Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam, iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjos Rasos Stonkuvienės 2023 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2023 m. rugsėjo 7 d. gautą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimą (toliau – Pareiškimas), iškelta administracinio nusižengimo byla UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. B. ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 96 488,96 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2023 m. gegužės 22 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, patikrinimas baigtas 2023 m. birželio 19 d., surašant 2023 m. birželio 19 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. ((duomenys neskelbtini)) FR1042-3297. Buvo patikrinti Bendrovės pateikti už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. dokumentai: AB SEB banko sąskaitos išrašas, atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštis ir avansinės apyskaitos, turto anketa, vadovo paaiškinimas. Bendrovė turi AB SEB banke atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), NEO Finance AB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. B. atsiskaitymo prioritetą teisė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių M. B. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi M. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigai eiliškumą. Pagal ANK 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovas M. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., nustatyta, kad M. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. B. pripažįsta, kad buvo tokia situacija, tačiau nurodė, kad jis tuo metu buvo statytinis, o faktiniu bendrovės vadovu buvo kitas asmuo. Paaiškino, kad tuo metu, kai buvo vykdomas patikrinimas ir jis bendravo su inspektore, buvo daug diskutuota, kad tą įmonę valdė kitas asmuo, o jis buvo tik statytinis. Tas asmuo visą šią situaciją kontroliavo pats, VMI šis asmuo gerai žinomas. Šiai dienai su juo vyksta teisminiai ginčai ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Jis VMI nurodė tą asmenį, bet niekam nebuvo įdomu. Buvo pateikęs papildomus duomenis, tačiau ir tai buvo neįdomu. Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) statytiniu. Faktinis įmonės vadovas buvo M. Ž., kuris vadovavo ir aiškino ką reikia daryti. Supranta, kad buvo vadovas, žino atsakomybę. Jis buvo apgautas ir suklaidintas. Jis buvo statytinis, žmogus jam nurodydavo, ką jis turi daryti. Nurodė, kad per „epolicija“ buvo pateiktas pašymas, kad nustatyti vadovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nemato grasinimo esmės. Pagal ankstesnį pateiktą pareiškimą 2022 m. birželio mėn. dėl padirbtų sąskaitų ir PVM pasisavinimo yra pradėta nagrinėti iš esmės, ten bus nustatytas M. Ž. vadovavimas. Duomenų pateikti, kad tuo metu buvo vadovu ne jis, negali. Prašo palaukti kol baigsis ikiteisminis tyrimas, toje byloje M. Ž. kaltinamas dėl PVM grobstymo, susijusia su UAB (duomenys neskelbtini), joje atlikus tyrimą matyti, kad jis vadovavo bendrovei. Buvo susiekęs su VMI 7 ar 8 kartus, teikė paaiškinimus, norėjo pasikonsultuoti ar pasikalbėti apie situaciją, tačiau tai neįmanoma. Prašo atsižvelgti į pridėtus dokumentus, pateiktą informaciją ir nebausti administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–528/2009).

Bylos medžiaga nustatyta, kad M. B. nuo 2022 m. kovo 25 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl M. B., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 10 d. duomenimis operatyvaus patikrinimo pavedimo išrašymo datai Bendrovės deklaruotų mokesčių nepriemoka buvo 95 501,57 Eur, iš jų 91 989,27 Eur PVM (susidarė nuo 2022 m. spalio 26 d. pagal 2023 m. balandžio 7 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2022 m. rugsėjo mėn.), 3512,30 Eur PVM delspinigiai. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai vykdomi nuo 2023 m. vasario 27 d., priimant VMI prie FM nurodymus išieškoti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. VMI prie FM Mano VMI portale 2023 m. balandžio 19 d. paskelbtas 2023 m. balandžio 18 d. priminimas Nr. (23.31-08) 464-44452 apie pareigą sumokėti mokesčius neperskaitytas, išsiųstas Bendrovės registracijos adresu, laiškas grįžo neįteiktas. VMI prie FM Mano VMI portale 2023 m. gegužės 11 d. paskelbtas operatyvaus patikrinimo pavedimas apie numatomą atlikti operatyvų patikrinimą ir operatyviam patikrinimui reikalingų dokumentų už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. pateikimą. Su operatyvaus patikrinimo pavedimu ir pranešimu 2023 m. gegužės 11 d. susipažino M. B.. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. rugsėjo 6 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 96 488,96 Eur. Operatyvaus patikrinimo metu M. B. pateikė paaiškinimą (2023 m. gegužės 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) apie mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, kuriame nurodė, kad Bendrovės vadovas nuo vasario mėn. laikinai pavaduojantis direktorių M. G., kuris neteikė informacijos ir sąmoningai pridarė nuostolių, dėl kurių įmonės veikla buvo paralyžiuota. Dėl susidariusios situacijos kreipsis į teismą. Iš banko sąskaitų išrašų apie UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų judėjimą matyti, kad M. B., būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, darė mokėjimus kitiems kreditoriams – ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.). Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reglamentavimu, kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad M. B. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y., kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o ne su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliškumo tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau M. B. atstovaujama bendrovė, nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatų, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tokiu būdu M. B. pažeidė kreditoriaus – valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises. M. B. kaltė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo pažeidimo, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, įrodyta: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 20 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 85-91), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašai (b. l. 8-35), AB SEB sąskaitos išrašu (b. l. 36-82) ir kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo. Jam skirtina administracinė nuobauda.

M. B. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas buvo padarytas nepiktybiškai, nesiekiant niekam pakenkti. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimų pobūdį ir padarymo aplinkybes – nusižengimas savo esme buvo padarytas nesant tiesioginės tyčios, nes, kaip teismo posėdžio metu paaiškino M. B., bendrovės faktiniu vadovu buvo ne jis, o kitas asmuo, jis buvo apgautas. Paaiškino, kad kai buvo vykdomas patikrinimas ir jis bendravo su inspektore, buvo daug diskutuota, kad tą visą įmonę valdė kitas asmuo, o jis buvo statytinis. Šiai dienai su tuo asmeniu vyksta teisminiai ginčai, ikiteisminiai tyrimai. Jis VMI nurodė tą asmenį, bet niekam nebuvo įdomu. Faktinis įmonės vadovas buvo M. Ž., jis vadovavo ir aiškino, ką reikia daryti. Supranta, kad faktiškai jis buvo vadovas, supranta atsakomybę, tačiau jis buvo apgautas ir suklaidintas. Jis buvo statytinis, žmogus jam nurodydavo, ką jis turi daryti. Atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. B. asmenybę – byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, į paties nusižengimo padarymo aplinkybes ir į M. B. asmenybę, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir M. B. skirti švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Teismo nuomone, net ir minimalios ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos nuobaudos skyrimas M. B. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti M. B. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudos rūšį, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, - įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.