Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo D. K. ir trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje R. K. atstovui advokatui D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui D. K., tretiesiems asmenims R. K., J. K. ir notarui V. Ž., dėl paveldimo turto priteisimo ir leidimo nukreipti žalos išieškojimą į paveldimą turtą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. A. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad vykdomasis raštas baudžiamojoje byloje yra išduotas ir pateiktas antstoliui vykdyti; nagrinėjamu atveju palikimas tarp paveldėtojų nėra padalintas, paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, todėl ieškovas prašo priteisti pagal įstatymą priklausančią turto dalį ir leisti nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą; atsakovui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, o iki to laiko palikimas nebuvo priimtas, todėl, siekiant išvengti sudėtingesnio proceso, ieškinys pareikštas iki termino priimti palikimą pasibaigimo.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje J. K. nuomonės dėl ieškinio nepareiškė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (102 b. l.).

Trečiasis asmuo notaras V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, jokių prašymų nereiškė, todėl byla nagrinėjama notarui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. K. 2014-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-524-899/2014 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; iš D. K. (atsakovo) A. M. (ieškovui) priteista 338,47 Lt turtinei žalai ir 45 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad D. K. 2013-11-10 apie 01.00 val. išgertuvių metu kilusio asmeninio konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. (ieškovo) sveikatą; D. K. kaltu prisipažino visiškai, žalą pripažino, žalos neatlygino, sutiko, kad žalą reikia atlyginti.

Atsakovo D. K. tėvas yra A. K., motina – D. L. K. (Gyventojų registro tarnybos 2014-06-23 pažyma). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (2014-03-17 mirties liudijimas), D. L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (2014-03-18 mirties liudijimas).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. K. vardu nuosavybės teise yra įregistruotas butas su 7,55 kv. m. bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini); D. L. K.vardu nuosavybės teise yra įregistruotas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) (NTR centrinio duomenų banko 2014-04-28 išrašai).

A. K. palikimą priėmė R. K. (trečiasis asmuo) ir J. K. (trečiasis asmuo), D. L. K. palikimą priėmė R. K. (2014-06-02 Testamentų registro išrašai).

Atsakovas D. K. nėra pareiškęs jokio pareiškimo notaro biure nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo nuo jo (notaro V. Ž. 2014-11-04 pažyma).

Nagrinėjamu atveju ieškinys paduotas tuo pagrindu, kad ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus, turtines teises, nori realizuoti teisę priverstinai įgyvendinti skolininko (atsakovo) teises, nes atsakovas D. K. neteisėtais savo valiniais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį - kaip pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis nepriėmė mirusių savo tėvų palikimo.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas, nurodęs faktinį ieškinio pagrindą, įvardijo ir teisinį pagrindą – CK 6.68 straipsnį, pagal kurį, kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus teises.

Remiantis CK 6.68 straipsnio 1 dalimi, kreditorius pirmiausia turi įrodyti savo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Be to, turi būti įrodyta, kad skolininkas savarankiškai neįgyvendindamas šių savo teisių pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. CK 6.68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas. Taigi tiek kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas, tiek kreditoriaus teisių pažeidimas, poreikis apsaugoti tas teises ir prievolių įvykdymo termino suėjimas turi sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje, kurioje reiškiamas netiesioginis ieškinys.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas 2013-11-10 įvykdė nusikaltimą, dėl kurio ieškovui A. M. atsirado turtinė ir neturtinė žala. Nukentėjusiajam A. M. žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu 2014-05-28 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-524-899/2014. Baudžiamojo proceso kodekso 346 straipsnyje nustatytas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumas, todėl ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo D. K. atžvilgiu.

Nustatant tai, ar iki ieškinio pareiškimo 2014-06-10 yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis), būtina atsižvelgti į žalos padarymo momentą. CK 6.2 straipsnyje nustatyta, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Kaip jau minėta, nusikaltimas padarytas 2013-11-10. Atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad žala atlyginama, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais, taip pat į CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatytą visišką nuostolių atlyginimą, darytina išvada, kad prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo jos padarymo, bet ne nuo jos konstatavimo momento, todėl nuo 2013-11-10 atsakovui atsirado pareiga atlyginti žalą ir jis yra ieškovo skolininkas (CK 6.68 str. 1 d.).

Atsakovo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o motina D. L. K. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.) per įstatymo nustatytą 3-jų mėnesių terminą neatliko jokių veiksmų (CK 5.50 str. 2 ir 3 d. d.) palikimui priimti. Tai reiškia, kad atsakovas, žinodamas, kad ieškovui, kaip kreditoriui, turi atlyginti žalą padarytą nusikaltimu, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais palikimo po savo tėvų mirties nepriėmė, tai atlikti vengė, pats šių teisių neįgyvendino.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti (CK 5.50, 5.60 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-98/2007), tačiau šių teisės normų aiškinimas negali būti atsiejamas nuo konkrečios bylos aplinkybių. Vertinant formaliai, atsakovas, nepriimdamas palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, tačiau pažymėtina, kad asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, negali jomis piktnaudžiauti ir pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų, todėl draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teisės ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 str. 1 d., 1.137 str. 2-3 d.). Be to, CK 1.137 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai. Nagrinėjamu atveju pasyvus atsakovo elgesys sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas elgėsi priešingai moralės normoms bei teisingumo kriterijui, nes, žinodamas apie nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, stengėsi išvengti žalos išieškojimo nukreipimo į jam tenkančią palikimo dalį.

Palikimo nepriėmimo būdas, t.y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 str. 2 d. nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise nepriima palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kuris neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo nepriimtas, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą.

Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, jog jis pareikštas anksčiau, negu suėjo terminas palikimui priimti. Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki ieškinio pareiškimo atsakovas turėjo pareigą atlyginti žalą ieškovui, tačiau atsakovas per visą laikotarpį palikimui priimti nepasinaudojo savo teise paveldėti turtą ir turtas liko neprieinamas atsakovo kreditoriams. Kadangi paveldėjimo teisinių santykių realizavimo metu ieškovas turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę atsakovui, todėl turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto priteisimo.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentą, jog jis nevengia įvykdyti prievolės ieškovui. Atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad atsakovas bausmės atlikimo vietoje dirba ir iš jo uždarbio yra vykdomi atskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, pateikė Pravieniškių pataisos namų atsiskaitymo lapelį, patvirtinantį, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovo uždarbis buvo 16,32 Lt, iš kurio pagal vykdomuosius dokumentus atskaityta 2,28 Lt. Atsižvelgiant į žalos dydį, į tai, kad atsakovas jokio turto ir santaupų neturi, neturi gerai apmokamo darbo, darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai siekia apsaugoti savo teises, pareikšdamas ieškinį dėl leidimo nukreipti žalos išieškojimą į paveldimą turtą.

Remdamasis išdėstytu teismas sprendžia, kad atsakovas, žinodamas apie žalą ieškovui, palikimo nepriėmė piktnaudžiaudamas savo teise, todėl ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriumi, turi teisę pareikšti netiesioginį ieškinį, reikalaudamas priverstinai įgyvendinti atsakovo teisę priimti palikimą (CK 6.68 str.) ir jam tenkančią turto dalį įskaityti į skolininko turtą, kuris bus naudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.).

Atsakovui D. K., kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklauso 3/8 dalys jo tėvo A. K. palikimo ir ½ dalis motinos D. L. K. palikimo, todėl D. K. priimant jo tėvų palikimą, ginant ieškovo interesus šioje byloje, priteistina pagal įstatymą priklausanti palikimo dalis, leidžiant nukreipti žalos išieškojimą į paveldėtą turtą (CK 5.11; 5.13, 5.50, 6.68 str.).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas ieškinį tenkina ir atsakovui D. K. priteisia jo tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo dalį – 3/8 buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); motinos D. L. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir leidžia nukreipti 47338,37 Lt žalos išieškojimą į paveldėtą turtą.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2014-06-17 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 149 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas sumokėjo 108 Lt žyminio mokesčio ir 16 Lt už testamento registro išrašus, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 124 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos šioje byloje yra 15,75 Lt, todėl šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 92 str., 93 str., 178 str., 259 str., 260 str., 270 str., 279 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimo dalį: 3/8 buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos D. L. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo dalį – ½ buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Leisti nukreipti 47338,47 Lt žalos ieškovo A. M. naudai išieškojimą į atsakovui D. K. priteistą A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), ir D. L. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimo dalį.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 124 Lt (35,91 Eur) (šimtas dvidešimt keturi litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,75 Lt (4,56 Eur) (penkiolika litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2014-06-17 nutartimi (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2014033068).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.