- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-30
- Bylos Nr.
- eA-2100-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00682-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijo
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos D. G. skyrimo“ Nr. 3K-354 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymą „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ Nr. 4K-1083; 3) panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymą „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022-11-08 įsakymo Nr. 4K-1083 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ Nr. 4K-1095; 4) grąžinti pareiškėją į Departamento Klaipėdos skyriaus specialistės pareigas; 5) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Departamentas, gavęs Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6K-845 „Dėl gautos informacijos“, 2022 m. spalio 7 d. pradėjo tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Tiek Įsakyme, tiek 2022 m. spalio 28 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl D. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nurodoma, jog pareiškėja tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3K-283 patvirtinto Klientų aptarnavimo standarto (toliau – ir Standartas) 3.3 punktą, todėl konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
2.2. Įsakyme bei Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja netinkamai vykdė Departamento Klaipėdos skyriaus specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-176, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8 punkto reikalavimus, nors pareiškėja, vykdydama jai pavestas funkcijas, padėjo priimti ir aptarnauti klientus, taip pat priėmė ir aptarnavo klientus, pareiškėja niekada neatsisakė aptarnauti klientų.
2.3. Pareiškėja savo iniciatyva jokios informacijos neteikė bei neturėjo jokio tikslo to daryti, kadangi niekaip nėra susijusi su asmeniu, kuris galėjo gauti teistumo / neteistumo pažymas, be to, asmeniškai negavo jokios finansinės naudos, nesiekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam pažymų išdavimo paslaugas, net nežino, ar iš viso buvo gaunama kokia tai finansinė nauda ir pan., todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba.
2.4. Pareiškėja klientui teikė informaciją ir pasiūlė kreiptis dėl teistumo / neteistumo pažymos į fizinį asmenį, kuris nėra susijęs su Departamento teikiamomis paslaugomis. Išvadoje nurodytas teiginys, kad pareiškėja pažeidė Standarto 3.3 punkto reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis teisinei logikai, kadangi joks teisės aktas nedraudžia nurodyti valstybės tarnautojui ar įstaigos darbuotojui nurodyti asmeniui / klientui kur kreiptis dėl vienos ar kitos informacijos gavimo.
2.5. Išvadoje akcentuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, sumažino pasitikėjimą Departamento darbu, sumenkino įstaigos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau jokie Išvados argumentai nepagrindžia šių teiginių, t. y. nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė visi šie neigiami padariniai, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja pažeidė įstatymu saugomas vertybes, siekė naudos asmeniškai ar kitiems asmenims ir pan.
2.6. Pareiškėjos veiksmai niekam nesukėlė jokių konkrečių neigiamų pasekmių (to neįrodė ir atsakovas), todėl, įvertinus faktines aplinkybes bei Išvadoje nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, akivaizdu, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, tuo labiau šiurkštaus nusižengimo, už kurį Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
2.7. Pareiškėja tinkamai, laiku bei nepažeisdama teisės aktų reikalavimų atliko visas tarnybines užduotis, tinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jokių VTĮ nuostatų nepažeidė.
2.8. Pareiškėjos skundžiami įsakymai priimti bei jai tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis neišsamia, prieštaringa Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, neteisėtas pareiškėjos elgesys bei kaltė neįrodyti objektyviais duomenimis, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja savo veiksmais (aptarnaudama klientą pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už tam tikrą sumą gali padėti gauti teistumo pažyma) tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, ne pagal įstatymus, savivaliavo, siekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam teistumo pažymų išdavimo paslaugas už Ukrainos grivinas, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos kaltę – Departamento darbuotojų, pačios pareiškėjos paaiškinimai, V. T. (toliau – V. T.), R. M. (toliau – R. M.) paaiškinimai ir kt. Išvadoje aiškiai nurodyta pareiškėjos kaltė bei pateiktas tokio vertinimo pagrindimas.
5. Atsakovas nurodė, kad pati pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. teiktuose paaiškinimuose Departamentui patvirtino, kad ant lapelio, kuriame buvo užrašytas vardas, pavardė ir telefono numeris, terminus ir sumas užrašė ji, tačiau nemanė, kad tai bus traktuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Pareiškėja ant lapelio užrašė terminus ir sumas bei šį lapelį laikė savo darbo vietoje nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo pateiktas klientėms V. T. ir R. M., be to, pareiškėja pokalbio metu su Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėju, aiškindama įvykio aplinkybes, painiojosi ir kartais keisdavo savo jau išsakytas aplinkybes, pavyzdžiui, pareiškėja teigė, kad niekam jokio lapelio nedavė, vėliau teigė, kad lapelį davė gailėdamasi užsienietės ir norėdama jai padėti, taip pat teigė, kad lapelyje esančią informaciją perdavė tik keletui užsieniečių. Pareiškėja, pažeisdama Standartą, klientei teikė informaciją ir pasiūlė kreiptis dėl teistumo pažymos už lapelyje nurodytas kainas į fizinį asmenį, kuris nėra susijęs su Departamento teikiamomis paslaugomis.
6. Atsakovas teigė, kad pareiškėjos veiksmai sumažino pasitikėjimą Departamento darbu, sumenkino Departamento valstybės tarnautojų autoritetą, pakenkė Departamento, kaip valstybės institucijos, reputacijai, tokia situacija sudarė sąlygas klientams suabejoti Departamente dirbančių asmenų sąžiningumu ir kompetencija. Valstybės tarnautojo veiksmai, kai teikiami klientams fizinio asmens duomenys, vardas, pavardė, telefono numeris ir kainos už paslaugas gaunant pažymas, kelia realų pagrindą Departamento klientams manyti, kad Departamento veikla yra korumpuota, kad Departamento valstybės tarnautojai gauna neteisėtą atlygį už tarpininkavimą iš fizinio asmens ir, kad Departamento valstybės tarnautojai suteiktus jiems įgaliojimus naudoja įgyvendinant privačių asmenų finansinius interesus. Pareiškėja pažeidimą padarė aptarnaudama klientą, kuris turi teisę į laikinąją apsaugą (kadangi pasitraukė iš Ukrainos dėl karo veiksmų), t. y. ypač jautriai asmenų kategorijai priklausantį asmenį. Dėl šių pareiškėjos neteisėtų veiksmų klientė kreipėsi pagalbos į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją. Pareiškėjos veiksmai lėmė žiniasklaidos portale pasirodžiusią itin žeminančią bei jautrią informaciją apie Departamente atliekamus veiksmus.
7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo kaltės, netiesioginės tyčios forma. Pareiškėja, žinodama ir suvokdama, kad jos veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido neigiamoms pasekmėms kilti. Pareiškėja turėjo visas galimybes pasielgti teisėtai, nes žinojo jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei turi ilgametę darbo patirtį.
8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja turėjo pakankamai patirties ir žinių pasielgti teisėtai, tačiau remdamasi nepagrįstomis aplinkybėmis bei aiškiai suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, naudojosi tarnybine padėtimi ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijo savo įgaliojimus, bei savivaliaudama, klientų aptarnavimo metu, klientei pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už 1 000 grivinų gali padėti gauti teistumo pažymą, įteikė lapelį, kuriame užrašė asmens, galinčio padėti, vardą, pavardę telefono numerį ir sumas („2-3 – 1 000 grivinų, 8 d. – 400, 5 d. – 600, - 300- griv“) už teikiamas paslaugas, tokiu būdu siekė finansinės naudos fiziniam asmeniui, nesusijusiam su Departamento vykdoma veikla.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos D. G. skundą tenkino iš dalies, t. y.:
9.1. Pakeitė Įsakymą ir paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą;
9.2. Panaikino Departamento 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 4K-1083 ,,Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ ir 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymą Nr. 4K-1095 ,,Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 4K-1083 ,,Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“;
9.3. Grąžino pareiškėją į Departamento Klaipėdos skyriaus specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas 7,53) pareigas ir nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai;
9.4. Priteisė iš Departamento pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
10. Teismas , nagrinėdamas bylą, įvertino bylos medžiagą (Išvadą, nagrinėjamoje byloje skundžiamus įsakymus, pareiškėjos paaiškinimus ir kt.), apžvelgė VTĮ nuostatas (32 str. 1 d., 33 str. 1–5 d., 3 str. 1 d. 8 p., 10 p., 12 p., 14 p., 16 str. 1 d. 1 p., 4 p. 5 p.), Standarto 3.3 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
11. Teismas nustatė, kad V. T. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją dėl Departamento darbuotojos veiksmų. Šis kreipimasis persiųstas Departamentui, kuris, tirdamas V. T. pranešimą, nustatė, jog pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 3 d. Departamento Klaipėdos skyriuje prie langelio Nr. 3 informavo V. T. apie tai, kad, norint sutvarkyti iš Ukrainos atvykusios giminaitės dokumentus, reikia pateikti pažymą dėl giminaitės teistumo / neteistumo Ukrainoje bei pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už 1 000 grivinų gali padėti gauti teistumo / neteistumo pažymą, ir klientei įteikė lapelį, kuriame užrašė asmens, galinčio padėti, vardą, pavardę, telefono numerį ir sumas (,,2-3 – 1 000 grivinų, 8 d. – 400, 5 d. – 600, -300- griv“) už teikiamas paslaugas. Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog neatsimena 2022 m. spalio 13 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6K-863 minimos klientės, taip pat paaiškino, jog prie klientų langelio Nr. 4 klientas, kurį aptarnavo pareiškėjos kolegė, sakė, kad neįmanoma prisiskambinti į Ukrainos ambasadą dėl pažymos gavimo, o jam pačiam pažymą atsiuntė iš Ukrainos. Kolegės klientas savo ranka užrašė asmens vardą ir pavardę bei telefono numerį ir padavė pareiškėjos klientui, terminus ir sumas pareiškėja užrašė ant to paties lapelio. Išvadoje nustatyta, jog aiškinantis tyrimui reikšmingas aplinkybes, Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo ir pareiškėjos pokalbio metu, pareiškėja žodžiu nurodė, kad minėtą lapelį surašė smalsumo vedama išgirdusi užsieniečių pokalbį apie tai, kaip galima įsigyti pažymą apie teistumą / neteistumą, vėliau aptarnaudama kitą Ukrainos pilietę, šį lapelį įteikė jai, nurodydama, kad lapelyje įrašyti kontaktai asmens, kuris gali padėti susitvarkyti teistumo / neteistumo pažymą už lapelyje nurodytą kainą. Pokalbio metu pareiškėja, aiškindama įvykio aplinkybes, painiojosi ir kartais keisdavo savo jau išsakytas aplinkybes.
12. Iš pateiktų Departamento Klaipėdos skyriaus vyresniosios specialistės L. S. 2022 m. spalio 17 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6K-871 ir 2022 m. spalio 24 d. tarnybinio pranešimo Nr. 6K-902 teismas nustatė, kad pareiškėjos kolegė patvirtino tai, jog pareiškėjos klientė paklausė L. S. kliento, gal jis žino kaip gauti teistumo / neteistumo pažymą iš Ukrainos, užrašė kažką ant lapelio ir padavė į pareiškėjos ir jos klientės pusę. Šio lapelio L. S. pas pareiškėją nematė, taip pat nematė ir negirdėjo, kad pareiškėja kam nors teiktų minėtą lapelį. Kiti Departamento darbuotojai į bylą pateiktuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog neturi informacijos, susijusios su minėtu įvykiu. V. T. 2022 m. spalio 18 d. paaiškinime Nr. 6K-881 nurodė, jog Departamento darbuotoja turėjo minėtą lapelį ir jį pateikė V. T., jog ji jį nusifotografuotų. V. T. su vyrais prie langelio Nr. 4 nebendravo, kiti darbuotojai šioje situacijoje nedalyvavo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys (tarnybiniai pranešimai, susirašinėjimai elektroniniais laiškais, fotonuotrauka, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, jog Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje nurodytos reikšmingos aplinkybės bei įrodymai. Teismas pažymėjo, kad neturi abejonių dėl to, jog pareiškėja atliko tarnybinį nusižengimą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., aptarnaudama R. M., perdavė jai bei kartu su ja buvusiai V. T. lapelį, ant kurio buvo nurodytas asmuo, kuris už pinigus teikia teistumo / neteistumo pažymas.
14. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra patvirtinta tai, ar minėtą lapelį perdavė Departamento Klaipėdos skyriaus vyresniosios specialistės L. S. aptarnautas klientas prie langelio Nr. 4, o pareiškėja šį lapelį papildė įrašydama sumas už pažymos suteikimą ir jį perdavė, ar pati pareiškėja turėjo šį lapelį ir teikė jį klientams, taip pat nenustatyta, ar lapelis buvo pateiktas tik Ukrainos pilietei R. M. ir V. T., ar taip pat buvo teikiamas ir kitiems užsieniečiams, kurie kreipėsi į Departamentą. Pats pažeidimo faktas, t. y. tai, kad pareiškėja pateikė lapelį Ukrainos pilietei R. M. ir V. T. su jame nurodytu asmeniu bei sumomis, už kurias yra išduodama pažyma apie teistumą / neteistumą, yra nustatytas Išvadoje.
15. Iš Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2022 m. spalio 17 d. pažymos Nr. 6K-874 ,,Dėl telefoninio pokalbio atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl Klaipėdos skyriaus vyresniosios specialistės D. G. galimo tarnybinio nusižengimo“ turinio teismas nustatė, jog paskambinus asmeniui, nurodytam lapelyje (A. B.), lapelyje nurodytu telefono numeriu, jis patvirtino, kad už tam tikrą mokestį gali atsiųsti pažymą, t. y. lapelyje nurodytas asmuo iš tiesų teikė teistumo / neteistumo pažymas už tam tikrą mokestį, o pati pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose ir pokalbio su Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėju metu patvirtino, jog papildė lapelį įrašydama sumas, už kurias asmuo gali gauti teistumo / neteistumo pažymą, ir jį perdavė užsienietei, todėl pats pažeidimo faktas Išvadoje tinkamai nustatytas.
16. Teismas konstatavo, kad lapelio, kuriame užrašytas asmuo, teikiantis teistumo / neteistumo pažymas ir jame nurodytos sumos, perdavimas nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais principais, nustatytais VTĮ. Nors pareiškėja ir atliko Pareigybės aprašymo 8 punkto reikalavimus, t. y. priėmė ir aptarnavo asmenis, tačiau tai niekaip nepaneigia Išvadoje nustatyto atlikto tarnybinio nusižengimo, kuris nėra suderinamas su VTĮ, Pareigybės aprašymo ir Standarto nuostatomis.
17. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėja buvo nerūpestinga, nes nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Pati pareiškėja pripažino 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose, kad perduodama lapelį užsienietei nemanė, jog tai bus traktuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Tokie pareiškėjos veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą, kartu sumenkino ir Departamento prestižą bei autoritetą, tačiau, teismas nesutiko su tuo, kad tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu nusižengimu, už kurį turėtų būti skiriama VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
18. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėjai perdavus lapelį su asmens kontaktais ir sumomis dėl teistumo / neteistumo pažymos gavimo, būtų kilę sunkūs ar sunkiai atitaisomi padariniai. Taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėja už tai būtų gavusi atlygį, nenustatyta ir tai, kad viršydama atliekamų pareigų įgaliojimus, ji būtų gavusi naudos sau, tačiau tokiais savo veiksmais ji galimai siekė naudos asmeniui, teikiančiam teistumo pažymas. Atsižvelgęs į pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, nedidelį kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendė, kad pareiškėjai pritaikyta neproporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui, o nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti kita tarnybinės nuobaudos rūšimi – papeikimu.
19. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai Įsakymu skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – keistina į kitą nuobaudą – papeikimą, todėl įsakymai, kuriais pareiškėja atleista iš Departamento Klaipėdos skyriaus specialisto pareigų, naikintini.
20. Teismas nurodė, kad, pakeitus Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų – į papeikimą ir pareiškėjos atleidimą iš pareigų pripažinus neteisėtu, pareiškėja grąžintina į Departamento Klaipėdos skyriaus specialisto pareigas, atlyginant jai už visą priverstinės pravaikštos laiką (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 str. 2 d.). Tuo pačiu pagrindu teismas pareiškėjai iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo pareiškėjos atleidimo iš tarnybos dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III.
21. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
22. Atsakovas teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino pranešime nurodytas aplinkybes, kad būtent pareiškėja R. M. padavė lapelį su kontaktais teistumo pažymai gauti. Šias aplinkybes patvirtino Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6K-845 nurodyti duomenys, V. T. 2022 m. spalio 18 d. paaiškinime Nr. 6K-881 nurodytos aplinkybės, Departamento Klaipėdos skyriaus vedėjos S. K. 2022 m. spalio 24 d. tarnybiniame pranešime Nr. 6K-899 nurodytos aplinkybės ir kiti duomenys, nustatyti tyrimo metu. Pareiškėja savo veiksmais (aptarnaudama klientą pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už tam tikrą sumą gali padėti gauti teistumo / neteistumo pažymą) tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, ne pagal įstatymus, savivaliavo, siekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam pažymų išdavimo paslaugas už Ukrainos grivinas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
23. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjos veiksmų tyčinę formą patvirtina ir tai, kad tyrimo metu pareiškėja, aiškindama įvykio aplinkybes, painiojosi ir kartais keisdavo savo jau išsakytas aplinkybes, pavyzdžiui, teigė, kad niekam jokio lapelio nedavė, teigė kad lapelį davė gailėdamasi užsienietės ir norėdama jai padėti, teigė, kad lapelyje esančią informaciją perdavė tik keletui užsieniečių. Pareiškėja, nuolat keisdama savo paaiškinimus, nesiekė padėti Departamentui atlikti tyrimo. Dėl šių svarbių aplinkybių, patvirtinančių Departamento išvadą dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo formos, teismas savo sprendime net nepasisakė, o savo išvados, kad pareiškėja nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, nepagrindė nei viena faktine aplinkybe, nustatyta bylos nagrinėjimo metu.
24. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėja, pasiūlydama klientei kreiptis į asmenį, kuris už piniginį atlygį gali padėti gauti teistumo pažymą, ir duodama lapelį su asmens duomenimis ir kainomis, veikė netiesioginės tyčios forma ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
25. Atsakovo vertinimu, teismas nepagrįstai ėmėsi vertinti izoliuotai faktą, jog niekam nekilo sunkūs ar sunkiai atitaisomi padariniai, nors turėjo vertinti visas aplinkybes kaip visumą. Vien tai, kad V. T. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją ir užkirto kelią pažeidžiamam asmeniui dar labiau nukentėti nuo neteisėtų veiksmų Departamente, nereiškia, kad tarnybine padėtimi besinaudojančiam asmeniui negali kilti griežčiausia atsakomybė, padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Atsiliepimas
26. Atsakovas nurodo, kad teismas formaliai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, neįvertino Departamento atliekamų funkcijų išskirtinumo, formaliai vertino piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi faktą, sprendimą grindė pareiškėjos deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti pripažinti tikrovę atitinkančiais duomenimis, bei iš viso nevertino darbuotojo darbo pareigų pažeidimo teisingumo.
27. Atsakovas nurodo, kad, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nusprendus Departamento apeliacinio skundo netenkinti, jis prašo atmesti pareiškėjos skundo reikalavimą, kuriuo ji prašo grąžinti ją į Departamento Klaipėdos skyriaus specialistės pareigas. Pareiškėja buvo grąžinta į buvusias pareigas vykdant teismo sprendimą, tačiau dėl organizacinių pakeitimų Departamente, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir VTĮ nuostatomis, klientus aptarnauja nebe valstybės tarnautojai, o asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, todėl pareiškėjos grąžinimas į valstybės tarnautojo pareigas Departamento Klaipėdos skyriuje nebeatitinka Departamento organizacinių struktūros pokyčių.
28. Pareiškėja D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
29. Pareiškėja nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes ir savo išvadas pagrindė atitinkamais įrodymais; sprendimas yra motyvuotas teisės taikymo aktas, kurio teiginiai yra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu; teismas išsamiai išanalizavo byloje esančią medžiagą bei tinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, pateikė itin nuoseklią bylos aplinkybių analizę, visi teismo sprendimo teiginiai yra teisiškai pagrįsti.
30. Pareiškėja pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės suponuoja akivaizdžią išvadą, jog jos (pareiškėjos) veiksmuose yra ne netiesioginės tyčios, o neatsargumo požymių. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentu, jog pareiškėja buvo nerūpestinga, nes nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Teismas išsamiai išanalizavo visas faktines aplinkybes, taip pat tinkamai įvertino pareiškėjos 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad, perduodama lapelį užsienietei, ji (pareiškėja) nemanė, jog tai bus traktuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, ir padarė pagrįstą išvadą, jog tarnybinis nusižengimas buvo atliktas dėl nerūpestingumo.
31. Pareiškėja pažymi, kad savo parodymų niekada nekeitė, jos parodymai buvo nuoseklūs. Departamentas apeliaciniame skunde nurodydamas buvusius minėtus neformalius pokalbius, nenurodė, kad minėtų pokalbių metu pareiškėjai buvo liepiama rašyti pareiškimą dėl atleidimo iš tarnybos savo noru, priešingu atveju buvo grasinama, jog bus kreipiamasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškėja Departamento darbuotojų tokio spaudimo / mobingo neišsigando ir nurodė, jog jokio pažeidimo nepadarė bei nebijo jokių teisinių procesų.
32. Pareiškėja nesutinka su apeliacinio skundo prašymu pripažinus jos (pareiškėjos) atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jos į Departamento Klaipėdos skyriaus valstybės tarnautojos pareigas, kadangi tai iš esmės pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Departamento teiginiai apie tariamus Departamento organizacinius pokyčius neatitinka realios faktinės padėties, kadangi nei vienas Departamente Klaipėdos skyriuje dirbantis valstybės tarnautojas nebuvo atleistas, kartu su pareiškėja dirbę valstybės tarnautojai ir toliau yra valstybės tarnautojai, o ne dirba pagal darbo sutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
33. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas atsakovo Departamento 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 3K-354, kuriuo pareiškėjai D. G. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nurodant, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; panaikinti atsakovo 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 4K-1083 ir 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 4K-1095, pareiškėja grąžinta į Departamento Klaipėdos skyriaus specialisto (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas 7,53) pareigas, priteistas pareiškėjai iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamentas įrodė, jog pareiškėja padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 8, 10, 12 ir 14 punktuose, Standarto 3.3 punkto ir Pareigybės aprašymo 8 punkto reikalavimus, nes 2022 m. rugpjūčio 3 d., aptarnaudama Ukrainos pilietę R. M., perdavė jai bei kartu su ja buvusiai V. T. lapelį, ant kurio buvo nurodytas asmuo, kuris už pinigus teikia teistumo / neteistumo pažymas, o tokio lapelio, kuriame užrašytas asmuo, teikiantis teistumo / neteistumo pažymas, ir nurodytos sumos, perdavimas nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais principais, nustatytais VTĮ. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), jos veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą, Departamento prestižą bei autoritetą, tačiau padarytas tarnybinis nusižengimas nelaikytinas šiurkščiu nusižengimu, už kurį turėtų būti skiriama VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Dėl to pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda pakeista į papeikimą, o vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi pareiškėja grąžinta į anksčiau eitas pareigas ir jai priteistas atlyginimas už priverstinę pravaikštą.
35. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjai pagrįstai ir teisėtai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos padarytas nusižengimas nėra šiurkštus, nes pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, ne pagal įstatymus, savivaliavo ir siekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam teistumo / neteistumo pažymų išdavimo paslaugas už Ukrainos grivinas, pareiškėja veikė netiesioginės tyčios forma, o jos veiksmai sumažino pasitikėjimą Departamento darbu, pakenkė Departamento, kaip valstybės institucijos, reputacijai. Atsakovas taip pat nurodo argumentus, kad pareiškėja neturėjo būti grąžinta į anksčiau eitas pareigas. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jos veiksmuose yra ne netiesioginės tyčios, o neatsargumo požymių, o jai paskirta tarnybinė nuobauda neatitinka padaryto nusižengimo sunkumo, t. y. neproporcinga, todėl ši nuobauda pagrįstai pakeista į papeikimą, ji taip pat pagrįstai grąžinta į anksčiau eitas pareigas.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).
37. Teisėjų kolegija byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, pareiškėja apeliacinio skundo nepateikė, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.
38. Esant ABTĮ įtvirtintai ribotai apeliacijai (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
39. Įrodymų vertinimo aspektu akcentuotina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
40. Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos neproporcingumo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumui, nustatyta, kad VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų, o pagal šio straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą „<...>“. VTĮ 32 straipsnio 5 dalis nustato, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; „<...>“; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; „<...>“.
41. Teismų praktikoje aiškinant VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punktą, yra nurodyta, kad šioje teisės normoje nustatyti kriterijai, apibrėžiantys šiurkštų tarnybinį nusižengimą, yra vertinamojo pobūdžio, dėl to kiekvienu atveju būtina atidžiai ir rūpestingai įvertinti, ar iš tiesų valstybės tarnautojo (galbūt) padaryta veika diskredituoja valstybės tarnybą, menkina įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žemina žmogaus orumą, ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises; siekiant šios nuostatos pagrindu taikyti griežčiausią tarnybinę atsakomybę, reikėtų nustatyti pažeidimus, dėl kurių padarymo švelnesnės teisinės atsakomybės taikymas neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3020-575/2021).
42. Piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama (VTĮ 2 str. 5 d.).
43. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (VTĮ 32 str. 2 d.).
44. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015; kt.). Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021; kt.). Atsiradę padariniai dėl valstybės tarnautojo padaryto tarnybinio nusižengimo yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009; kt.).
45. Tais atvejais, kai yra pripažįstama, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) yra padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta tarnybinė (drausminė) nuobauda yra neadekvati padarytam pažeidimui (per griežta) arba nėra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos, teismas privalo spręsti klausimą dėl paskirtos nuobaudos pakeitimo švelnesne (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A552–2748/2012; kt.).
46. Iš atsakovo Išvadoje nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertinamas šiurkščiu dėl to, kad pareiškėjos elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (klientų aptarnavimu) (pasiūlymas klientei kreiptis į asmenį, kuris už piniginį atlygį gali padėti gauti teistumo pažymą, ir lapelio su tokio asmens duomenimis ir kainomis davimas klientei), sumažino pasitikėjimą Departamentu ir pakenkė Departamento reputacijai, taip pat pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, ir dėl to jai skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovas Išvadoje taip pat yra nurodęs, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo kaltės (netiesioginės tyčios forma).
47. Iš atsakovo nurodomų įrodymų, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėjos padaryta veika diskredituoja Departamento reputaciją (V. T. kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, 15min.lt paviešinta informacija), matyti, jog buvo kritikuojama Departamento veikla, kai Ukrainos pilietė „siuntinėjama nuo kabineto prie kabineto“, reikalaujami dokumentai (iš jų ir pertekliniai dokumentai), o jų gauti negalima dėl vykstančio karo, Ukrainos ambasadoje niekas nesikalba, kartu nurodant, kad Departamento specialistė davė telefono numerį asmens, kuris gali gauti pažymą už užmokestį.
48. Pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą, pareiškėjos vykdomos funkcijos: padėti priimti ir aptarnauti, priimti ir aptarnauti asmenis. Išvadoje nurodyta, kad Standarto 3.3 punkte nustatyta: „Konsultuodamas klientą, Darbuotojas turi: 2) konsultuoti Klientą Migracijos departamento veiklos klausimais, glaustai pateikiant esminę informaciją apie galimus sprendimus, kurie gali patenkinti Kliento poreikius; 3) atsakyti į Kliento klausimus; 4) suteikti Klientui teisingą informaciją apie Migracijos departamento teikiamas paslaugas, vykdomas procedūras ir paneigti Kliento abejones ar klaidingą nuomonę, jeigu jis tokią pateikia apie Migracijos departamento paslaugas ar procedūrą“.
49. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą Išvadoje, atskirai neanalizavo ir nenustatė pareiškėjos padaryto nusižengimo aplinkybių, apsiribojo nurodymu, kad pareiškėja, perduodama klientei lapelį, ant kurio buvo nurodytas asmuo, kuris už pinigus teikia teistumo / neteistumo pažymas, nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais principais, nustatytais VTĮ, kad pareiškėjos veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą, kartu sumenkino ir Departamento prestižą bei autoritetą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja savo veiksmais sumenkino valstybės tarnautojo vardą, Departamento prestižą bei autoritetą, galėtų reikšti, jog pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 32 str. 5 d. 1 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių įrodymų bei nepaaiškino motyvų, dėl kurių pareiškėjos tarnybinis nusižengimas nelaikomas šiurkščiu nusižengimu. Sprendime abstrakčiai nurodyta, kad įvertinus visus tarnybinio nusižengimo elementus, nesutiktina su Išvadoje padaryta išvada, kad tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu.
50. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, ar buvo padaryta išvada, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar nepiktnaudžiavo, nors atsakovas pareiškėjai skyrė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Pažymėtina, kad sprendime vertinant pareiškėjos kaltės formą, yra nurodyta, jog pati pareiškėja pripažino 2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. spalio 25 d. pateiktuose paaiškinimuose, kad perduodama lapelį užsienietei nemanė, jog tai bus traktuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, tačiau tai niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad tarnybinis nusižengimas buvo atliktas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta, jog pareiškėja būtų gavusi atlygį, ir tai, jog viršydama atliekamų pareigų įgaliojimus, būtų gavusi naudos sau, tačiau tokiais savo veiksmais ji galimai siekė naudos asmeniui, teikiančiam teistumo pažymas.
51. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o dėl nustatyto tarnybinio nusižengimo, kuriuo sumenkintas valstybės tarnautojo vardas, Departamento prestižas bei autoritetas, jai turi būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
52. Kaip jau minėta, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi pareigą įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino Išvadoje nurodyto pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo bei jo padarymo aplinkybių, nenustatė, kokias konkrečias pasekmes šis nusižengimas sukėlė, nes tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo jos padarytam pažeidimui.
53. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra prieštaringos dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. ar šis nusižengimas yra šiurkštus, ar ne šiurkštus, ar pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar nepiktnaudžiavo, neįvertinti atsakovo teikti įrodymai, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė tokias pasekmes, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą bei kad nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios forma.
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nėra būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, sprendime apsiribojama teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan., t. y. šiuo atveju yra priimtas nemotyvuotas sprendimas, be to, nurodomi prieštaringi motyvai.
55. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia (be kita ko) reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
56. Kadangi apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, neįvykdyta pareiga ištirti byloje esančius įrodymus ir konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, pateikti teisinį nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą (ABTĮ 86 str. 2 d.), sprendime nurodytos išvados, padarytos nenurodant jokių įrodymų, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
57. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nustatyti visas bylai išnagrinėti svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80 ir 86 str.), nes vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.), pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
58. Kadangi pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė (ABTĮ 80 str.), todėl netenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.