- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-190-300/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas areštu 60 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. S. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. S. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 8 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. S. paskirtos pareigos:
- pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, T. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 20 d.
Automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. T. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. gruodžio 17 d., apie 22.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo G. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant 1,69 promilės girtumui.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas G. Girgždis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria teismas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėjęs T. S. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą 8 mėnesiams, neskyrė intensyvios priežiūros elektroninio stebėjimo priemonėmis: vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. S. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėjus 8 mėnesiams, paskirti arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., paliekant teismo paskirtus kitus įpareigojimus: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokuroras nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Tokia BK 75 straipsnio 1 dalies formuluotė leidžia teigti, kad teismas, atidėjęs arešto bausmės vykdymą, turi paskirti asmeniui intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnyje nėra numatyta jokių išimčių, kurios leistų netaikyti intensyvios priežiūros, kai arešto bausmės vykdymas atidedamas, todėl darytina išvada, kad įstatymų leidėjas, siekdamas ir visuomenės apsaugos bei teisingumo interesų, nustatė arešto bausmės vykdymo atidėjimo atveju privalomą intensyvios priežiūros taikymą.
2.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio neaišku, kokios priežastys lėmė tai, kad, atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą, nuteistajam nebuvo taikyta intensyvi priežiūra. Teismas apie intensyvios priežiūros netaikymą nurodė tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, todėl, nesant teismo nuosprendyje pagrįstų argumentų ir motyvų dėl to, kodėl nereikia taikyti baudžiamajame įstatyme imperatyviai nustatytos intensyvios priežiūros, teismo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.?
2.3. Kartu skunde pažymima, kad nuteistajam teismas motyvuotai parinko pakankamai griežtą arešto bausmę, todėl sprendžiant šios bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinti įstatymų leidėjo suformuluoti reikalavimai, taip pat ir konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės, veikos pavojingumas, kaltinamojo asmenybė (teistas, tačiau teistumas išnykęs, iki šio nusikaltimo padarymo yra daug kartų baustas administracine tvarka, nėra sumokėjęs administracinių baudų, jo atžvilgiu yra vykdoma net 21 vykdomoji byla, nedirba). Prokuroro nuomone, šiuo atveju arešto bausmės vykdymo atidėjimas, nepaskyrus baudžiamajame įstatyme imperatyviai nurodytos intensyvios priežiūros, gali formuoti asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui, ignoruoti visuomenės teisėtus interesus. Intensyvios priežiūros taikymas nagrinėjamu atveju atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintas nuostatas, tuo pačiu ir bausmės paskirtį, leistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus ir nepažeistų visuomenės apsaugos bei teisingumo interesų.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo G. Girgždžio apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde nuteistojo T. S. kaltės klausimas nekeliamas, keliamas tik įstatymo taikymo atidedant paskirtą arešto bausmę klausimas – prašoma arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. S. paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
6. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Taigi, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą teismas visais atvejais nuteistajam privalo skirti intensyvią priežiūrą. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galima neskirti intensyvios priežiūros, įstatymas nenumato.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, administracinių nuobaudų nėra sumokėjęs, nedirba, jo atžvilgiu vykdoma 21 vykdomoji byla, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką), ir padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti paskyrus arešto bausmę, dydžiu artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, atidėjus bausmės vykdymą bei paskyrus BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 10 punkte numatytas pareigas ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 7 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau teismas, pažeisdamas imperatyvų įstatymo reikalavimą, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, visiškai nemotyvuodamas savo sprendimo, neskyrė T. S. intensyvios priežiūros – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
8. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).
9. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. birželio 21 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-4970, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam T. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), be to, valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš T. S. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi nuteistajam T. S. paskirtos 40 parų arešto bausmės vykdymą atidėjus 8 mėnesiams, paskirti arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant T. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val.
Palikti T. S. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas ir BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 7 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.