Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1465-601/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
2A-1465-601/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03646-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
E. V.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1465-601/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03646-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Izoldos Nėnienės ir Nijolios Indreikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui E. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-339-374/2016 priteistą išlaikymo dydį padidinti ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams M. V., T. V. ir M. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, kiekvienam vaikui po 175 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Prašomas priteisti dydis yra nesąžiningas ir neprotingas. Ieškovė prašo priteisti 175 Eur, viso 525 Eur per mėnesį 3 vaikams. Atsakovas turi taip pat teises į gyvenimą, į sveikatą. Prašydama 525 Eur priteisti iš atsakovo, ieškovė tarsi patvirtina, kad pati tiek skiria vaikams, tačiau kaip, uždirbdama minimalią algą, ji tiek gali skirti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo tenkino iš dalies (b. l. 114-120):

Priteisė iš atsakovo E. V. jo nepilnamečiams vaikams: M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį, kiekvienam vaikui, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos (2016-07-15) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant įstatyminei atstovei E. V. uzufrukto teisę į šias lėšas.Priteisė iš atsakovo E. V. 502,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. V..Pavedė VMI prie FM gražinti atsakovui E. V. dalį žyminio mokesčio, t. y. 16,68 Eur, sumokėto 2016-08-04.Priėmė atsakovo atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė. Išaiškino atsakovui, kad jis, kaip uzufrukto davėjas, turi teisę kontroliuoti, ar lėšos, jo skirtos vaiko išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.Išaiškino šalims, kad, remiantis CK 3.201 str., jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atmeta kaip teisiškai nereikšmingą atsakovo argumentą, kad šalims gyvenant santuokoje vaikų poreikiai nebuvo geriau tenkinami ir tai turėtų būti pagrindas nepriteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą vaikams po to, kai šalys nutraukė santuoką. Teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentu, kad negali būti vienos sumos, kuri būtų nustatyta visiems vaikams. Teismas darė išvadą, kad nepaisant to, jog byloje nors ir buvo nustatyta, kad atsakovas dirbdamas viršvalandžius gauna minimalų atlygį, tačiau jis, būdamas sveikas ir darbingas, privalo imtis aktyvių veiksmų geriau apmokamam ar papildomam darbui susirasti ir pajamoms gauti. Ieškovės kas mėnesį gaunamos pajamos sudaro vidutiniškai 638 Eur (345 Eur atlyginimas, 45 Eur už vaikus, 240 Eur alimentai ir 90 Eur/12 mėn. už nuomą), arba 160 Eur vienam asmeniui (jas dalijant ieškovei ir trims šalių vaikams). Tuo tarpu atsakovo pajamos sudaro 425 Eur (345 Eur atlyginimas ir 80 Eur kas mėnesį gaunama parama), o sumokėjus išlaikymą vaikams, jam pačiam lieka 185 Eur. Ieškovė laisvu nuo darbo laiku rūpinasi namų ūkiu, užsiaugina sau ir vaikams maisto produktų: vaisių, daržovių, paukštienos, kurių nebereikia pirkti. Jai tenka pareiga pasirūpinti susirgusiais vaikais, aprūpinti juos reikalingomis mokymosi ir ugdymo priemonėmis, padėti namų darbų ruošoje, pasirūpinti jų maistu, apranga ir pan., todėl prie vaikų išlaikymo ji prisideda ne tik pinigais įvertinama suma, bet ir neskaičiuojamu ir realiai neįvertinamu darbu. Visgi ieškovė turi turto, dalimi kurio (beveik 3 ha žemės sklypu) ji gali disponuoti ir taip gauti pajamų. Ieškovė turi siekti išnuomoti turimą turtą tokiomis sąlygomis, kurios leistų jai gauti maksimalių pajamų, leisiančių tenkinti didesnius vaikų poreikius. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad nutraukiant šalių santuoką jis paliko sutuoktinei visą turtą ir dėl to neprivalo vaikams teikti didesnio išlaikymo. Teismo sprendimu šalių vaikams išlaikymas turtu nebuvo nustatytas. Atsakovas turi nedidelės vertės automobilį, todėl iš esmės neturi turto, kuriuo galėtų disponuoti ir gauti pajamų. Teismas sprendė, kad ieškovė turto turi daugiau, tačiau dėl jo pobūdžio turimu turtu, kuriame ji gyvena su vaikais, ji disponuoti taip pat negali, nes juo yra užtikrinama gyvenamoji vieta vaikams ir kitų jų būtinųjų poreikių tenkinimas. Teismas pažymėjo, kad nors nuo dienos, kai buvo priteistas išlaikymas šalių vaikams, praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, tačiau visuotinai žinoma ta aplinkybė, kad šalių vaikų poreikiai, kurių netenkina priteistas 80 Eur mėnesio išlaikymas dar padidėjo dėl nuolat augančių prekių ir paslaugų kainų, todėl esant visiems šiems nustatytiems kriterijams yra pagrindas vaikams priteisto išlaikymo dydį padidinti. Ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus ir liudytojo parodymus, įvertinęs šalių turimų išlaikytinių poreikius ir šalių turtinę padėtį, vaikų poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir padidinti šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 120 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 139-142).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškovei vienai išlaikyti vaikus yra sunku. Jai reikia pasirūpinti ne tik visais vaikų poreikiais, tačiau ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip pat reikia mokėti mokesčius už elektrą, vandenį ir nuotekas. Vaikams reikia ne tik pavalgyti, bet ir pirkti mokyklinių prekių, mokymosi priemonių, vitaminų, medikamentų ir kt. Pinigų reikia skirti ir būrelių lankymui. Tam, kad vaikas užaugtų pilnaverte asmenybe, turi būti patenkinami jo poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Negalima užtikrinti deramo vaiko fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei vaikas nepakankamai maitinamas. Svarbūs vaikų poreikiai aprangai. Būtina užtikrinti vaikų teisę į poilsį ir laisvalaikį. Vaikui turi būti sudarytos galimybės dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir kt. Vieno vaiko mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vaikų poreikiai negali būti vienodi. LAT yra pateikęs išlaikymo orientacinį dydį. Tai, kad ieškovė turi žemės sklypą, nereiškia, kad gali gauti didesnes pajamas. Net ir išnuomojus žemės sklypą už nurodytą atsakovo kainą, t. y. kas mėnesį gaunant po 41,66 Eur, reikštų, kad vaikų išlaikymo dydis gali sumažėti tik šia suma, t. y. kiekvienam vaikui sumažėtų po 13,88 Eur. Atsakovas, siekdamas išlaikyti savo vaikus, gali dirbti papildomai. Atsakovas vaikų į Marijampolėje esančią mokyklą neveža. Apeliantė vienam vaikui per dieną išleidžia po 2,6 Eur, kas per mėnesį sudaro 57,2 Eur. Teismas turėjo nuspręsti, kad yra pagrindas padidinti šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį bent iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priteisti atsakovo E. V. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-153).

Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

apeliantės argumentas, kad jai sunku vienai išlaikyti vaikus, neatitinka tikrovės, kadangi šalių išlaikymą teikia abi šalys, o ne viena apeliantė. Atsakovas kiekvieną mėnesį vaikų išlaikymui perveda į apeliantės sąskaitą po 240 Eur. Taip pat atsakovas papildomai prisideda prie vaikų išlaikymo, t. y. pagal poreikius ir galimybes nuperka drabužių, mokymosi priemonių ir kitų reikalingų daiktų, suorganizuoja jiems aktyvų laisvalaikio praleidimą. Savaitgaliais ir vasaros atostogų metu vaikai laiką leidžia su atsakovu. Apeliantė turi teikti ne mažesnį išlaikymą vaikams nei priteista iš atsakovo, t. y. iš viso 360 Eur visiems vaikams. Jos turtinė padėtis geresnė nei atsakovo, t. y. ji turi nekilnojamojo turto, neturi skolų, yra susitvarkiusi buitį. Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad negali pilnai patenkinti vaikų minimalių poreikių, kadangi šalims vaikams skiriant bent po 240 Eur, iš viso visiems vaikams tenkantis išlaikymas sudarytų 720 Eur, kuriais galima patenkinti būtiniausius vaikų poreikius. Teismas, priteisdamas vaikams po 120 Eur dydžio išlaikymą, padidino kiekvienam vaikui išlaikymo po 40 Eur, tokiu būdu ženkliai pagerintos sąlygos patenkinti visus būtiniausius šalių vaikų poreikius.

apeliantės turtinė padėtis ženkliai geresnė. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,8739 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., kurio rinkos vertė šiuo metu yra apie 13 000 Eur. Pardavusi, o ne išnuomojusi nurodytą žemės sklypą, ieškovė vaikų išlaikymui gali gauti ženklią sumą, tačiau sąmoningai to nedaro. Apeliantė, elgdamasi nesąžiningai, siekia išsaugoti turtą.

nepagrįstai ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė. Teismas, dėl gydytojo išdavusio dokumentą neįskaitomo rašto, atsakovo teiktą dokumentą atsisakė priimti. Atsakovas turi sveikatos problemų dėl stuburo ir kairės kojos kelio sąnario. Dėl sveikatos problemų negali dirbti sėdimo darbo ar darbo, kurį atliekant fizinis krūvis tenka stuburui ir kojų sąnariams. Atsakovas ieškoti darbo kitame mieste ar užsienyje negali, nes gyvena su mama, kuri negali tinkamai savimi pasirūpinti. Apeliantė apeliacinio skundo reikalavimą formuluoja nenuosekliai, nurodydama, kad yra pagrindas jos ieškinį tenkinti ir padidinti šalių vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 150 Eur, tačiau formuluodama skundo dalyką prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi, t. y. priteisti 175 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo

Nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. sprendimu iš atsakovo buvo nustatytas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M., gim. (duomenys neskelbtini), T., gim. (duomenys neskelbtini) ir M., gim. (duomenys neskelbtini), po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2017 m. vasario 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas, pagal apeliantės ieškinį dėl išlaikymo vaikams padidinimo, padidino nustatytą iš atsakovo išlaikymą iki 120 Eur kiekvienam vaikui.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo pakeisti teismo sprendimą ir padidinti išlaikymą iki 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, jog nustatytas išlaikymas po 120 Eur kiekvienam vaikui nėra pakankamas tenkinti būtinus vaikų poreikius, tačiau iš esmės nenurodo sąlygų (padidėjo vaikų poreikiai, iš esmės pagerėjo atsakovo turtinė padėtis), kurioms esant 2016 m. sausio 20 d. teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis (80 Eur) turėtų būti padidintas ne iki 120 Eur, o iki 150 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatyto išlaikymo vaikams dydį padidino iki 120 Eur motyvuodamas tuo, jog vaikų poreikiai padidėjo ir nustatytas 80 Eur išlaikymo dydis kiekvienam vaikui iš atsakovo nėra pakankamas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka, jog 2016 m. sausio 20 d. teismo sprendimu nustatytas iš atsakovo išlaikymo dydis (80 Eur vaikui) yra per mažas, kuris neleidžia užtikrinti net minimalių būtinų vaikams vystytis sąlygų. Tačiau tam, kad nustatyti iki kokio dydžio turėtų būti padidintas išlaikymas, turi būti atsižvelgta į padidėjusius vaikų poreikius (kaip jau minėta, apeliantė iš esmės jų padidėjimo nemotyvuoja) ir tėvų galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą (apeliantė negrindžia apeliacinio skundo pagerėjusia atsakovo turtine padėtimi).

Šiuo atveju, nustatyta tokia tėvų turtinė padėtis: 1) apeliantė nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą su priklausiniais ir namų valda, kuriame gyvena su vaikais; nuosavybės teise turi 2,8739 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą; automobilio neturi; dirba, jos darbo užmokestis – 380 Eur (neatskaičius mokesčių), 2) atsakovas nekilnojamojo turto neturi, turi seną (pirmos registracijos data - 1998 m. gruodžio 22 d.) transporto priemonę Ford Galaxy (įgytas 2012-09-29); dirba, jo darbo užmokestis - apie 400 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių turtinę padėtį (apeliantės turtinė padėtis geresnė), į atsakovo gaunamas pajamas, į pirmosios instancijos teismo nustatytą išlaikymo dydį (120 Eur), kurio suma trims vaikams (360 Eur) šiam momentui yra visas atsakovo darbo užmokestis, į tai, kad atsakovas pagal savo profesiją turi galimybę susirasti geriau apmokamą darbą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis (120 Eur kiekvienam vaikui) yra tinkamas, kuris leis užtikrinti minimalias būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis yra geresnė negu nustatyta, todėl nustatyti didesnį išlaikymo dydį vaikams objektyviai nėra galimybių.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesinę algą (380 Eur). Pirma, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad minimalios mėnesinės algos nustatytas dydis nėra pagrindas, esant tam tikroms aplinkybėms (keli išlaikytiniai, sunki turtinė padėtis ir pan.), nepriteisti mažesnio išlaikymo dydžio negu minimali mėnesinė alga. Antra, 2016 m. sausio 20 d. sprendimu buvo nustatytas 80 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamas išlaikymas, su kuriuo ieškovė sutiko (laikė pakankamu). Šiai dienai byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė negu buvo išlaikymo priteisimo metu, kas reiškia, jog priteisto išlaikymo padidinimą lemia tik vaikų poreikių padidėjimas, į ką teismas ir atsižvelgė priteistą išlaikymą padidindamas iki 120 Eur. Pažymėtina, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomiems vaikų poreikiams, apeliantė turi teisę vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams padidinimo.

Kiti apeliantės argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus iš apeliantės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 300 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasNijolia IndreikienėIzolda Nėnienė