Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. K. prašymą (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. K., A. A., R. K., A. Ž., A. V. ir sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“) dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2015 m. gegužės 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. PRN-150518-00060 (toliau – ir Privalomas nurodymas) ir 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (23.51)-RE-314 nustatytą terminą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu papildomam 24 mėnesių terminui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas prašymą grindė šiais argumentais:

1.1. Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sodininkų bendrija) penkių gyvenamųjų namų savininkai: pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys (R. K., A. A., J. B. (vėliau jo teises ir pareigas perėmė R. K.), A. Ž., o vėliau ir A. V.) 2007 m. nusprendė atsisakyti buitinių nuotekų (fekalijų) tvarkymui naudoti žemėje iškastas duobes, todėl 2007 m. spalio 12 d. sudarė susitarimą, kuriuo susitarė bendromis lėšomis įrengti bendrą buitinių nuotekų valymo įrenginį, apjungiant tuo metu buvusias fekalines duobes į bendrą tinklą. Minėtu susitarimu pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys taip pat susitarė, kad už nuotekų valymo įrenginio įsigijimą ir įrengimą bus atsakingas pareiškėjas; įrengtu nuotekų valymo įrenginiu naudosis ir naudojimosi išlaidas šalys dalinsis lygiomis dalimis, bendrosios dalinės nuosavybės teise.

1.2. Pareiškėjas 2007 m. lapkričio mėnesį, vadovaudamasis tuo metu buvusiais teritorijos generaliniais planais, pagal kuriuos pravažiavimo kelias neįėjo į šalia esančio valstybinio miško teritoriją, įrengė nuotekų sistemą su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų valymo įrenginiu (toliau – Nuotekų valymo įrenginys), kurį pagal 2007 m. spalio 12 d. sudarytą susitarimą bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais eksploatavo (ir tebeeksploatuoja) pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys.

1.3. Pareiškėjui 2015 m. gegužės 18 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą.

1.4. Pareiškėjas, siekdamas įteisinti statinį (Nuotekų valymo įrenginį) išsiaiškino, kad kelias, kuriame buvo savavališkai pastatytas statinys, priklauso valstybiniam miškui, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Miškų tarnyba), nurodė, kad minėtas kelias neatitinka miškui keliamų reikalavimų, todėl bus tikslinami miško kadastro duomenys, todėl pareiškėjas negalėjo atlikti Nuotekų valymo įrenginio įteisinimo procedūros iki kol nebuvo patikslinti miško kadastro duomenys ir nebuvo aišku ar Nuotekų valymo įrenginys apskritai gali būti įteisintas.

1.5. Užtrukus miško kadastro duomenų tikslinimo procedūrai, pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o Inspekcija Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė papildomam 24 mėnesių terminui.

1.6. Pareiškėjas 2019 m. kovo 3 d. kreipėsi į Miškų tarnybą prašydamas pateikti patikslintas ir patvirtintas miško sklypo ribas su Sodininkų bendrijos ribomis. Miškų tarnyba 2019 m. kovo 7 d. pažyma Nr. 94295 pateikė valstybinės reikšmės plotų schemos fragmentą apie Nemenčinės miškų urėdijos Liepynės girininkijos miško plotų kadastrinius duomenis. Iš minėtoje pažymoje pateikto schemos fragmento paaiškėjo, kad Nuotekų valymo įrenginys patenka į valstybinio miško žemių teritoriją, todėl jo statyba negali būti įteisinta. Tačiau tuo pat metu paaiškėjo kitos svarbios aplinkybės – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-124 patvirtinto Vandentiekio tiekimo ir nuotekų infrastruktūros specialiojo plano SS-09-105-SPL bendrajame aiškinamajame rašte buvo numatyta, kad 2019–2020 m. Sodininkų bendrijoje bus pradėti vandentiekio ir centralizuoto nuotekų tvarkymo įrengimo darbai.

1.7. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, pateikdamas informaciją, kad Nuotekų valymo įrenginys pareiškėjui ir tretiesiems asmenims yra reikalingas, nes tai vienintelė galimybė sutvarkyti iš šešių namų surenkamas nuotekas ir neteršti aplinkos. Minėtu raštu pareiškėjas informavo, kad Sodininkų bendrija jau yra gavusi projektavimo sąlygų sąvadą ir organizuoja bendrijos narių susirinkimą dėl dalyvavimo UAB „Vilniaus vandenys“ kvartalinių tinklų programoje, tokiu būdu prijungiant pareiškėją, trečiuosius suinteresuotus asmenis ir kitus Sodininkų bendrijos narius prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, todėl vienintelio Nuotekas tvarkančio įrenginio nugriovimas šioje stadijoje būtų netikslingas.

1.8. Sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2019 m. balandžio 27 d., metu buvo nuspręsta Sodininkų bendriją prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ centralizuotos vandentiekio ir nuotekų infrastruktūros pagal UAB „Vilniaus vandenys“ infrastruktūros plėtros objektų reitingavimo metodiką ir nustatytą tvarką; paskirti įgaliotą asmenį bendravimui su UAB „Vilniaus vandenys“ dėl Sodininkų bendrijos prijungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Taigi, Sodininkų bendrijos nariai sutiko, kad jie būtų prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų Vandentiekio tiekimo ir nuotekų infrastruktūros specialiajame plane SS-09-105-SPL numatytais terminais.

1.9. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Šilumos ir vandens ūkio skyrius, 2019 m. gegužės 1 d. raštu Nr. A51-19(3.3.2.26E-UK) pateikė atsakymą į pareiškėjo 2019 m. balandžio 23 d. prašymą. Atsakyme, kuris adresuotas ir Inspekcijai, savivaldybė nurodė, kad teritorijoje aplink pareiškėjo sklypą maždaug 500 metrų spinduliu nėra nutiestų centralizuotų buitinių nuotekų tinklų, prie kurių gyventojai galėtų greitai ir nesudėtingai pasijungti. Rašte savivaldybė pažymėjo kad Sodininkų bendrijos nariai 2019 m. balandžio 27 d. vykusio susirinkimo metu vienbalsiai nusprendė dalyvauti UAB „Vilniaus vandenys“ finansuojamoje magistralinių / kvartalinių geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo programoje, rengti projektinius pasiūlymus ir topografinę nuotrauką, o UAB „Vilniaus vandenys“, gavusi Sodininkų bendrijos paraišką įtrauks projektą į prioritetinių objektų sąrašą naujame projektų reitingavimo etape. Be kita ko, minėtame rašte savivaldybė prašė Inspekcijos stabdyti Nuotekų valymo įrenginio iškėlimo darbus iki kol (duomenys neskelbtini) gatvėje bus sudarytos galimybės gyventojams jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų.

1.10. 2019 m. spalio 23 d. Sodininkų bendrija sumokėjo avansą projektuotojui už projektinio pasiūlymo dėl Sodininkų bendrijos pajungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų.

1.11. 2019 m. lapkričio 4 d. antstolė atsiuntė pareiškėjui patvarkymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją ar pareiškėjas įvykdė Privalomąjį nurodymą. Papildomai, Sodininkų bendrijos pirmininkas 2019 m. lapkričio 16 d. elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad šiuo metu bendrijos pasitelktas projektuotojas vykdo parengiamuosius darbus dėl bendrijos pajungimo prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip pat derinama jungtinės veiklos sutartis tarp Sodininkų bendrijos ir sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, nes abi bendrijos UAB „Vilniaus vandenys“ vykdomoje programoje dalyvauja kartu; pasirašoma sutartis su topografinės nuotraukos rengėju.

1.12. Pareiškėjas nurodo, jog jis intensyviai siekė įteisinti savavališką statybą, tačiau per nustatytą terminą to nepavyko atlikti dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Užsitęsus procesams atsirado naujos aplinkybės, kurioms esant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas – UAB „Vilniaus vandenys“ vykdo programą pagal kurią pareiškėjas ir tretieji asmenys galės būti prijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo, kai tik bus atlikti projekto parengimo darbai, o Sodininkų bendrijos, kurios nariu yra ir pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys, bus įtraukta į finansuojamų projektų sąrašą ir bus prijungta prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, todėl Nuotekų valymo įrenginys galės būti likviduotas nedarant žalos gamtai. Pareiškėjas deda visas pastangas, rengia dokumentus, kad jis ir tretieji asmenys būtų prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tačiau neturi galimybių daryti įtakos projekto rengimo procesui, projekto derinimo atsakingose institucijose procedūroms, taip pat neturi galimybės daryti įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ planuojamiems ir vykdomiems viešųjų pirkimų procesams ir / ar atliekamiems darbams, nes šios procedūros ir jų atlikimo terminai nepriklauso nuo pareiškėjo valios.

1.13. Šiuo konkrečiu atveju Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas turėtų būti pratęstas papildomai 24 mėnesiams nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

1.14. Prašomas pratęsimo terminas yra pakankamai racionalus, kad būtų parengta projektinė dokumentacija (apie 4 mėn.), UAB „Vilniaus vandenys“ įtrauktų Sodininkų bendriją projektą į 2020 m. vykdomų projektų programą (apie 3 mėn.), UAB „Vilniaus vandenys“ atliktų viešuosius pirkimus (apie 5 mėn.), ir parinktas rangovas įvykdytų darbus, o pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys, pasijungtų prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų (apie 12 mėn.).

1.15. Svarbi aplinkybė, lemianti Privalomo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą yra ir ta, kad šiuo metu Nuotekų valymo įrenginys, kurį reikalaujama nugriauti, yra vienintelė galimybė pareiškėjui ir tretiesiems asmenims naudotis nuotekų tvarkymu. Nugriovus Nuotekų valyklą šešios Sodininkų bendrijos šeimos (pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų) liktų be nuotekų tvarkymo, kas reiškia, kad fekalijos ir kitos buitinės nuotekos visus metus į aplinką būtų šalinamos neapdorotos, neišvalytos. Žiemos laikotarpiu neįmanoma šešioms šeimoms visoms kartu ar atskirai įsirengti teisėtų nuotekų valymo įrenginių, juo labiau, kad Sodininkų bendrijos teritorijoje nėra vietos ir galimybių teisėtai įrengti nuotekų valymo įrenginį. Taigi, nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino galinti kilti žala gamtai ir visuomenei būtų žymiai didesnė nei tuo atveju jei Privalomasis nurodymas būtų įvykdytas nugriaunant statinį. Taip yra todėl, kad Privalomojo nurodymo įvykdymas būtų formalių teisės aktų reikalavimų tenkinimas, tačiau realiai toks veiksmas sukeltų neigiamus padarinius gamtai, Sodininkų bendrijos nariams, nes gamta būtų teršiama fekalijomis, o kitų galimybių teisėtai ir nedarant žalos gamtai tvarkyti nuotekų šiuo metu nėra.

1.16. Pareiškėjas buvo pasirinkęs įteisinti savavališkai pastatytą Nuotekų valymo įrenginį, tačiau atsiradus naujoms aplinkybėms – paaiškėjus, kad ateityje bus galima prisijungti prie centralizuotai tvarkomos nuotekų sistemos - pareiškėjas pasirinko pirmąjį sprendimo variantą, t. y. įvykdyti Privalomąjį nurodymą – išardyti Nuotekų valymo įrenginį, kai tik prisijungs prie centralizuotos nuotekų sistemos. UAB „Vilniaus vandenys“ vykdomo projekto terminams pareiškėjas įtaką daryti gali tik tiek, kiek tai priklauso nuo jo valios t. y. pateikdamas visą reikiamą dokumentaciją, pateikdamas sutikimus ir pan. Šiuos veiksmus pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys jau yra atlikę, todėl laikytina kad pareiškėjas elgiasi sąžiningai, stengiasi spręsti susidariusią situaciją ir deda visas pastangas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ gautų visą reikiamą medžiagą ir atliktų jiems priklausančias procedūras, kurių pareiškėjas negali kontroliuoti – viešuosius pirkimus, projekto rengimus, rangos darbus, kurie, pareiškėjo nuomone, užtruks apie du metus, t. y. 24 mėnesius. Pareiškėjo nurodytos priežastys Privalomojo nurodymo terminui pratęsti laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, atliekamomis siekiant iškelti savavališką statybą, kurių trukmei pareiškėjas negali daryti įtakos.

1.17. Neracionalu būtų pareiškėją įpareigoti išardyti dalį nuotekų šalinimo tinklo ir Nuotekų valymo įrenginį, o visą bendruomenę versti įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, kai UAB „Vilniaus vandenys“ savivaldybės ir Europos sąjungos lėšomis per ateinančius du metus (gal truputį ilgiau) nuties centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklus prie kurių galės jungtis pareiškėjas ir tretieji asmenys. Tikėtina, kad nuotekų šalinimo tinklais, kurie taip pat turės būti suardyti įgyvendinant Privalomąjį nurodymą, galėtų naudotis UAB „Vilniaus vandenys“, prijungdami pareiškėją ir trečiuosius suinteresuotus asmenis prie centralizuoto nuotekų tinklo. Taigi nagrinėjamu atveju, nepratęsus Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, vien dėl formalios procedūros (Privalomojo nurodymo įvykdymo) nuostolius patirs tiek gyventojai, valstybė bei UAB „Vilniaus vandenys“.

2. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti.

3. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2019 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d sprendimu administracinėje byloje Nr. I-246-142/2017 nustatymo papildomo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nepagrįstas, kadangi Inspekcijos nustatytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-246-142/2017 pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pasibaigė 2019 m. vasario 10 d., ir remiantis teismų praktika, pareiškėjas neteko galimybės naudotis teise šį terminą pratęsti.

4. Tretieji suinteresuoti asmenys R. K., A. A., R. K., A. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį tenkinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį tenkinti.

6. Sodininkų bendrija nurodė, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2019 m. gruodžio 17 d. yra pateikta paraiška prisijungimo sąlygų gavimui. Yra rengiama dokumentacija ir vykdomi darbai, kurių tikslas 2020 m. pirmame ketvirtyje UAB „Vilniaus vandenys“ pateikti projektinį pasiūlymą, numatyta, jog vandentiekio ir nuotekų tinklų darbai bus pradėti ir baigti 2020–2021 metais, todėl esamo Nuotekų valymo įrenginio iškėlimą būtina atidėti iki kvartalinio vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo Sodininkų bendrijos teritorijoje.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.

9.1. Inspekcija 2015 m. gegužės 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00059, kuriuo nustatė, kad „statinys (jo dalis) nuotekų šalinio tinklai su Nuotekų valymo įrenginiu (nuotekų tinklo vamzdžio išorinis skersmuo 160 mm, tinklo su 5 šuliniais ilgis 78,57 m, adresu Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), šalia esančioje valstybinėje žemėje, žemės sklypo kadastrinis numeris nesuformuotas) pastatytas savavališkai. Taip pat 2015 m. gegužės 18 d. Inspekcija surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą statinį (nuotekų šalinio tinklus su Nuotekų valymo įrenginiu, Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)), šalia esančioje valstybinėje žemėje) ir sutvarkyti statybvietę.

9.2. 2015 m. lapkričio 23 d. statytojas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas negali atlikti savavališkai pastatyto nuotekų valymo įrenginio įteisinimo procedūros iki kol nebus patikslinti miško kadastro duomenys. Išnagrinėjusi ši prašymą, Inspekcija 2015 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. (23.51)-RE-314 pratęsti Privalomojo nurodymo terminą iki 2016 m. vasario 18 d.

9.3. Pareiškėjas 2016 m. vasario 17 d. pateikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pratęsti Privalomojo nurodymų įvykdymo terminą 24 mėnesiams šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-246-142/2017) Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė papildomam 24 mėnesių terminui, t. y. iki 2019 m vasario 10 d.

9.4. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Inspekcija surašė 2019 m. rugpjūčio 28 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-190828-00026, kuriame konstatuota, jog statytojas savo lėšomis nepašalino savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Privalomasis nurodymas, padarinių: nenugriovė nuotekų šalinio tinklų (nuotekų tinklo vamzdžio išorinis skersmuo 160 mm, tinklo su 5 šuliniais ilgis 78,57 m) su Nuotekų valymo įrenginiu.

9.5. Inspekcija 2019 m. spalio 29 d. raštu Nr. 2D-13877 perdavė antstoliui vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą vykdyti priverstinai.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau — TPSVPĮ) ir apžvelgė šio įstatymo nuostatas (14 str. 3 d., 4 d.). Teismas pažymėjo, kad sisteminė šių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad, Inspekcijai nurodžius pareiškėjui savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, šis reikalavimas galėjo būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.

11. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad ilgesnio nei įstatyme įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui, nei apibrėžta įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.

12. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo terminą į teismą 2019 m. lapkričio 25 d., kai tuo tarpu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2019 m. sausio 10 d. jau buvo pasibaigęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir jį grindžia šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neištyrus pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pateiktų argumentų ir įrodymų, svarbių teisingam ir protingam ginčo išsprendimui.

13.2. Pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė įstatymo raidei, bet ne bendriesiems teisės principams, tuo buvo pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, pagal kurią teisė yra fundamentalesnis dalykas nei įstatymas, todėl sprendžiant kilusius ginčus pirmenybė teikiama teisei, o ne įstatymui. Skundžiamas sprendimas priimtas formaliai, laikantis įstatymo, bet ne bendrųjų teisės principų, kurių taikymas šioje byloje yra būtinas siekiant užtikrinti ne tik pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesą, tačiau ir didesnę vertybę – aplinkos apsaugą. Sprendimu ginama Inspekcijos pozicija, tačiau pažeidžiamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, sukuriama grėsmė aplinkos apsaugai, taigi, sprendimu sukuriama žala viešajam interesui yra didesnė nei iš šio sprendimo kylanti nauda. Todėl sprendimas neatitinka fundamentalaus teisės požiūrio, nes yra neteisingas ir turi būti panaikintas.

13.3. Pareiškėjas ne kartą pažymėjo, kad Nuotekų valymo įrenginys, kurį Privalomuoju nurodymu pareiškėjas yra įpareigotas nugriauti, šiuo metu yra vienintelė galimybė pareiškėjui ir dar penkioms šeimoms neteršiant aplinkos tvarkyti buitines nuotekas, o pareiškėjas supranta ir sutinka, kad šis įrenginys turi būti nugriautas ir sutinka jį nugriauti, tačiau tik tuomet kai UAB „Vilniaus vandenys“ 2020–2021 m. įrengs centralizuotus nuotekų šalinimo tinklus ir prie jų galės prisijungti tiek pareiškėjas, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys, kurie dabar naudojasi minėtu nuotekų valymo įrenginiu.

13.4. Teismas, turėtų vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais ir ginti didesnę vertybę, t. y. ne formalią įstatymo nuostatą (reikalavimą nugriauti savavališką statinį), o viešą interesą, nes statinys, kurį reikalaujama nugriauti Privalomuoju nurodymu šiuo metu saugo gamtą, padeda išvengti žalos jai, o kartu leidžia pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims užtikrinti visavertį gyvenimą.

13.5. Pareiškėjas akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir gindamas didesnę vertybę (gamtos apsaugą) turėtų tenkinti jo prašymą ir pratęsti Privalomojo įrodymo įvykdymo terminą.

13.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas, t. y. priimtas taikant ne tik įstatymo nuostatas bet – svarbiausia – konkrečios situacijos faktines aplinkybes, vertinant per bendrųjų teisės principų prizmę.

13.7. Nagrinėjama byla savo turiniu, įrodymais, aplinkybėmis ir motyvais yra visai kitokia nei visos kitos iki tol Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos šios kategorijos bylos, todėl pagal šios bylos aplinkybes teismas galėtų spręsti dėl naujos praktikos formavimo, kuomet tik itin išskirtiniais atvejais, esant itin išskirtinėms aplinkybėms, kuomet Privalomojo nurodymo įvykdymas keltų didesnę žalą viešajam interesui nei juo būtų sukuriama nauda; kai Privalomojo nurodymo įvykdymui pats pareiškėjas neprieštarauja, tačiau akcentuoja terminą, nes tik tuomet kai terminas bus pratęstas bus užtikrinta tiek Privalomuoju nurodymu saugomos vertybės apsauga tiek ir nesukelta kitų viešajam interesui svarbių vertybių pažeidimų, teismas galėtų pratęsti privalomojo įvykdymo terminą net kai jis jau suėjęs (pasibaigęs).

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Inspekcija nurodo, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai jas ištyrė, padarytas išvadas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrindė remdamasis ištirtų įrodymų visumos analize, gausia teismų praktika.

16. Inspekcija akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, taip pat nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Inspekcijos vertinimu, taip pat nėra priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje teismas neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Tai, kad įrodymų vertinimas nėra palankus pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų kitokiam jų įvertinimui, nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ar teisės normas.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. paaiškina, kad tuo atveju, jei teismas įpareigos pareiškėją išardyti esamus tinklus ir Nuotekų valymo įrenginį per laikotarpį iki Vilniaus miesto centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai nespės pasiekti jo namo, asmenys, gyvenantys šiame name, neteks galimybės gyventi visavertį ir higienišką gyvenimą, be to, tai sukels papildomų išlaidų.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes ir savo poziciją grindžia šiais argumentais:

19.1. Įrenginys turėtų būti laikomas teisėtu, nes yra sodininkų bendrijos turtas. Nuotekų valymo įrenginys atsirado sodininkų bendrijos narių, susirinkimo metu priimto sprendimo pasekmėje. Valdyba priėmė sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklype, bendrojo naudojimo statinio statymo. Tuo metu tokio pobūdžio statiniams projekto nereikėjo.

19.2. Šiuo metu yra vykdomas jau prasidėjęs miško išmiškinimo procesas. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo grąžinti bylą į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad būtų teisingai įvertinta situacija dėl nuotekų valymo įrenginio teisėtumo statuso. Dėl naujai atsiradusių aplinkybių gal atsirastų galimybė sustabdyti teismo procesą, kol bus pabaigtas išmiškinimo procesas ir tiksliai nustatytos valstybinio miško koordinatės. Šiuo metu Nuotekų valymo įrenginys yra ne valstybiniame miške, o rekreacinėje zonoje.

19.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo vertinti šią naujai atsiradusią aplinkybę, kuri yra reikšminga ir turėtų keisti viską iš esmės. Buvęs teisėtas statinys (Nuotekų valymo įrenginys), dėl suteikto miškui Valstybinio miško statuso tapęs neteisėtu, šiuo metu yra ne Valstybinio miško teritorijoje, todėl ir vėl turėtų būti pripažintas teisėtu. Atsiradus naujai aplinkybei, tiek Statybos inspekcijos aktas, tiek nurodymas neturėtų būti aktualūs įrenginio atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju tikslinga bylą grąžinti į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad būtų peržiūrėta ir įvertinta naujai atsiradusi aplinkybė, dėl kurios atsiradimo galimai bus anuliuoti su įrenginiu susiję Statybos inspekcijos aktas bei nurodymas.

19.4. Laikantis įstatymų, vykstant išmiškinimo procesui, kol pasibaigs tiek išmiškinimo, tiek teismo proceso procedūros, Sodininkų bendrija, suderinus su Valstybinės miškų urėdijos Nemenčinės padaliniu, galėtų inicijuoti procesą laikino servituto nustatymui iki įrenginio, kad galėtume tinkamai eksploatuoti įrenginį pagal paskirtį.

19.5. Į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu nepagrįstai nebuvo įtraukta G. J..

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

21. Sodininkų bendrija prašo sustabdyti nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų tinklų iškėlimą iki galimybės prisijungti prie miesto centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Veikiantis nuotekų įrenginys niekam žalos nedaro, o žmonėms investuoti į atskirus įrenginius, kai po 1,5–2 metų tektų vėl daryti investicijas, prisijungiant prie miesto tinklų, būtų labai netikslinga ir neprotinga. Šiuo atveju teismas turėtų priimti teisingą sprendimą, ginant ne tik gyventojus, bet ir gamtą.

22. 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas G. J. prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. G. J. šį prašymą grindė tuo, kad jai priklauso nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šį turtą G. J. valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu R. K.. G. J. pažymi, kad, sąžiningai įsigijus bendrą turtą, su pirkimo diena teisėtu nuotekų valymo įrenginiu, ji turi teisę dalyvauti teismo procese, kad galėtų įgyvendinti savo teises, gindama savo gerbūvį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

26. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti tokie proceso teisės normų pažeidimai, kurie iš esmės reiškia, kad pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo tinkamo proceso. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Privalomojo nurodymo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti Nuotekų valymo įrenginį, įvykdymo termino pratęsimo.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateiktas G. J. prašymas ją įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Kartu su prašymu G. J. pateikė išrašą iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“, kuris patvirtina jog G. J. nuosavybės teise priklauso 50 proc. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 50 proc. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) (likę 50 proc. nurodyto nekilnojamojo turto priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K.).

29. Iš 2007 m. spalio 12 d. susitarimo dėl Nuotekų valymo įrenginio įrengimo matyti, kad šį susitarimą sudarė R. K., A. A., J. B., A. Ž. ir pareiškėjas. Iš G. J. pateikto išrašo iš VĮ „Registrų centras“ matyti, kad R. K. ir G. J. 2008 m. rugsėjo 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. B. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. G. J. Nuotekų valymo įrenginį naudojo, todėl turėjo būti įtraukta į šią bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu kartu su kitais asmenimis, kurie pagal 2007 m. spalio 12 d. susitarimą sutarė įrengti Nuotekų valymo įrenginį.

30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (G. J.) teisių ir pareigų, todėl yra pagrindas tokį sprendimą pripažinti negaliojančiu.

31. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su pirmosios instancijos teismo sprendimų pripažinimo negaliojančiais susijusį teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo A. G. K. prašymą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.