Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, arba nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. sukčiavo veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o būtent: A. B., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, pastarojo nurodymu pateikė jam savo asmens ir LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas. Nenustatytas asmuo šias nuotraukas panaudojo, nuotoliniu būdu kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu atidaryti A. B. vardu banko sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugpjūčio 29 d. atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu. Nukentėjusysis E. D. 2024 m. rugpjūčio 31 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ parašė skelbimą, kad ieško automobilio dalių (4 durų ir bagažinės dangčio). Nenustatytas asmuo tą pačią dieną per socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo paskyrą „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimų ir pokalbių programėlę „Messenger“ parašė nukentėjusiajam E. D., jog turi reikiamas detales, ir susitarė su juo dėl automobilio dalių pardavimo, nors iš anksto žinojo, kad susitarimo sąlygų nevykdys, bei nurodė pervesti 270 € į A. B. vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis E. D. 2024 m. rugpjūčio 31 d. 13⁰³ val. pervedė 270 € į A. B. vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi A. B., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu ir jo nurodymu, 2024 m. rugpjūčio 31 d. 14²¹ val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 270 € ir juos užvaldė.

2024 m. rugsėjo 1 d. socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusysis K. Š. parašė skelbimą, kad ieško automobilio dalies (variklio veleno). Tęsdamas nusikalstamą veiką, nenustatytas asmuo, iš anksčiau turėdamas A. B. asmens ir LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas, jas dar kartą panaudojo, nuotoliniu būdu kreipdamasis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu atidaryti banko sąskaitą A. B. vardu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 2 d. A. B. vardu atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2024 m. rugsėjo 2 d., naudodamasis socialinio tinklo „Facebook“ vartotojo paskyra „(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ parašė nukentėjusiajam K. Š., kad turi reikiamą detalę, ir susitarė su juo dėl automobilio dalies (variklio veleno) pardavimo, nors iš anksto žinojo, jog susitarimo sąlygų nevykdys, bei nurodė pervesti 470 € į A. B. vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 2 d. 13³⁹ val. nukentėjusiojo K. Š. draugas P. A. pervedė 470 € į A. B. vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. B., bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu ir gavęs iš jo nurodymus, 2024 m. rugsėjo 2 d. 14⁴⁸ val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino 470 € ir juos užvaldė.

Tokiu būdu A. B. savo ir nenustatyto asmens naudai apgaule įgijo svetimą turtą: 270 € iš nukentėjusiojo E. D. ir 470 € iš nukentėjusiojo K. Š., iš viso – 740 €, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kitų objektų apžiūros 2024 m. rugsėjo 30 d. protokole aprašyta telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūra. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. nenaudotas. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. naudotas bokšto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), daugiausia mobiliems duomenims. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“) nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. dažniausiai naudotas bokšto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 24 d. 20²² val. ir 20⁴⁶ val. iš (duomenys neskelbtini), UAB gautos SMS žinutės bokšto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 30 d. 14³⁶ val. ir 15²³ val. iš (duomenys neskelbtini), UAB gautos SMS žinutės bokšto teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini), UAB 2024 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 5974/2024 nurodė, kad iš kaltinamojo vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 30 d. 14:39:14 val. (duomenys neskelbtini) (PC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 500 €; 2024 m. rugpjūčio 30 d. 15:27:11 val. (duomenys neskelbtini) (PPC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 450 €; 2024 m. rugpjūčio 30 d. 19:02:03 val. (duomenys neskelbtini) (PC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 205 €; 2024 m. rugpjūčio 31 d. 14:21:01 val. (duomenys neskelbtini) (PPC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 500 €; 2024 m. rugpjūčio 31 d. 14:24:03 val. (duomenys neskelbtini) (PPC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 190 €; 2024 m. rugsėjo 1 d. 15:18:13 val. (duomenys neskelbtini) (PC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 500 €; 2024 m. rugsėjo 1 d. 15:24:15 val. (duomenys neskelbtini) (PC „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) išgryninta 270 €; iš viso per 3 dienas išgrynino 2 615 €.

Liudytoja E. R. 2024 m. lapkričio 18 ir 20 d. elektroniniu paštu atsiuntė 9 mobiliojo ryšio ekrano nuotraukas. Iš nuotraukų matyti, kad liudytoja E. R. 2024 m. rugsėjo 2 d. 12⁴⁴ val. iš kaltinamojo per AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo dvi perlaidas: 420 € ir 480 €. Mokėjimo paskirtyse nurodyta „dovana“ ir „skola“. Nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 28 d. liudytoja E. R. per 8 kartus pervedė 940 € į Lietuvos kalėjimų tarybos administruojamas sąskaitas, kurios atidarytos E. S., V. V., Š. K., A. B. vardu.

Liudytojas E. R. 2024 m. lapkričio 25 d. apklausos protokole nurodė, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime atlieka laisvės atėmimo bausmę. Įtariamojo nepažįsta. Žino, kad įtariamasis į jo sutuoktinės vardu atidarytą sąskaitą (2024 m.) rugsėjį 2 kartus pervedė pinigų. Mano, kad šie pinigai pervesti dėl to, jog jis Pravieniškių pataisos namuose pardavė 2 mobilaus ryšio telefonus. Jis nesinaudoja socialiniame tinkle „Facebook“ esančia jo vardu sukurta paskyra, netalpino skelbimų apie parduodamas automobilio dalis. Įkalinimo įstaigoje pardavinėja cigaretes, todėl žmonės laisvėje į sutuoktinės vardu atidarytą sąskaitą perveda pinigų, o ji perveda tam tikras pinigų sumas į Lietuvos kalėjimų tarnybos banko sąskaitą. Nėra susijęs su sukčiavimais.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį apibrėžiamas kaip svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką sudaro du momentai: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto (turtinės teisės) įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokią teisę.

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas, iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir panašiai, numato, kad taip veikiant kitas asmuo bus suklaidintas, ir nori tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti prievolės ar kad būtų panaikinta turtinė prievolė.

Sukčiavimas yra baigtas, kai kaltininkas ar jo vardu veikiantys asmenys įgyja svetimą turtą ar svetimas turtas atsiduria jų dispozicijoje (žinioje).

Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą ar liudijančius teisę į turtą. Tačiau turto savininkas ar teisėtas valdytojas gali būti suklaidinti ir kitais būdais. Suklaidintas nukentėjusysis perduoda turtą kito asmens laikinam valdymui, naudojimui ar nuosavybei, manydamas, kad šis asmuo turi teisę į turtą, dėl kurio kreipėsi kaltininkas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtą, turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę, o nukentėjusysis patiria turtinę žalą, nes netenka turto. [...]

Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą susiformuotų iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau kreipimosi dėl teisės į turtą momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui ar valdytojui turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Taigi tais atvejais, kai tik vienas bendrininkas atliko vykdytojo vaidmenį, o kiti atliko organizatoriaus, kurstytojo ar padėjėjo vaidmenis, bendrininkų grupės aplinkybė neinkriminuotina. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, kiekvienas jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Šiame kontekste pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-52-511/2019, 2K-278-303/ 2020, 2K-51-788/2022 ir kt.).

Kaltinamasis aiškino, kad sutiko būti nufotografuojamas ir davė liudytojui D. P. savo LR piliečio pasą su tikslu, jog jo vardu būtų paimta iki 500 € paskola. Nežinojo, iš kur jo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytose sąskaitose atsirado keli tūkstančiai svetimų pinigų. Dalį jų išgrynino liudytojas D. P., dalį – kaltinamasis ir klausydamas nurodymų tuos pinigus (900 €) persiuntė liudytojai E. R.. Kaltinamajam iš viso to liko 200-360 €.

Iš „(duomenys neskelbtini)“, AB kaltinamojo vardu atidarytos sąskaitos matyti, kad kaltinamasis 2024 m. rugpjūtį (telefonu) lošdavo azartinius žaidimus ir, jo teigimu, dažniausiai pralaimėdavo. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. kaltinamasis turėjo 825 € nesumokėtų administracinių baudų už smulkias vagystes iš parduotuvių, kurias priverstinai išieškojo antstolė. Be to, jis yra neįgalus, niekur nedirbo, gaudavo tik neįgalumo pašalpą. Taigi kaltinamojo kasmėnesinės pajamos buvo minimalios ir ribotos (turėjo vieną stabilų pajamų šaltinį), o poreikiai (administracinės nuobaudos) 2-3 kartus viršijo mėnesines pajamas, todėl susidarė lėšų stygius.

Kaltinamasis sutiko būti nufotografuojamas ir davė liudytojui D. P. savo LR piliečio pasą. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo kaltinamojo asmens ir jo LR piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas panaudojo, nuotoliniu būdu kreipdamasis į (duomenys neskelbtini), UAB su prašymu atidaryti kaltinamojo vardu banko sąskaitas. (duomenys neskelbtini), UAB kaltinamojo vardu 2024 m. rugpjūčio 29 d. atidarė banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2024 m. rugsėjo 2 d. – banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo atsiliepė į nukentėjusiųjų socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintus skelbimus, ieškant pirkti automobilio detalių/dalių, susitarė dėl automobilio detalių/dalių pardavimo ir nurodė pervesti pinigus į kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytas banko sąskaitas atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Įsivaizduodami, kad moka už prekes, nukentėjusieji pervedė lėšas į kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytas sąskaitas atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Be nukentėjusiųjų, lėšas į kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytas sąskaitas atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 2024 m. rugsėjo 3 d. pervedė ir daugiau nepažįstamų asmenų (pirkėjų), kurių dalis inicijavo administracinio nusižengimų bylų teiseną, o kiti nepranešė teisėsaugos institucijoms. Kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito apyvarta nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. – 2 710,52 €, debeto apyvarta – 2 709 €, likutis – 1,52 €. Kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito apyvarta 2024 m. rugsėjo 2-24 d.– 590 €, debeto apyvarta – 589,99 €, likutis – 0,01 €.

Kaltinamasis 2024 m. rugpjūčio 30 d. – 2024 m. rugsėjo 3 d. išgrynino lėšas parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, esančiose PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), arba PPC „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Dalį sukčiaujant gautų pinigų pasiliko, dalį pervedė liudytojai E. R.: 2024 m. rugpjūčio 30 d. (t. y. iki pirmojo epizodo 2024 m. rugpjūčio 31 d., susijusio su nukentėjusiuoju E. D.) – 480 €, 2024 m. rugsėjo 1 d. (t. y. iki antrojo epizodo 2024 m. rugsėjo 2 d., susijusio su nukentėjusiuoju K. Š.) – 420 €. Kitų išgrynintų pinigų likimas nežinomas.

Nors apgaulę panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ir gali būti, kad įvykio metu kaltinamasis konkrečiai nežinojo, kas ir kodėl į jo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė pinigus, tačiau konstatuoti, jog jis bendrininkavo dalyvaudamas sukčiavimo schemoje, užtenka to, kad kaltinamasis vykdė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus dėl lėšų jo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytose sąskaitose atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo ir gavo iš to turtinės naudos. Turtinės naudos gavimas reiškia sukčiavimo objektyviosios pusės požymio (svetimo turto įgijimo) realizavimą, o tai atitinka bendravykdytojo sąvoką.

Turint omenyje, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB buvo atidarytos ir naudotos sukčiaujant beveik vienu metu, naudotas tas pats apgaulės būdas (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo fiktyviai atsiliepdavo į skelbimus dėl automobilių detalių/dalių pirkimo), naudotas tas pats pinigų įgijimo būdas (ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodydavo pirkėjams pervesti lėšas į vieną arba kitą kaltinamojo vardu (duomenys neskelbtini), UAB atidarytą sąskaitą, o kaltinamajam – tuoj pat išgryninti pinigus, ką jis ir padarė), laikoma, kad kaltinamasis veikė vieninga tyčia ir jo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaip tęstinė veika, o ne kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą [...], gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų (BK 182 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali. Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, kad turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad užvaldydami svetimą turtą, savininkui padarys materialinę žalą, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini). Nesimoko, nedirba. Nuo 2024 m. balandžio 9 d. ieškomas kaip asmuo, vengiantis vykdyti karinę prievolę. 2020-2024 m. 10 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 5 kartus už smulkias vagystes, 3 kartus už smulkius sukčiavimus 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 2 d., susijusius su (duomenys neskelbtini), UAB jo vardu atidarytomis sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra informacijos apie baudų sumokėjimą, nuobaudos tebegalioja. Neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 d. 1 p.).

Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikaltimo aplinkybes: turtinės žalos dydį (jis neženkliai viršija ribą tarp paprasto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo), kaltinamojo vaidmenį (sukčiaujant gautas lėšas turėjo išgryninti ir pervesti), biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, jų dydį parinkdamas artimą už sankcijos vidurkį (BK 46 str. 2-3 d.).

V. Dėl civilinio ieškinio priteisti turtinės žalos atlyginimą

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Š. 2025 m. sausio 22 d. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 470 € turtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis neginčijo civilinio ieškinio teisinio ir/ar faktinio pagrindo nei jo dydžio, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Š. 2025 m. sausio 22 d. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 113 str. 2 d., CPK 268 str. 5 d.).

Kaip minėta, kaltinamasis yra neįgalus; iš VSDFV gauna 342,78 €/mėn. ir 38,23 €/mėn. išmokas. Informacinės antstolių sistemos duomenimis, turi 1 155,67 € skolų, kurias išieško antstoliai. Todėl būtų per didelė finansinė našta iš karto sumokėti 470 € turtinės žalos atlyginimo.

BPK 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo vykdymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/ 2011).

Teismas, keisdamas įprastinę sprendimo vykdymo tvarką, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas sprendimas, ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi daroma išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Vienos šalies interesai negali būti iškelti aukščiau kitos šalies interesų.

Dėl prieš tai išvardintų priežasčių, susijusių su kaltinamojo turtine padėtimi, teismas priteisto 470 € turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėsto dalimis per 31 mėnesį tokia tvarka: pirmuosius 30 mėnesių (arba 2 metus 6 mėnesius) mokėtina suma sudaro po 15 €/mėn.; paskutinį mėnesį mokėtina suma lygi 20 €.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Nukentėjusysis E. D. nepareiškė civilinio ieškinio dėl 270 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – per 27 mėnesius (arba 2 metus 3 mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam E. D. padarytą 270 € turtinę žalą, mokant po 10 €/mėn.

VII. Dėl daiktinių įrodymų

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai (dokumentai), turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 4 vnt. optinių duomenų laikmenų su išklotinėmis, prisegtos voke prie 3 tomo galinio viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val./mėn. visuomenės labui.

Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje (probacijos tarnyboje) dienos.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 27 mėnesius (arba 2 metus 3 mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam E. D. padarytą 270 € turtinę žalą, mokant po 10 €/mėn.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Š. 2025 m. sausio 22 d. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš A. B. 470 € turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, 470 € turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis per 31 mėnesį tokia tvarka: pirmuosius 30 mėnesių (arba 2 metus 6 mėnesius) mokėtina suma sudaro po 15 €/mėn.; paskutinį mėnesį mokėtina suma lygi 20 €.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus (dokumentus), turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 4 vnt. optinių duomenų laikmenų su išklotinėmis, prisegtos voke prie 3 tomo galinio viršelio, – palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.