Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Svetlanos Jurgaitienės,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. T. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo L. T. gynėjo advokato Sergejaus Chimino skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. T. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 1 d., pabaiga – 2024 m. kovo 30 d.

4. Nuteistojo L. T. gynėjas advokatas Romualdas Lincevičius skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos šališkai ištirtais ir neteisingai įvertintais įrodymais. Teismas visapusiškai neįvertino duomenų, susijusių su sumažėjusia nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, ir iš esmės nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių jis iki šiol išlieka iki tiek pavojingas visuomenei, kad negali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

4.2. Nors L. T. yra teistas 3 kartus, tačiau pirmą kartą jis buvo teistas būdamas 17 metų už 1990 m. padarytą nusikaltimą, kuris nėra sunkus ar smurtinis. Antrą kartą jis teistas 2005 m. taip pat ne už sunkų arba smurtinį nusikaltimą. Už nurodytus nusikaltimus bausmės vykdymas buvo atidėtas ir vėliau laisvės atėmimo bausmės jis neatliko. Trečią ir paskutinį kartą L. T. nuteistas už sunkų kūno sužalojimo padarymą, nusikaltimas padarytas 2011 m. Nuo 2011 m. nuteistasis nepadarė jokių nusikaltimų iki 2021 m. (kuomet buvo sulaikytas). Pažymėtina, kad jis buvo nubaustas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį 3 metams laisvės atėmimo bausme, kas arti minimumo pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį, kas rodo ypatingas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo poziciją dėl savo veiksmų vertinimo vykstant bylos procesui. Toliau gynėjas pažymi, kad L. T. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Jis 2022 m. balandžio 20 d. paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Sprendžiant L. T. lygtinio paleidimo klausimą buvo vertinamas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika. Šis įvertinimas atliktas dar 2022 m. sausio 26 d., tai yra beveik prieš 3 mėnesius iki Komisijos posėdžio. Manytina, kad šiuo metu nusikalstamumo rizika būtų mažesnė, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, požiūrį į padarytą nusikaltimą ir kitą surinktą medžiagą. Socialinės reabilitacijos planą nuteistasis yra įvykdęs. Resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje nurodyta, kad L. T. savanoriškai lankė individualią „Elgesio keitimo terapiją“, baigė 5 užsiėmimų kursą. Turi asmeninės atsakomybės jausmą, emociškai stabilus. Nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir nori tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Turi sugyventinę, vaikus, vienas kurių yra nepilnametis, teikia jam išlaikymą, gali ir nori dirbti, turi specialybę. Tai rodo, kad socialiniai ryšiai yra tvirti ir stiprūs. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į tai reikėjo atsižvelgti.

4.3. Toliau skunde nurodoma, jog Komisija nutarime konstatavo, kad L. T. supranta ir pripažįsta alkoholio paveikto elgesio galima žalą, pataisos įstaigoje baigė AA/AN užsiėmimo ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Pataisos įstaigoje apsvaigimo nuo alkoholio ir jo surogatais nenustatyta. Nuteistasis gali susikoncentruoti į konstruktyvią veiklą, duomenų apie konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais, ar įstaigos darbuotojais, nėra. Jis prisitaiko prie socialinės aplinkos, adaptacija adekvati, išsako realius planus, susijusius su vertybinėmis nuostatomis šeimoje ir darbo srityse. Komisija nutarimo aprašomojoje dalyje konstatavo tik teigiamus bruožus L. T. elgesyje ir faktiškai pripažino, kad jis laikysis įstatymų, nenusikals ir gali toliau taisytis neizoliavus nuo visuomenės, tačiau vėliau jau padarė priešingas išvadas.

4.4. Gynėjo nuomone, yra visos sąlygos L. T. ir toliau taisyti jam būnat neizoliuotam nuo visuomenės, tuo labiau, kad jam būtų taikytos baudžiamojo poveikio priemonės. Priėmęs priešingą sprendimą, apylinkės teismas nesilaikė ir teismų praktikos. Po pastarojo argumento gynėjas nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. T-584-506/2014 nutarė patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam, kuris nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir anksčiau teistas 4 kartus; Kaišiadorių rajono apylinkės teismas patvirtino komisijos 2013-04-29 nutarimą, kuriuo komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kuris buvo nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismas byloje 1SK-429 nuteistajam, kuris nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies, 7, 9 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus ir kt. straipsnius, pritaikė lygtinį paleidimą nuo neatliktos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Remiantis paminėta teismų praktika, gynėjo įsitikinimu, galima konstatuoti, kad apylinkės teismas nesilaikė vienodos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundas atmestinas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. L. T. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau nei 1/3), leidžiančią paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai. Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 5 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Gi skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti L. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavo ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija bei apylinkės teismas.

7. Iš Komisijos priimto nutarimo turinio matyti, jog jos sprendimą netaikyti L. T. lygtinio paleidimo lėmė duomenys apie nuteistojo kriminogeninę praeitį (Komisija pažymėjo, jog nuteistasis anksčiau jau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimokė ir išvadų nepadarė) bei jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (Komisija nors ir pripažino, kad L. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme, tačiau pažymėjo, kad vis dar išskiriami jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; jis negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių). Skundžiamos nutarties turinys patvirtinta, jog išvadą, kad nuteistasis L. T. dar nepadarė tokios reikšmingos pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog, lygtinai paleidus jį iš pataisos namų, nuteistasis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, be Komisijos nutarime nurodytų aplinkybių, apylinkės teismas grindė ir tuo, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti išlieka vidutinė, ją sudaro ne tik Komisijos paminėti dinaminiai, bet ir statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (3 teistumai), pirmasis teistumas jauname amžiumi (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija. Svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo L. T. galimybę, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena iš jų yra sunkus nusikaltimas, į ankstesnius jo teistumus, taip pat tai, kad anksčiau jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, išduotas ir Europos arešto orderis.

8. Visi aukščiau nurodyti bei Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę L. T. taikyti ar netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo bei Komisijos nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog šio nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Abejonių tam tikrais teigiamais L. T. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, savanoriškai lankė individualią „Elgesio keitimo programą“, atvykęs į pataisos namus sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir nuo 2021 m. gruodžio 17 d. pradėjo dirbti Turto valdymo skyriuje pagalbinio darbininko pareigose, buvo 2022 m. balandžio mėn. paskatintas už gerą darbą ir elgesį. Paminėtos aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos L. T. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

10. Nors ir stebimi teigiami L. T. pokyčiai, tačiau jie jokiu būdu neatsveria Komisijos nutarime ir apylinkės teisme nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti nors ir mažėja, tačiau vis dar išlieka vidutinė. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, yra nustatyti tik formalūs veiksniai, kurie lėmė L. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą, o būtent nustatyta, kad rizika pakartotinai nusikalsti teigiama linkme kito tik dėl to, kad: 1) nuteistasis pateikė pažymą, jog, būdamas laisvėje, turėtų pastovią gyvenamąją vietą; 2) buvo įvertintas jo išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; 3) nuteistasis pateikė pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas. Šiame kontekste pažymėtina, jog tiek pastovią gyvenamąją vietą, tiek išsilavinimą, paklausias profesines kvalifikacijas, darbo patirties L. T. turėjo ir iki nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, įvykdymo, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Be to, šios aplinkybės yra nesusijusios su nuteistojo elgesio, mąstymo ir kt. pokyčiais, įvykusiais būtent bausmės atlikimo metu. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pernelyg sureikšminti šių aplinkybių bei remiantis jomis daryti išvadą, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu padarė tokią pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Taip pat nuteistajam priskiriama visa eilė (viso aštuoni) kriminogeninių veiksnių ir didžioji dalis jų yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turėjo ir dar turi galimybę panaikinti, kai tuo tarpu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių nustatyta vos du: teigiama nuostata į darbinę veiklą, artimųjų parama.

11. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, jog praeityje jau ne kartą teistas L. T., kuris bausmę atlieka už sunkaus ir itin pavojingo, dar sunkesnes ir netgi negrįžtamas pasekmės galėjusio sukelti smurtinio nusikaltimo įvykdymą (nukentėjusiajam sveikata sunkiai sutrikdyta buvo po to, kai nuteistasis du kartus šovė iš šaunamojo ginklo jam į nugarą ir ranką, dėl ko padarė jam šautinę žaizdą kairio dilbio viduriniame trečdalyje bei šautinę kiaurinę krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės žaizdą su kairės pleuros pažeidimu, lydimu kario plaučio apatinės skilties kiaurinio pažeidimo bei pasieninės pleuros pažeidimo), taip pat ir dar vieną nusikaltimą (viešosios tvarkos pažeidimas), dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus, daryti didesnę pažangą, mažindamas jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Būtent nuteistajam vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, kuris ženkliai viršija apsauginius veiksnius, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta aplinkybė, kad jis vis dar neidentifikuoja savo veiksmų ir pasekmių ryšio, kartu įvertinus ir nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir žiaurumą, taip pat faktą, kad nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti dar net nesulaukęs pilnametystės, buvo teistas dar du kartus, be to, po 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio priėmimo jis pasislėpė nuo bausmės vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį nuteistasis sulaikytas tik 2021 m. lapkričio 17 d., rodo, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje L. T. vis dar išlieka pavojingas visuomenei, todėl privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.

12. Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad priimti Komisijos ir apylinkės teismo sprendimai netaikyti L. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos prieštarauja teismų praktikai, bei nurodo tris konkrečius pavyzdžius, kuomet nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kiekviena byla yra individuali ir klausimai nagrinėtini tik atsižvelgus į būtent tos bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu – nuteistuoju bei jo elgesiu bausmės atlikimo laikotarpiu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Šiuo atveju, palyginus jau vien nusikaltimus, už kuriuos nuteistas L. T. ir už kuriuos buvo nuteisti asmenys minimose gynėjo bylose, matyti, kad bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios. Taigi, nuteistojo gynėjo minimi teismų sprendimai šiuo atveju nėra privalomi bei nesukuria pagrindo tvirtinti, jog teismas, netaikydamas L. T. lygtinio paleidimo, ne tik netinkamai taikė BVK normas, bet dar ir nesilaikė teismų praktikos analogiškose bylose.

13. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. T. K., tiek apylinkės teismo procesiniai sprendimai yra motyvuoti, priimti tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie L. T. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. T. gynėjo advokato Romualdo Lincevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.