- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- N-575-817-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01282-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio („Viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas“) 1 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 800 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog V. K., būdamas perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija) nariu, 2009 m. gegužės 27 d. nusprendė pirkimą „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmo etapo darbai“ (toliau – 1 Pirkimas) vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeisdamas Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas, kadangi remiantis UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ 2005 metais parengtu Palangos botanikos parko kompleksinės renovacijos techniniu ir darbo projektu, sąmatinė bendra darbų vertė sudaro 32 280 530 Lt, tačiau dėl didžiulės projekto apimties projektas padalintas į atskirus etapus. Be to, V. K., būdamas Komisijos nariu, 2009 m. spalio 6 d. nusprendė pirkimą „Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbų pirkimas“ (toliau – 2 Pirkimas) vykdyti apklausos būdu iš tiekėjo, vykdančio pradinę sutartį, taip pažeisdamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas. Komisija būtinybę papildomai pirkti darbus grindė aplinkybe, kad tik atliekant Palangos botanikos parko istorinės dalies renovacijos pirmojo etapo darbus pagal techninį projektą, pastebėta, kad takų apšvietimo kabeliai turi būti pakloti ne šalia takų, o po takų danga, tuo tarpu parko apšvietimo rekonstrukcija buvo numatyta tik antrajame etape, todėl tam, kad nereikėtų ardyti dangų bei dar kartą mokėti už tuos darbus, Komisija nutarė pirkti papildomus elektros apšvietimo tinklų paklojimo po takais darbus apklausos būdu. Tarnybos nutarime nurodyta, jog Komisijos vertintos aplinkybės nelaikytinos nenumatytomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą, 2010 m. spalio 28 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. V. K. skirtą 800 litų baudą sumažino iki 500 Lt. Teismas sprendė, kad atsakomybėn už netinkamą 1 Pirkimo būdo parinkimą V. K. patrauktas pagrįstai, tačiau įvertinęs 2 Pirkimo būdo parinkimo aplinkybes, konstatavo, jog V. K. veikoje nėra pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde dėl VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimo nurodo, jog pirkimų iniciatoriaus Palangos miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas komisiją žodžiu informavo apie bendrą sąmatinę darbų vertę – 8 000 000 Lt (5 mln. – pirmam etapui, 3 mln. – antram), ką patvirtino ir 2009-2001 m. Palangos miesto tarybos strateginiai planai, dėl kurių teismas iš viso nepasisakė. Teigia, jog nežino, kodėl Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas nutylėjo svarbią aplinkybę apie tikrąją bendrą projekto vertę (32 280 530 Lt), tačiau dėl to buvo akivaizdžiai suklaidinti visi komisijos nariai, todėl jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Taip pat teigia, jog ATPK 171³ straipsnio 1 dalis leidžia skirti sankciją viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimo, o šiuo atveju priimtas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
V. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad būdamas Komisijos nariu, nusprendė 1 Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, taip pažeisdama VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas. Bylą dėl 2 Pirkimo pirmosios instancijos teismas nutraukė, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė atsakomybėn traukiamas asmuo ir dėl paduoto skundo jo padėtis negali pablogėti (non reformatio in peius principas), teisėjų kolegija dėl šios kaltinimo dalies nepasisakys.
Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, kad apeliantas neigia pažeidimą teigdamas, kad dėl VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų pažeidimo nėra jo kaltės – tiesioginės tyčios, nes buvo suklaidintas Komunalinio ūkio skyrius vedėjo pateiktos informacijos apie bendrą sąmatinę darbų vertę, o tuo metu turėti rašytiniai dokumentai Tarnybos minimos sumos – 32 280 530 Lt nepatvirtino.
Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog V. K. neginčija projekte numatytos bendrosios darbų sąmatinės vertės, taigi iš esmės ir pripažįsta VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių pažeidimus, todėl pastarojo teiginiai, kad jis balsavo už teisėtą sprendimą, visiškai nepagrįsti. Dėl kaltės formos pasakytina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčine, tiek neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamuoju atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo svarstomas klausimas dėl specifinės darbų rūšies – botanikos parko rekonstrukcijos – pirkimo, darytina išvada, kad bet kuris vidutiniškai rūpestingas asmuo pasirūpintų susipažinti su planuojamų atlikti darbų projektu. Spręsti apie numatomų pakankamai plataus masto darbų vertę remiantis tik žodiniu Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo paaiškinimu, nepareikalavus to pagrindžiančių dokumentų, yra mažų mažiausiai nerūpestinga. Be to, nelogiška, kad techninio projekto, kuriame numatyta bendra vertė, neprireikė nei rengiant skelbimą apie numatomą pirkimą, nei tvirtinant rangovo pateiktą sąmatą. Pažymėtina, kad remiantis VPĮ 16 straipsnio 2 dalimi, Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Taigi, remiantis minėta VPĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostata, neturint pakankamų žinių dėl realios projekto vertės, Komisijai numatyta galimybė pasitelkti pagalbon atitinkamos srities ekspertus. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog V. K. veikoje subjektyviosios pusės požymis – kaltė – yra.
Papildomai apeliantas pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-494 „Dėl valstybės planuojamų turizmo projektų sąrašų patvirtinimo“, kurio Viešosios turizmo infrastruktūros valstybės planuojamų projektų, siūlomų finansuoti pagal 2007-2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ VP3-1.3-ŪM-02-V priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, sąrašo Nr. 02 1 punktą numatyta skirti 3 mln. litų Palangos botanikos parko istorinės dalies restauracijos ir pritaikymo viešosioms reikmėms II etapui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina tik tą aplinkybę, kad pirmų dviejų projekto etapų suma yra apie 8 mln. litų, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog projektas apsiribos tik šiais dviem etapais, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad perkančioji organizacija būtų ėmusis kokių nors priemonių tikslinti bendrai projekto sąmatai ir taip ją sumažinusi beveik 4 kartus, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad apelianto nurodoma bendra projekto vertė (8 mln. Lt) yra galutinė ir reali. Tas pats pasakytina ir apie apelianto nurodomus Palangos miesto tarybos strateginius planus – jie nei patvirtina, nei paneigia informacijos apie bendrą viso numatomo projekto vertę. Tuo tarpu sutinkamai su Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 patvirtintos Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos 23 punktu, darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.
Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Tarnybos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. V. K. kaltė dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.