Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-156-928/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-28
Bylos Nr.: 1A-156-928/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08144-2024-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Indrė Averkienė, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: K. T.
Civilinis ieškovas: UAB „A“, UAB „B“
Advokatai: Darius Karabinas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-928/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08144-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,nuteistojo K. T. gynėjui advokatui Dariui Karabinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas:

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 16 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 18 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 6 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. gegužės 10 d. veika) – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir K. T. paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. T. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai K. T. savanoriškai prisistatys ir faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio K. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Civilinių ieškovų UAB „A“ civilinis ieškinys dėl 638,65 Eur ir UAB „B“ civilinis ieškinys dėl 297,18 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai.

Iš K. T. civiliniam ieškovui UAB „A“ priteista 638,65 Eur (šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai šešiasdešimt penki centai) turtinės žalos atlyginimo.

Iš K. T. civiliniam ieškovui UAB „B“ priteista 297,18 Eur (du šimtai devyniasdešimt septyni eurai aštuoniolika centų) turtinės žalos atlyginimo.

K. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. T. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 16 d., apie 12.16 val., būdamas UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos lentynų į prekybos krepšelyje buvusį maišą įsidėjo: 1 vnt. „COGNAC COURVOISIER VSOP 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 42,95 Eur, 1 vnt. „GLENFIDDICH12YO 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 49,95 Eur, 1 vnt. „MONKEY SHOULDER MALT 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 36,95 Eur, 1 vnt. „TAITTINGER CHAMPAGNE BRUT RESERVE 12,5%“, 0,75 l talpos, vieneto kaina 47,95 Eur, 1 vnt. „CHIVAS REGAL EXTRA DEŽUTĖJE 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 42,95 Eur, 1 vnt. „NIKKA FROM THE BARREL VISKIS 51,4%“, 0,5 l talpos, vieneto kaina 44,95 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „A“ priklausantį 265,70 Eur vertės turtą.

2. Be to, K. T. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2024 m. vasario 18 d., apie 09.42 val., būdamas UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos lentynų į prekybos krepšį įsidėjo: 1 vnt. „SUKTINIS MIDAUS NEKTARAS 50%“, 1 l talpos, vieneto kaina 39,95 Eur, 1 vnt. „COGNAC COURVOISIER VS 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 34,95 Eur, 1 vnt. „THE GLENLIVET FOUNDER RESERVE 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 39,95 Eur, 1 vnt. „MOET&CANDOM NECTAR IMPERIAL DENI-SEC 12%“, 0,75 l talpos, vieneto kaina 55,95 Eur, 1 vnt. „ABERLOUR SINGLE MALT 12YO 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 54,95 Eur, 1 vnt. „GAUTIER VS COGNAC 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 40,95 Eur., 1 vnt. „CHIVAS REGAL EXTRA DĖŽUTĖJE 40%“, 0,7 l talpos, vieneto kaina 42,95 Eur, 1 vnt. „WHISKAS PURE DELIGHT KONSERV.ĖD. MIXED/SELECTION 4X“, vieneto kaina 2,39 Eur, 1 vnt. „ARIMEX PREMIUM PISTACIJOS KEPINT. IR SŪD.“, vieneto kaina 6,98 Eur, 1 vnt. „NIKKA FROM THE BARREL VISKIS 51,4%“, 0,5 l talpos, vieneto kaina 44,95 Eur, 1 vnt. „MILKA PLYTELĖ CHOCO NUTTY WAFER“, 270 g, vieneto kaina 8,98 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „A“ priklausantį 372,95 Eur vertės turtą.

3. Be to, K. T. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2024 m. gegužės 6 d., apie 12.40 val., būdamas UAB „B“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos lentynų į prekybos maišą įsidėjo: 4 vnt. malta kava „ILLY ESPRESSO“, 250 g, vieneto kaina 10,79 Eur, 2 vnt. malta kava „PELLINI“, 250 g, vieneto kaina 10,99 Eur, 3 vnt. puskietis fermentinis sūris „LILIPUTAS“, 500 g, vieneto kaina 11,99 Eur, 6 vnt. rūkytos krevetės aliejuje „VIČI“, 240 g, vieneto kaina 6,49 Eur, 2 vnt. šokoladiniai saldainiai dėžutėje „FERERRO ROCHER“, 300 g, vieneto kaina 11,99 Eur, 5 vnt. vytinta jautienos kumpinė dešra, 200 g, vieneto kaina 10,49 Eur, 4 vnt. vytinta „GINTARINĖ“ dešra, 200 g, vieneto kaina 9,99 Eur, vytinta „KLEBONIŠKA“ kiaulienos nugarinė, 0,823 kg, kaina 23,49 Eur/1 kg, kaina 19,33 Eur, karštai rūkyta filė su kmynais, 0,8886 kg, kaina 14,99 Eur/1 kg, prekės kaina 13,28 Eur, 1 vnt. klasikinis kepsnių padažas „HEINZ“, 480 g, vieneto kaina 4,59 Eur, 6 vnt. glaistytas varškės sūrelis „MAGIJA“, 40 g, vieneto kaina 0,59 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „B“ priklausantį 297,18 Eur vertės turtą.

4. Be to, K. T. pagal BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis, 2024 m. gegužės 10 d., apie 10.13 val., būdamas UAB „A“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos lentynų į prekybos krepšį įsidėjo: 1 vnt. glaistytas šokoladinis varškės sūrelis su šokolado gabaliukais „NYKŠTUKAS“, kaina 0,59 Eur, 1 vnt. „GLENMORANGIE ORIGINAL MALT 10YO“, kaina 37,95 Eur, 1 vnt. viskis „GLENFIDDICH 12YO“, kaina 49,95 Eur, 1 vnt. Bekono skonio bulvių traškučių „ESTRELLA“, kaina 2,99 Eur, 1 vnt. alyvuogių aliejaus „BILLA EXTRA VIRGIN“, kaina 12,99 Eur, 2 vnt. malta kava „PELLINI TOP“, vieneto kaina 10,99 Eur., 3 vnt. glaistytas varškės sūrelis su braškiniu glaistu „NYKŠTUKAS PINK VELVET“, vieneto kaina 0,59 Eur, 1 vnt. konjakas „HENNESSY VS“, 0,5 l talpos, kaina 27,95 Eur, 1 vnt. konjakas „HENNESSY V.S.“, 0,35 l talpos, kaina 19,99 Eur, 1 vnt. konjakas „COURVOISIER VS", 0,7 l talpos, kaina 34,95 Eur, 1 vnt. tualetinis popierius „ZEWA DELUXE PURE WHITE“, kaina 6,49 Eur, 1 vnt. pilkas krepšelis „A“, 27 l talpos, prekės vertė 3,95 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „A“ priklausantį 221,55 Eur vertės turtą.

5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. T. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje yra įrodyta byloje ištirtų įrodymų visuma (paties kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais, pareiškimais, įvykio vietos apžiūros protokolais, kitų objektų apžiūros protokolais, ir kt.) ir abejonių nekelia. Skiriant bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Įvertino tai, kad K. T. padarė keturis tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertino kaltinamojo asmenybę, kad jis teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti paskyrus K. T. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Be to, atsižvelgė, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti pilna apimtimi.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. T. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo pakeisti ir skirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Šalies argumentai

6.1. Skunde nurodo, kad apelianto nuomone, jam turėtų būti paskirta bausmė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu. Pažymėjo, kad šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, tačiau yra atlyginęs dalį žalos UAB „A“ ir UAB „C“. Taip pat turi dokumentus patvirtinančius, kad atlikus paskirtą bausmę, laisvėje turės oficialią darbo vietą, todėl dirbdamas galės atlyginti visą padarytą žalą.

6.2. Atkreipė dėmesį, jog yra oficialiai registruotas priklausomybių centre dėl narkotinių medžiagų vartojimo, kas ir įtakojo nusikalstamų veikų darymą. Šiuo metu yra pradėjęs detoksikacijos programą, todėl matyti progresuojantys sveikimo požymiai. Visa tai gali patvirtinti psichologės paruošta charakteristika. Minimų dokumentų negali pateikti, kadangi yra įkalinimo įstaigoje. Mano, kad tokius dokumentus galėtų pateikti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, tuo pačiu galėsiantis išreikšti savo šviesaus proto mintis ir nuomonę, ko padaryti anksčiau negalėjo.

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo gynėjas palaikė nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės švelninimo. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis neturi galimybės pateikti skunde nurodytų dokumentų, šiuo metu negali dirbti ir atlyginti žalos, kadangi pasikeitė situacija ir jis kitoje byloje yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Nepaisant to, prašo įvertinti apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgti į BK pakeitimus įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d., kuriame akcentuojamas alternatyvių laisvės atėmimui bausmių skyrimas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo K. T. apeliacinis skundas atmetamas

8. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar sprendimo visiškai tenkinti civilinių ieškovų pateiktus civilinius ieškinius. K. T. nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašo skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant K. T. bausmę.

9. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis tyčinius baigtus baudžiamuosius nusižengimus. Taip pat buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Motyvuodamas bausmės skyrimą K. T., apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, taip pat už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių (ANK 108 straipsnis), kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisytis. Be to, atkreipė dėmesį, kad anksčiau apeliantui jau buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir šių bausmių atlikimas jo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirta griežčiausia sankcijoje už baudžiamąjį nusižengimą numatyta bausmė – areštas. Atitinkamai atsižvelgė į K. T. padarytų baudžiamųjų nusižengimų motyvus ir tikslus, ankstesnį jo nusikalstamą elgesį, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, ir nusprendė nuteistajam skirtinų arešto bausmių dydžius nustatyti po 30 parų arešto už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą. Bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir nuteistajam buvo paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė, kuri, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 30 parų arešto bausmė.

12. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik K. T. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

13. Vertindamas nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo, t. y. 2024 m. gegužės mėn. apeliantas buvo teistas net aštuonis kartus (dominuoja nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei darymas). Vėliau, po šioje byloje nustatytų baudžiamųjų nusižengimų įvykdymo iki skundžiamo teismo procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje (2024 m. gruodžio 5 d.), jo atžvilgiu buvo priimti dar penki apkaltinamieji nuosprendžiai. Visais jais K. T. pripažintas kaltu būtent už vagystes (BK 178 straipsnio 5 dalis). Be to, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, K. T. atžvilgiu šiuo metu Lietuvos teismuose nagrinėjama dar 13 baudžiamųjų bylų, kuriose kaltinimai pareikšti K. T., didžioji dalis dėl veikų, numatytų BK 178 straipsnyje. Visa tai, neabejotinai rodo, jog K. T. nusikalstamas veikas daro sistemingai. Nuteistojo ir jo gynėjo teigimu, šiuo metu jis taip pat įkalinimo įstaigoje atlikinėja įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. SODROS informacinės sistemos duomenimis, K. T. būdamas jauno, darbingo amžiaus niekur nedirba, fiksuojami nežymūs darbiniai laikotarpiai 2013, 2014 metais, bei vertimasis individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad taip pat jis eilę kartų buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių (ANK 108 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Visgi, nei arešto bausmė, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, K. T. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai.

14. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą bausmės vykdymas, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Skunde deklaruojamos aplinkybės dėl gyvenimo būdo keitimo, noro dirbti ir atlyginti žalą, išvadų dėl jam paskirtos bausmės tinkamumo, nekeičia. Nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ne kartą galėjo įrodyti, kad pasitaisė, padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo. Esant paminėtoms aplinkybėms kolegija nuteistojo teiginius dėl pasiryžimo keisti gyvenimo būdą laiko deklaratyviais, neatitinkančiais paties nuteistojo elgesio.

15. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, 2025 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teisme gautas mokėjimo nurodymas Nr. 130, patvirtinantis, kad E. K. 2024 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 40 Eur UAB „A“, mokėjimo paskirtis – žalos atlyginimas už K. T.. Įvertinus tai, kad K. T. yra ne kartą teistas dėl vagysčių tame tarpe ir iš parduotuvės UAB „A“, dėl ko jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, o šis civilinis ieškovas teismuose nuolat reiškia civilinius ieškinius K. T. dėl žalos atlyginimo, todėl lieka neaišku kurią žalos dalį ir kurioje konkrečiai byloje nuteistojo vardu atlygino E. K.. Nepaisant to, 40 Eur žalos atlyginimo įmoka, šioje byloje nustatytos žalos 638,65 Eur atžvilgiu nėra itin žymi, ar galinti įtakoti bausmės skyrimui reikšmingų ir pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintų aplinkybių visumai.

16. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad per itin trumpą laikotarpį buvo įvykdytos net keturios vagystės iš parduotuvių, kurios yra apeliantui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus itin neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik viena K. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo įvykdytus baudžiamuosius nusižengimus buvo paskirta po 30 parų arešto, kurios trukmė atsižvelgus į BK 49 straipsnio 3 dalį nevertintina kaip aiškiai per griežta. Atitinkamai šias bausmes bendrinant, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą, buvo parinktas nuteistajam palankesnis bendrinimo būdas – bausmės subendrintos jas sudedant iš dalies, o ne visiškai, t. y. prie vienos iš bausmių (30 parų arešto) pridedant vos po 5 paras arešto, atitinkamai paskirtas už kitas 3 nusikalstamas veikas. Dėl ko, subendrintos 45 parų arešto bausmės, už 4 baudžiamuosius nusižengimus vertinti kaip per griežtos, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Juolab, kad ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 30 parų arešto bausmė. Taigi, pakartotinai įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija švelninti nuteistajam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir mažinti jos dydžio pagrindo nenustato.

17. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas taip pat prašė įvertinti ir baudžiamojo įstatymo pakeitimus įsigaliojusius nuo 2025 m. vasario 1 d. aktualius bausmės individualizavimo nuteistajam aspektu. Tai yra pakeitimus priimtus 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, bei 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060. Visgi, analizuojamų pakeitimų kontekste, BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ir sankcija nebuvo keista, t. y. po nuosprendžio priėmimo iki šios dienos BK 178 straipsnio 5 dalies dispozicija ar sankcijoje numatytų bausmių rūšys bei dydžiai nebuvo keičiami, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę pagrindo nėra. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, kaltinamajam savo noru prisipažinus, nuoširdžiai gailintis, aktyviai padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai turėtų skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija šiuo atveju K. T. teisinės padėties lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistojo asmenybės charakteristiką, jo daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes pastarajam paskyrė bausmes neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko jų keisti, mažinti jų trukmę, vadovaujantis minėtu BK 61 straipsnio pakeitimu, aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo.

18. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimai, kurie panaikino apribojimą arešto bausmės vykdymą atidėti tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui. Nors šis pakeitimas ir lengvina nuteistojo padėtį, kadangi nuosprendžio priėmimo metu K. T. nebuvo galimybės taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi pastarasis neatitiko formaliųjų sąlygų, t. y. jam ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė, tačiau tai jokiu būdu neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti minėtus pakeitimus šiuo metu ir nuteistajam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi K. T. charakterizuojančius duomenis, ankstesnius nuteistojo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinį pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, konstatuoja, jog visa tai nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nuteistajam K. T. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, o toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo.

19. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei jų bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas K. T. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta ir dar trečdaliu sumažinta bausmė, yra teisingos, ne per griežtos, jos neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai taip pat jokios įtakos nuteistojo teisinės padėties lengvinimui neturi. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 5 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

20. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. pažyma Nr. APD-2025-01606 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 74-77). Pažymoje nurodyta, kad K. T. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 216,67 Eur., todėl prašoma išspręsti šių išlaidų priteisimo klausimą valstybės naudai.

21. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

22. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė, taip pat jo finansinė padėtis nėra gera, jis nedirba, turi pakankamai daug priteistų civilinių ieškinių. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl sprendžia, kad išlaidos už K. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. T. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo K. T. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėOdeta GruodienėAušra Vingilė