžinimą, V. G. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2010-11-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nutartimi minėtą daiktą areštavo. Kreditorius pakartotiniu pareiškimu prašė priverstinai išieškoti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. sausio 18 d. nutartimi išieškojo skolą: 354 139 Lt negrąžintos paskolos, 28 867,23 Lt nesumokėtų palūkanų, viso 383 006,23 Lt, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 6 mėn. VILIBOR + 1,0 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos (t.y. nuo 354 139 Lt) bei 5 proc. įstatyminių metinių palūkanų nuo visos įsiskolinimo sumos (t.y. nuo 383 006,23 Lt), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-01-18, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. G..
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-18 nutartį panaikinti. Nurodė, kad bankas pažeidė kredito sutarties 4.2 punktą, kuriame numatyta, kad kredito gavėjui pateikus bankui motyvuotą raštišką prašymą, bankas svarstys galimybę atidėti kredito dalinių grąžinimų mokėjimo terminus, neveikė taip, kaip reikalauja profesinė veiklos standartai, pažeidė bendrąją pareigą užtikrinti veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tokiu būdu, kad žala (nuostoliai) neatsirastų ar nepadidėtų, todėl vienašališkai kredito sutartį nutraukė pažeisdamas skolininkės teisėtus interesus, ko pasekoje turtas negali būti parduodamas iš varžytynių, o kredito sutarties galiojimas privalo būti atnaujintas, nustatant protingas priemones kreditoriaus finansinių lėšų grąžinimui, bet nepažeidžiant skolininkės interesų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB ,,Swedbank“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti hipoteka, turto hipotekos sandorį gali ginčyti CK išvardintais sandorių negaliojimo pagrindais ar ginti kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad hipotekos lakštu Nr. 01120080009773, 2008-04-09 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant iki 2035-03-30 gauto kredito grąžinimą, V. G. įkeitė AB bankui „Hansabankas“ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – butą (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkė pasirašytos kredito sutarties nevykdė, kreditorius, remdamasis sutarties 11.2.1. p., vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir pradėjo skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, paduodamas atitinkamą prašymą hipotekos teisėjui. Įkeistas nekilnojamasis daiktas buvo areštuotas, o skolininkei per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo skolos negrąžinus, kreditorius kreipėsi į hipotekos teisėją dėl įkeistų daiktų pardavimo iš varžytynių. Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus kreditoriaus pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto (teismo ankstesne nutartimi jau areštuoto) daikto, teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo prielaidų (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių.
Pagrindinis argumentas, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-01-18 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliantės (skolininkės) nuomone, yra tas, kad pareiškėjas (kreditorius) nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė kredito sutartį su skolininku. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Tačiau naujausioje kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Tam tikrais atvejais teismui kyla pareiga būti aktyviam, tačiau tai taikytina vertinant iš vartojimo teisinių santykių kylančias prievoles. Tuomet reikėtų įvertinti ir priverstinio išieškojimo prielaida tapusių šalis siejusios pagrindinės sutarties nutraukimo sąlygų sąžiningumą bei kreditoriaus veiksmų atitikimą bendriesiems teisės principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamos bylos atveju kreditavimo sutartis sudaryta tarp kreditoriaus – banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo – skolininko, kuris yra fizinis asmuo, iš kitos pusės. Kaip matyti, skolininkui buvo suteikta kredito suma – 350 100 Lt, o kreditavimo sutarties specialiojoje dalyje numatyta suteikto kredito paskirtis: buto įsigijimas (b.l. 32). Dėl tokių sąlygų buvimo apeliacinis teismas sprendžia, jog skolininkas kreditą ėmė vartojimui, taigi yra pagrindas konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai ir šioje byloje taikytini minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti išaiškinimai.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad hipotekos teisėjas turėjo pareigą patikrinti kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, tačiau tokios pareigos neįvykdė ir sutarties nutraukimo teisėtumo nurodomu aspektu netyrė, visiškai netirdamas reikšmingų klausimo išnagrinėjimui aplinkybių, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartis naikintina, kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančių sąlygų vertinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui kredito sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą nagrinėti iš naujo.