Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-34-297/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-11-26Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-30Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-26
Bylos Nr.
1-34-297/2015
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00169-2013-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nukentėjusysis
Ž. D., Ž. Š.
Kaltinamasis
A. P. Č.
Advokatai
Diana Vaitkevičienė, Vilma Petrauskienė
Kategorijos
  • 1.1.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudž. byla Nr. 1-34-297/2015
(Proceso Nr. 1-52-1-00169-2013-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.5.2.; 1.2.4.4.; 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.4. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 26 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Štreimikytei,nukentėjusiesiems Ž. D., Ž. Š.,nukentėjusiojo Ž. Š. atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei,gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis (pensininkas), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 137 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. P. Č. pagal teisme prokuroro prašymu pakeistą kaltinimą buvo kaltinamas tuo, kad:

2013 m. vasario 17 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) ant kelio, esančio šalia 27 namo, grumtynių su Ž. D. metu, pargriovė nukentėjusįjį Ž. D. ant žemės, ko pasekoje nukentėjusysis griūdamas galva atsitrenkė į šalikelėje esantį metalinį atitvarą, ir tokiais veiksmais nukentėjusiajam Ž. D. dėl dviejų žaizdų galvos kairio momens srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, šiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.;

be to, jis buvo kaltinamas, kad 2013 m. vasario 17 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), ant kelio, esančio šalia 27 namo, elgdamasis su ginklu neatsargiai, t. y. parengtu šaudyti šaunamuoju ginklu „Beretta84FS Cheetah“, šoviniui esant įleistam į šovinio lizdą, ketindamas šauti į orą, neįspėjo asmenų apie šaunamojo ginklo panaudojimą ir neįsitikino šaunamojo ginklo panaudojimo saugumu, nukrypus šaunamojo ginklo vamzdžiui į Ž. Š., paspaudė gaiduką, to pasekoje įvyko šūvis ir Ž. Š. buvo padarytos šautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairio plaučio apatinės skilties, diafragmos bei skrandžio sužalojimu, tokiu būdu nukentėjusiajam Ž. Š. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. Pagal pirminį, kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, A. P. Č. šiame epizode buvo kaltinamas, kad panaudojęs savigynai išduotą šaunamąjį ginklą „Beretta84FS Cheetah“ jis tyčia šovė į nukentėjusįjį Ž. Š. ir jį sužalojo, padarydamas nukentėjusiam Ž. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. P. Č. kaltės nepripažino nei pagal pirminį, nei pagal teisme pakeistą kaltinimą. Paaiškino, kad jis turi privačią namų valdą sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena. Nukentėjusieji Ž. Š. ir Ž. D. gyvena netoliese, todėl dar iki įvykio juos abu pažinojo, anksčiau su jais yra buvę konfliktų. Ž. D., kai tik būdavo neblaivus, grasindavo jam, kad užmuš, sudegins. 2013-02-17 kaltinamasis buvo savo namuose vienas. Ketino išvalyti teisėtai laikomą šaunamąjį ginklą „Beretta84FS Cheetah“, todėl išėmė jį iš seifo ir padėjo virtuvėje ant stalo. Tuo metu pas jį atėjo pažįstamas V. K., pasveikino su gimimo diena. Atėjus V. K., kaltinamasis paslėpė ginklą po laikraščiais. Su V. K. išgėrė 200 g degtinės. Išėjus V. K., po pusvalandžio išgirdo beldimą į duris. Prieš atidarydamas duris, kaltinamasis įsidėjo į kelnių kišenę ginklą, nes nenorėjo, kad kas jį pamatytų ant virtuvinio stalo. Atidaręs duris, pamatė Ž. D., pakvietė jį užeiti. Ž. D. išsyk pradėjo jį keikti, sakydamas „ožy, gaidy, kam nušovei P.“. Kaltinamasis nesuprato kas tas P., tik vėliau paaiškėjo, kad tai katinas. Jis atsakė, kad nieko nenušovė ir atidaręs duris liepė Ž. D. išeiti. Nueidamas Ž. D. nesiliovė keikti kaltinamąjį, grasino su juo susidoroti. Kaltinamasis norėjo įrašyti jo grasinimus ir keiksmus, todėl nuėjo į namus pasiimti diktofono, bet pamatė, kad šis išsikrovęs. Tada nutarė eiti uždaryti kiemo vartus, kad Ž. D. negrįžtų. Tuo tarpu Ž. D. tebestovėjo ant kelio ir toliau keikė kaltinamąjį, grasino susidoroti. Kai tik kaltinamasis išėjo už vartų kelis metrus, Ž. D. prišoko ir griebė jam už baltinių, jį apsuko, pats atsidurdamas kaltinamajam už nugaros, tada suspaudė rankų dilbiais jam už kaklo ir taip smaugdamas stūmė kaltinamąjį į priekį link Ž. Š. namų sakydamas, kad dabar sukapos jį į gabalus. Kaltinamasis nepajėgė priešintis, kadangi Ž. D. žymiai jaunesnis ir fiziškai stipresnis, jis smaugė kaltinamąjį profesionaliai, nes anksčiau yra sportavęs ir turėjo įgūdžių, be to, ant kelio buvo ledas, labai slidu, kaltinamasis buvo apsiavęs guminiais batais, todėl kojos slydinėjo ir jis niekaip negalėjo ištrūkti iš Ž. D. glėbio. Kai kaltinamasis buvo nustumtas nuo vartų apie 18-20 metrų, jam pavyko užsikabinti už kelio metalinio atitvaro ir tada jie abu su Ž. D. pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis bandė išsilaisvinti iš Ž. D., bet šis jo nepaleido, toliau rankomis smaugė jam kaklą, abu susikibę vartėsi ant apledėjusio kelio. Taip jiems besivartant, iš kaltinamojo kelnių kišenės iškrito jo pistoletas „Beretta“, kaltinamasis pamatė jį maždaug 0,5-1 m atstumu nuo savęs. Jis, būdamas pusiau atsisėdęs ant žemės, smaugiamas Ž. D., pasiekė ginklą, jį užtaisė ir du kartus iššovė į orą, manydamas tokiu būdu prisišaukti pagalbą, be to, tikėjosi, jog Ž. D. atsitrauks, pamatęs ginklą. Bet šūviai neišgąsdino Ž. D., jis toliau rankų dilbiais smaugė kaltinamąjį, todėl kaltinamasis paleido iš rankos ginklą ir sugriebė abiem rankomis už Ž. D. rankų, taip bandydamas bent kiek atlaisvinti kaklą. Tuo momentu pastebėjo, kad Ž. D. iš galvos laša kraujas. Ž. D. galėjo susižaloti, atsitrenkdamas galva į aštrius kelio metalinio atitvaro kraštus ar į kokį įšalusį akmenį ar grumstą ant kelio. Grumtynėms tebevykstant, kaltinamasis pamatė link jų atbėgančius Ž. Š. ir A. M.. Kadangi abu jie buvo Ž. D. draugai, kaltinamasis suvokė, kad jie nepagelbės, o atvirkščiai, jų pasirodymą įvertino kaip dar didesnę grėsmę, juo labiau, kad Ž. Š. prieš 8 metus buvo sumušęs kaltinamąjį, nuo tada jų santykiai buvo priešiški. Pribėgęs Ž. Š. spyrė kaltinamajam 2-3 kartus į dešinį šoną, nuo ko jis pajuto stiprų skausmą, po to Ž. Š. atėjo jam iš priekio ir, užsėdęs ant jo dešinės kojos, daugybę kartų smūgiavo rankomis jam į veidą. Tuo momentu kaltinamasis iš šalį ištiesta dešine ranka užčiuopė netoliese gulėjusį pistoletą. Suėmęs ginklą, nukreipė jo vamzdį į viršų, ketindamas dar kartą iššauti į orą ir taip šauktis pagalbos, bet šalia jo buvęs Ž. D. netikėtai sugriebė jam už tos rankos, kurioje buvo pistoletas, ir ją palenkė per riešą, tuo momentu įvyko šūvis. Kulka pataikė į Ž. Š., šis sukniubo. Prie jų pribėgo A. M., jam kaltinamasis pasakė kviesti greitąją med. pagalbą. Kažkas priėjęs liepė Ž. D. paleisti kaltinamąjį ir šis jį paleido. Kaltinamasis atsistojo, pakėlė nuo žemės pistoletą ir nuėjo į savo sodo namelį, ten virtuvėje padėjo pistoletą ant grindų. Netrukus atvažiavo greitosios med. pagalbos ir policijos automobiliai. Kaltinamasis buvo sulaikytas, paimtas jo ginklas. Jis neneigė, kad šaudė iš savo pistoleto, pripažino, kad jo ginklu buvo sužalotas Ž. Š., bet nurodė, kad tame nėra jo kaltės, nes jam reikėjo kažkaip gintis nuo dviejų prieš jį smurtavusių asmenų, jis nebuvo tyčia nusitaikęs į Ž. Š., norėjo iššauti į orą, kad pasikviesti pagalbą, kad atkreipti kitų dėmesį, nes suprato, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Vežamas į policijos komisariatą, kaltinamasis pradėjo skųstis stipriais skausmais dešiniame šone. Jį nuvežė į ligoninės priimamąjį, padarė rentgeno nuotrauką, bet švietė ne ten, kur jam skaudėjo. Po dviejų parų buvo paleistas iš sulaikymo, tada kreipėsi pas šeimos gydytoją dėl skausmo dešiniame šone. Tik ketvirtą dieną po įvykio buvo nustatyta, kad jam lūžę trys šonkauliai. Ž. D. ir Ž. Š. bendrais veiksmais padarė kaltinamajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, už tai jie buvo teismo nuteisti. Kaltinamasis nesutinka, kad sveikatos sužalojimai, kurie nustatyti Ž. D. ir Ž. Š., atsirado dėl jo kaltės, nes tokioje situacijoje, kai jis buvo Ž. D. užpultas ir smaugiamas, jis nesudavė Ž. D. nei vieno smūgio, sužalojimai Ž. D. galvoje galėjo atsirasti jam nugriuvus ant žemės. Prieš panaudodamas ginklą, kaltinamasis neįspėjo Ž. D., kad šaus, nes buvo pastarojo smaugiamas, o be to, jis šovė į viršų, o ne į Ž. D., jo tikslas tebuvo atkreipti žmonių dėmesį ir taip pasikviesti pagalbą. Ž. Š. sudavė kaltinamajam daug smūgių kojomis ir rankomis, bet į jį šauti kaltinamasis taip pat neketino, nebuvo nukreipęs ginklo į Ž. Š., jis norėjo iššauti į viršų, bet staiga Ž. D. griebė jam už rankos ir palenkė per riešą, tuo momentu įvyko šūvis, ko pasekoje Ž. Š. buvo sunkiai sužeistas. Kaltinamojo teigimu tai buvo nelaimingas atsitikimas, todėl jis nesutinka su jam pareikštais kaltinimais, o taip pat ir su civiliniais ieškiniais.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. Č. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, savo parodymų laikėsi ir akistatose su Ž. D. bei Ž. Š., taip pat juos patvirtino darant parodymų patikrinimus įvykio vietoje (2 t., b. l. 70-72, 74-84, 86-88, 90-91, 93-94, 96-102, 104-105, 110-111).

N. Ž. D., apklaustas teisme, parodė, kad 2013-02-17 buvo nuėjęs pas Ž. Š. ir ten vartojo alkoholį. Stipriai apsvaigo, todėl visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau žino, kad ėjo pas kaltinamąjį A. P. Č. aiškintis dėl nušauto katino. Su kaltinamuoju susibarė, nes šis gynėsi, kad katino nenušovė ir liepė jam išeiti. Ž. D. išėjo, bet jam einant keliu link namų kaltinamasis jį prisivijo ir pradėjo šaudyti, iššovė du kartus. Tada Ž. D. sugriebė kaltinamajam už rankos, paskui už kaklo, tokiais veiksmais siekė sulaikyti kaltinamąjį, kad šis daugiau nešaudytų. Kaltinamasis bandė išsilaisvinti ir jie susigrūmė. Grumtynių metu abu ne kartą griuvo ir vėl stojosi, dėl apledėjusio kelio buvo sunku išsilaikyti ant kojų. Per grumtynes kaltinamasis pametė ginklą. Kai kaltinamajam pavykdavo išsprūsti, Ž. D. vėl jį sugriebdavo ir naudojo taip vadinamą „išlaikymo veiksmą“ - rankų dilbiais spaudė kaklą, būdamas kaltinamajam už nugaros. Anksčiau Ž. D. 10 metų sportavo dziudo, todėl turi patirties kaip įveikti priešininką. Kaltinamasis jam nesudavė nei vieno smūgio. Ž. D. negalėjo nurodyti, kada ir kokiu būdu jis susižalojo viršugalvį dešinėje pusėje, bet sužalojimai, jo manymu, atsirado dėl kaltinamojo kaltės, nes jei kaltinamasis nebūtų jo prisivijęs ir šaudęs, tai jis nebūtų pargriuvęs ir susimušęs galvą. Jam su kaltinamuoju besigrumiant, jis pamatė keliuku ateinančius savo draugus Ž. Š. ir A. M.. Ž. Š. priartėjus maždaug 10 m atstumu, kaltinamasis išsimuistė, pasiekė ginklą ir iššovė, po ko Ž. Š. parkrito ant kelio ir liko gulėti. Ž. D. dar kurį laiką galynėjosi su kaltinamuoju, galiausiai šis ištrūko, pasiėmė ginklą ir nuėjo namo. Ž. D. neigė, kad Ž. Š. buvo priėjęs prie Ž. D. laikomo kaltinamojo ir sudavė jam smūgius.

N. Ž. Š., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2013-02-17 su kaimynu išgėrė butelį vyno, po to dar alaus su Misiukevičiais ir Ž. D.. Vykstant išgertuvėms, vaikai lauke rado jų negyvą kačiuką, kuris buvo dingęs prieš kelis mėnesius. Nukentėjusiojo sugyventinė V. M. pasakė, kad katinas nušautas. Tada visi pasvarstė, kad tai galėjo padaryti sodų bendrijoje gyvenantis A. P. Č., kurį jie vadino „K.“, nes jis turi ginklą, tačiau tokios kalbos, kad reikia nueiti pas jį išsiaiškinti, nebuvo. Vienu metu Ž. D. pakilo ir nieko nesakęs išėjo. Po kurio laiko Ž. Š. su A. M. nuėjo į lauką parūkyti. Tuo metu išgirdo šūvį. Pagalvojo, kad Ž. D. bus nuėjęs pas A. P. Č., todėl ėjo jo parsivesti. Eidamas link kaltinamojo sodybos, pamatė ant kelio besigrūmiančius Ž. D. ir A. P. Č., jie buvo pargriuvę ant žemės, raičiojosi. Ž. Š. norėjo juos išskirti, todėl ėjo link jų, tuo tarpu A. M. kiek atsiliko. Priėjęs arčiau, Ž. Š. pamatė, kad Ž. D., kuris buvo A. P. Č. už nugaros, laiko jį už kaklo. Tuo momentu jis pastebėjo A. Č. rankoje ginklą, todėl pradėjo trauktis atbulas, tačiau paėjęs kelis metrus pajuto smūgį į krūtinę, pasidarė karšta ir jis griuvo aukštielninkas. Sąmonę atgavo tik ligoninėje, sužinojo, kad yra peršautas, buvo pažeistas plautis, skrandis, diafragma. Dėl padaryto sužalojimo ilgą laiką gydėsi, buvo nedarbingas, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Ž. Š. teigimu jis nebuvo priėjęs prie kaltinamojo, kai šį smaugė Ž. D., ir jo nespardė, rankomis į veidą nemušė.

Iš nukentėjusiojo Ž. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad Ž. Š. parodė savo namą (duomenys neskelbtini), esantį prie sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, taip pat parodė vietą savo namo kieme, kur išgirdo į šūvį panašų garsą, po to parodė vietą prie A. Č. ūkinio pastato kampo, kur jis pamatė ant žemės gulinčius ir besigrumiančius Ž. D. ir A. Č., ir vietą maždaug 1,5 m atstumu nuo besigrumiančių, kurioje jis pajuto karštį krūtinėje ir nugriuvo ant kelio (2 t., b. l. 7-11).

Liudytojas A. M., apklaustas teisme, parodė, kad 2013-02-17 buvo nuėjęs pas kaimyną Ž. Š., ten buvo ir Ž. D., visi gėrė alkoholį. Ž. Š. sugyventinės dukra pasakė, kad lauke rado negyvą katiną. Po kiek laiko Ž. D. kažkur išėjo. Liudytojas su Ž. Š. nutarė eiti jo ieškoti. Ėjo keliuku link kaltinamojo sodybos. Eidami pamatė priekyje ant kelio ties kaltinamojo ūkiniu pastatu du žmones, kurie galynėjosi, parkritę ant žemės. Priėjus arčiau, pamatė, kad Ž. D. laikė kaltinamąjį. Ž. Š. ėjo link jų, o liudytojas pritūpė, kad užsirištų batą. Ž. Š. dar nepriėjus prie besigrumiančių, pasigirdo šūvis, po kurio Ž. Š. nukrito ant žemės. Po šio šūvio liudytojas matė, kad Ž. D. laikė kaltinamąjį už rankos. Ginklo liudytojas nematė.

Liudytoja V. M., apklausta teisme patvirtino, kad jos sugyventinis Ž. Š. ir Ž. D. išgerdinėjo jų namuose, kai vaikai atnešė parodyti negyvą katiną, kuris buvo dingęs prieš kelis mėnesius. Liudytoja apžiūrėjo katiną, jos manymu katinas buvo nušautas. Visi prie stalo pašnekėjo, kad katiną galėjo nušauti „K.“, taip jie vadino A. P. Č., kuris turėjo ginklą, jis gyvena sodų bendrijoje, maždaug 100 m atstumu nuo Ž. Š. namų. Tada Ž. D., nieko nesakęs, pakilo ir išėjo. Kadangi jis ilgokai negrįžo, Ž. Š. ir A. M. nuėjo jo ieškoti. Po 10 min. į namus parbėgo liudytojos dukra ir pasakė, kad Ž. Š. nušautas prie „K.“ namo. Liudytoja nubėgo pažiūrėti, rado ant kelio gulintį sužeistą Ž. Š., matė jo krūtinėje šautinę žaizdą. Atvažiavo greitoji med. pagalba ir Ž. Š. išvežė į ligoninę. Vėliau, kai bendravo su Ž. Š., iš jo pasakojimo suprato, kad jį sužeidė A. P. Č. ir kad tai įvyko jam net nespėjus prieiti prie ant kelio besigrumiančių Ž. D. ir A. P. Č..

Liudytoja R. D., buvusi Ž. D. sutuoktinė, apklausta teisme, parodė, kad 2013-02-17 apie 16 val. jai paskambino K. M. ir pasakė „nušovė Ž.“. Tada ji bėgo žiūrėti kas įvyko ir bėgdama keliu pamatė ant žemės gulinčius Ž. D. ir kaltinamąjį A. P. Č., jie abu gulėjo ant šono ir Ž. D. laikė kaltinamąjį dilbiu apkabinęs jį kaklo srityje. Kaltinamasis prašė jį paleisti, bet Ž. D. laikė ir neleido jam atsikelti, jų abiejų veidai buvo kruvini. Šalia jų ant žemės maždaug už 2 m gulėjo pistoletas. Toliau už jų, maždaug už 6 m, ant kelio gulėjo Ž. Š., kuris buvo be sąmonės, jo krūtinėje matėsi šautinė žaizda. Apžiūrėjusi Ž. Š., liudytoja grįžo prie Ž. D. ir liepė jam paleisti kaltinamąjį, nes išsigando, kad šis gali jį pasmaugti. Po to ji padėjo kaltinamajam atsistoti, nes buvo labai slidu ir jis pats nepajėgė. Kaltinamasis pakėlė nuo žemės pistoletą ir nuėjo į savo namą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, jiems liudytoja parodė kur ieškoti kaltinamojo. Įvykio metu Ž. D. buvo sužalota galva dešinėje pusėje, toje vietoje liko randas. Ž. D. pasakojo, kad nuėjo pas kaltinamąjį išsiaiškinti, jie susimušė ir kaltinamasis į jį šovė ir kad tas sužalojimas jo galvoje yra nuo šūvio. Liudytojai žinoma, kad Ž. D. galvos kairėje pusėje taip pat yra randas, bet jis senesnis, likęs po avarijos.

Liudytojas V. K., apklaustas teisme, parodė, kad 2013-02-17 apie 10 val. jis nuėjo pas netoliese gyvenantį A. P. Č. pasveikinti jį su gimtadieniu. Šis liudytoją pavaišino, jie dviese išgėrė 0,2 l degtinės buteliuką. Liudytojas pastebėjo prie A. P. Č. kelnių diržo pistoleto dėklą, todėl paklausė kam jį nešiojasi. A. P. Č. atsakė, kad turi pistoletą, bet jo nerodė. Iš A. P. Č. namų liudytojas išėjo apie 13 val. ir nematė, kaip įvyko konfliktas, tik sekančią dieną prie parduotuvės išgirdo, kad A. P. Č. peršovė Ž. Š.. Vėliau, kai sutiko A. P. Č., šis jam pasakojo, kad buvo mušamas, spardomas, kad specialiai nešovė, net pats nežino kaip tai įvyko.

Liudytojas D. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), apklaustas teisme parodė, kad 2013-02-17 jam patruliuojant su T. B. ir K. A., gavo policijos budėtojo nurodymą skubiai vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur yra pašautas žmogus. Nuvykus rado greitosios med. pagalbos automobilį, kuriame jau buvo nukentėjusysis su šautine žaizda. Įvykio vietoje susirinkę žmonės parodė vyriškį, kuris šaudė, tai buvo A. P. Č.. Jį sulaikė, klausė, kur yra ginklas, iš kurio šaudė, šis pasakė, kad namelyje. Nuėjo į namelį ir virtuvėje ant grindų rado pistoletą, jį paėmė. Sulaikomas A. P. Č. kalbėjo, kad jį užpuolė kaimynai ir kad jis gynėsi.

Liudytojai K. A. ir T. B. patvirtino tas pačias aplinkybes, K. A. papildomai nurodė, kad sulaikomas A. P. Č. skundėsi krūtinės skausmu ir kad jis buvo susijaudinęs, šoko būsenoje.

2013-02-17 Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos E. T. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2013-02-17 apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini) šalia gyvenamojo namo A. P. Č., konflikto metu, gindamasis nuo Ž. Š. ir Ž. D., panaudojo legaliai laikytą šaunamąjį ginklą „Beretta 84FS Cheetah“, iššovė tris šūvius, ko pasekoje sužalojo Ž. Š. ir Ž. D. (1 t., b. l. 1).

2013-02-17 Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių kuopos mobiliojo būrio patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad apie 15.45 val. gavus policijos budėtojo pranešimą apie Aniškio kaime šaunamuoju ginklu sužalotą asmenį, policijos pareigūnų ekipažas (K. A., T. B., D. J.) nuvyko į įvykio vietą, ten buvo greitosios med. pagalbos automobilis, jame du sužaloti žmonės. Buvo nurodytas asmuo, galimai juos sužalojęs. Vyriškis, kuris ėjo iš savo namo, buvo sulaikytas, panaudoti antrankiai. Vyriškis buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK, tai buvo A. P. Č., jam nustatytas 0,57 promilių girtumas, vyriškio veidas buvo kruvinas (1 t., b. l. 7).

2013-02-17 Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės specialisto V. R. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2013-02-17 16.15 val. policijos komisariate gautas telefoninis pranešimas iš Alytaus St. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus apie tai, kad pristatytas Ž. Š., kuriam nustatyta krūtinės šautinė žaizda, girtumas, paguldytas į chirurginį skyrių, ir Ž. D., kuriam nustatytos galvos šautinės žaizdos, girtumas 2,05 prom., jis pasišalino iš priėmimo skyriaus; minėtus asmenis sužalojo jų pažįstamas su ginklu 2013-02-17 apie 15.35 val. Alytaus rajone Aniškio kaime (1 t., b. l. 8).

Testo alkoholiui protokolas patvirtina, kad 2013-02-17 16.54 val. kaltinamajam A. P. Č. nustatytas 0,57 prom. girtumas (2 t., b. l. 62).

Iš 2013-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų (nuotraukų, schemų) matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančioje sodų bendrijoje apžiūrėta Luksnėnų gatvės atkarpa prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), protokole pažymėta, kad kelio važiuojamoji danga padengta ledu, ant kelio, 11,50 m atstumu nuo ūkinio pastato kampo, rasta kepurė; 6,20 m atstumu nuo ūkinio pastato kampo užfiksuota kraujo dėmė, taip pat trys šovinių tūtelės, jos nuo ūkinio pastato kampo nutolusios 5,80 m, 7,30 m ir 7,20 m atstumu; už posūkio, dešinėje kelio pusėje, 12 m nuo ūkinio pastato kampo, rastos trys striukės; apžiūrėjus sodo namelį Luksnėnų g. 27 virtuvėje ant grindų rastas pistoletas „PIETRO BERETTA“ 9 mm Nr. H05876Y, pistolete yra dėtuvė su šoviniais, kurių 10 vnt., pistoletas neužtaisytas, gaidukas nuleistas; taip pat ant grindų rasti šlapi apatiniai marškinėliai su kraujo dėmėmis. Visi įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktai paimti kaip turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (1 t., b. l. 11-30).

Alytaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto S. R. tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad 2013-02-17 atlikus įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), vietiniai gyventojai atnešė į audeklą suvyniotą gyvūno gaišeną (1 t., b. l. 31, 32).

Apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: megzta kepurė, dvi vyriškos striukės, protokole pažymėta, kad kailinės (avikailio) striukės priekiniame paviršiuje kairėje pusėje rastas kiauryminis pažeidimas; kitoje striukėje už pamušalo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“; taip pat apžiūrėti vyriški marškinėliai, pažymėta, kad jie suplėšyti, ant jų kairės rankovės kraujo pėdsakai; apžiūrėtas pistoletas „P. B.“, šoviniai, odiniai dėklai ginklui (1 t., b. l. 36-49).

Trasologinio balistinio tyrimo 2013-09-19 specialisto išvadoje Nr. 11-2409 (13) konstatuota, kad ant tirti pateiktų nukentėjusiojo Ž. Š. drabužių – striukės ir marškinėlių kairiosiose pusėse esantys pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu, šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai (1 t., b. l. 153-155).

Šūvio pėdsakų tyrimo specialisto 2013-12-02 išvada patvirtina, kad ant Ž. D. striukės ir kepurės yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų trijų tūtelių. Ant A. P. Č. apatinių marškinių yra šūvio pėdsakų, vienodų su šūvio pėdsakais iš įvykio vietoje rastų trijų tūtelių. Tirti pateiktuose Ž. D. striukėje ir megztoje kepurėje šautinių pažeidimų nėra (1 t., b. l. 164-166).

2014-02-18 biologinio (DNR) tyrimo specialisto išvada Nr. 140-(2033)-IS1-922 patvirtina, kad ant tirti pateikto pistoleto „P. B.“, paimto apžiūrint A. P. Č. sodo namelį, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su Ž. D. genotipu. Taip pat ant pistoleto rasta žmogaus kraujo, rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų (1 t., b. l. 86-88).

Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Licencijavimo poskyrio 2013-12-17 raštas ir prie jo pateikta medžiaga patvirtina, kad kaltinamajam A. P. Č. 2007-03-14 išduotas leidimas Nr. 0001634 laikyti (nešiotis) ginklą savigynai „Beretta 84 FS Cheetah“, 9 mm, H05876Y, leidimas galioja iki 2017-03-12 (1 t., b. l. 170-186).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 229/13 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam Ž. Š. buvo padaryta šautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties, diafragmos bei skrandžio sužalojimu, ji padaryta šaunant iš šaunamojo ginklo, užtaisyto kulka, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje; šūvio kanalo kryptis beveik statmena ir nedideliu kampu iš kairės į dešinę; padarytas sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 103-105).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 177/13 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam Ž. D. žaizdos galvos srityje galėjo būti padarytos kieto buko daikto poveikyje galimai 2013-02-17, tačiau konkrečiai nustatyti, koks būtent žaizdų, esančių Ž. D. galvos srityje, padarymo mechanizmas, nesant objektyvių medicininių duomenų, ekspertas neturi galimybės. Neatmetama galimybė, kad žaizdos galėjo būti padarytos Ž. D. griūnant grumtynių metu ir galva atsitrenkiant į metalinį atitvarą. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 112-114).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad A. P. Č. 2013-02-21 pateikė jam priklausančioje namų valdoje įrengtų dviejų vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, taip pat monitorių, vaizdo kameros duomenų kaupiklį (1 t., b. l. 53-56).

Ištyrus vaizdo įrašus, kuriais fiksuoti įvykiai 2013-02-17 nuo 12.55 val. iki 17.30 val., nustatyta, kad 08.11.22 val. (faktiškai 13.11.22 val., nes vaizdo įraše rodomas laikas atsilieka 5 valandomis) iš A. P. Č. sodo namelio pro duris išeina V. K. ir A. P. Č., V. K. nueina takeliu link vartelių prie ūkinio pastato, o A. P. Č. grįžta į namelio vidų; 10.03.26 val. (faktiškai 15.03.26 val.) į kiemą pro vartus įeina Ž. D., jis prieina prie namelio durų ir beldžiasi ar skambina, 10.04.21 val. (faktiškai 15.04.21 val.) duris atidaro A. P. Č., Ž. D. įeina vidun; 10.07.17 val. (faktiškai 15.07.17 val.) A. P. Č. išstumia Ž. D. pro namelio duris į lauką, po ko Ž. D. nueina link vartelių gestikuliuodamas rankomis, o Č. sugrįžta į namelį; 10.07.47 val. (faktiškai 15.07.47 val.) Ž. D. išeina pro vartelius, tuo metu iš namelio išeina A. P. Č., jis eina link vartelių ir barasi su nueinančiu Ž. D., pro vartelius išeina į kelią ir nueina keliuku, kuris veda link prūdo, toliau įvykiai nefiksuoti, nes stebėjimo kamera siekia maždaug 8-10 m atstumą nuo vartų prūdo link; antra vaizdo stebėjimo kamera fiksuota, kad 10.27.13 val. (faktiškai 15.27.13 val.) keliu atbėga vyriškis, 10.28.17 val. tuo pačiu keliu atbėga pagyvenusi moteris; 10.30.52 val. (faktiškai 15.30.52 val.) pasirodo kieme link namelio einantis A. P. Č., kurio baltiniai nugaros srityje galimai sušlapę; 10.31.08 val. (faktiškai 15.31.08 val.) jis įeina į savo namelį, 10.31.54 val. (faktiškai 15.31.54 val.) išeina apsivilkęs striukę; 10.32.51 val. (faktiškai 15.32.51 val.) atvažiuoja GMP automobilis; 10.25.05 val. (faktiškai 15.25.05 val.) atvažiuoja policijos tarnybinis automobilis, 10.35.11 val. atvyksta antras GMP automobilis; 10.44.30 val. (faktiškai 15.44.30 val.) trys policijos pareigūnai įeina į A. P. Č. sodo namelį, išeina po 3 min. (1 t., b. l. 59-62).

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 171/13 (06) ir Nr. pG 42-171/13 (06) patvirtina, kad kaltinamajam A. P. Č. po įvykio nustatyti sužalojimai: krūtinės sumušimas, dešinės pusės IX-X-XI šonkaulių lūžimai, kraujosruvos gerklų gleivinėje bei trachėjoje, paviršiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, ties plaukų riba, virš dešinio antakio, virš kairio antakio, kaktos kairėje pusėje, kairio skruosto srityje, nosies nugarėlės kairėje ir dešinėje pusėse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinio riešo sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio peties sąnario priekiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlės viršutinėje dalyje, nugaros dešinėje ir kairėje pusėse, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio žasto apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, kairio dilbio viršutiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, pilvo kairėje pusėje, juosmens dešinėje pusėje; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje; taip pat nustatyta, kad kaklo traumos (smaugimo) pasekoje gavosi trauminis laringitas, kairiosios balso klostės parezė. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos sumušimo, dešinės pusės IX-X-XI šonkaulių lūžimų bei kaklo traumos su išsivysčiusiu trauminiu laringitu, kairiosios balso klostės pareze sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 124-127, 130-132).

Atlikus papildomą A. P. Č. teismo medicinos tyrimą, gauta specialisto išvada Nr. pG 66/171/13(06), kuri patvirtina, kad A. P. Č. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 23 trauminių poveikių pasekoje, tiek suduodant smūgius kojomis, tiek rankomis, tiek krentant ir atsitrenkiant į kelio dangą; didesnė tikimybė, kad dešinės pusės IX, X, XI šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti smūgiavimo būdu, vieno - dviejų poveikių pasekoje, traumuojančiai jėgai veikiant dešinę krūtinės ląstos pusę (4 t. b. l. 36-38).

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-06-02 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusiųjų Ž. D. ir Ž. Š. atžvilgiu. Abu jie nuteisti pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2013-02-17 apie 15.15 val. (duomenys neskelbtini) ant gatvės priešais gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) bendrais veiksmais, t. y. Ž. D. iš nugaros pusės apkabinęs A. P. Č. kaklo srityje ir rankų dilbiais jį smaugdamas, o Ž. Š. ne mažiau 3 kartus spirdamas jam į krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau 5 kartus smogdamas kumščiu į veidą, tyčia nesunkiai sutrikdė A. P. Č. sveikatą. Nuosprendis įsiteisėjo 2014-11-28 (4 t., b. l. 22-28, 29-35).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti eksperimentai tikslu patikrinti kaltinamojo A. P. Č. ir nukentėjusiųjų Ž. D. ir Ž. Š. versijas apie tai, prie kokių aplinkybių iš kaltinamojo šaunamojo ginklo paleistu šūviu buvo sužalotas Ž. Š.. Eksperimento metu kaltinamasis įvykio vietoje atsigulė ant žemės ant nugaros, beveik pilnai išsitiesdamas, dešinę ranką, kurioje laikė pistoletą, sulenkė per alkūnę ir laikė pistoleto laibgalį nukreipęs į viršų, nurodydamas, kad jam esant tokioje padėtyje jis buvo Ž. D. smaugiamas iš nugaros pusės, o ant jo ištiestų kojų buvo Ž. Š. ir rankomis sudavinėjo smūgius į veido sritį, tuo momentu kaltinamojo dešinė ranka buvo palenkta į kairę pusę, galimai per riešą, dėl ko įvyko šūvis, kulka pataikė į Ž. Š.. Nukentėjusysis Ž. Š. eksperimento metu parodė, kad jam būnant 0,60 m atstumu nuo besigrumiančių Ž. D. ir kaltinamojo, jis pamatė kaltinamojo kairėje rankoje laikomą ginklą, tada pradėjo trauktis atbulas ir jam atsitraukus maždaug 10 metrų kaltinamasis, kuris buvo sėdimoje padėtyje ir iš nugaros pusės smaugiamas Ž. D., į jį iššovė. Nukentėjusysis Ž. D. eksperimento metu parodė vietą prie kaltinamojo sodybos vartelių, kur stovėdamas kaltinamasis du kartus iššovė į Ž. D., o po to iš 6 m atstumo iššovė į ateinantį Ž. Š., po ko Ž. D. koja išspyrė pistoletą iš kaltinamojo rankos ir sugriebęs jam už kaklo laikė, kol atvažiavo policija (3 t., b. l. 12-24).

Iš specialisto L. U., dalyvavusio darant eksperimentus, apklausos protokolo matyti, kad specialistas įtikinamiausia įvertino kaltinamojo versiją, nes eksperimento metu pistoleto laibgalys buvo statmenai nukreiptas į nukentėjusiojo Ž. Š. krūtinę, kas atitinka specialisto išvadoje nurodytą Ž. Š. padaryto šūvio kanalo kryptį (3 t., b. l. 25-28).

Atlikus kompleksinį medicininį-balistinį tyrimą, gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-05 specialisto išvada Nr. 11-2014 (14)/MK 80/14(01), kuria nustatyta, kad nukentėjusiam Ž. Š. šautinis sužalojimas, šaunant iš pistoleto P. B.“, esant šūvio atstumui, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, ir esant nustatytai sužalojimo kanalo krypčiai (iš priekio link nugaros, iš apačios į viršų ir nedideliu kampu iš kairės į dešinę su kulkos įėjimo anga 4 cm žemiau kairiojo spenelio, vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje VII šonkaulio lygyje), galėjo būti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė įtariamasis A. P. Č., jeigu įtariamojo dešinę ranką, kurioje laikė pistoletą, per riešą į kairę pusę palenkė Ž. D. ir negalėjo būti padarytas, jeigu įtariamojo ranką su pistoletu per riešą į kairę pusę palenkė pats nukentėjusysis Ž. Š.. Šautinis sužalojimas Ž. Š. šaunant iš pistoleto „P. B.“, esant šūvio atstumui, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai, ir esant nustatytai sužalojimo kanalo krypčiai, nurodytai išvados pirmame punkte, galėjo būti padarytas, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats nukentėjęs Ž. Š., t. y. esant jam atsitraukus maždaug 10 metrų nuo į jį šovusio A.P. Č., kuris sėdėjo ant kelio (3 t., b. l. 49-51).

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, pagal kurias asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, taip pat jeigu šio asmens padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Asmuo gali būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, jei tam pagrįsti byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamoje byloje teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog kaltinimas A. P. Č. dėl nukentėjusiems Ž. D. ir Ž. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo yra nepagrįstas.

Kaltinamojo A. P. Č. paaiškinimais teisme ir bylos ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad konfliktą, kurio rezultate Ž. D. ir Ž. Š. patyrė sveikatos sužalojimus, pradėjo Ž. D., kuris neblaivus atėjo pas kaltinamąjį į namus ir be jokios priežasties pradėjo jį keikti, plūsti, dėl ko tarp kaltinamojo ir Ž. D. prasidėjo žodinis ginčas, kuris netrukus peraugo į muštynes ant kelio prie kaltinamojo namų valdos, kur Ž. D. sugriebė kaltinamąjį už baltinių, juos suplėšydamas, ir, panaudojęs imtynių veiksmą – iš nugaros pusės rankų dilbiais suspaudęs kaltinamajam kaklą, taip jį smaugdamas ir laikydamas priekyje savęs, stūmė jį keliu link Ž. Š. namų. Kaltinamasis nurodė neturėjęs jėgų pasipriešinti Ž. D., kuris už jį dvigubai jaunesnis, fiziškai stipresnis ir be to dar turintis profesionalių sportinių įgūdžių. Grumtynių metu kaltinamasis legaliai laikomu pistoletu du kartus iššovė į orą, tokiais veiksmais jis siekė atkreipti aplinkinių dėmesį ir prisišaukti pagalbos, be to, manė, kad Ž. D., pamatęs ginklą, jį paleis ir pasitrauks. Tačiau Ž. D. tebelaikė kaltinamąjį, rankų dilbiais spausdamas kaklą, ir netrukus prie Ž. D. smurtinių veiksmų prisijungė Ž. Š., kuris irgi buvo neblaivus, jis kelis kartus įspyrė kaltinamajam į dešinį šoną, rankomis sudavė smūgius jam į veidą. Kaltinamasis, suvokdamas realią grėsmę jo sveikatai, ketino trečią kartą šauti į viršų, bet jam laikant rankoje užtaisytą ginklą Ž. D. sugriebė už tos rankos ir ją palenkė, tuo momentu įvyko šūvis, ko pasekoje buvo sunkiai sužeistas Ž. Š.. Kaltinamojo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklūs ir vienodi nuo įvykio tyrimo pradžios, juos kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat darant eksperimentą. Netikėti kaltinamojo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juos patvirtina kiti bylos duomenys, kurių patikimumas teismui nekelia abejonių. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad ant kelio prie kaltinamojo ūkinio pastato rastos trys šovinių tūtelės, dvi iš jų nuo ūkinio pastato kampo nutolę beveik vienodu atstumu, t. y. 7,30 m ir 7,20 m, trečioji – 5,80 m atstumu, kas atitinka kaltinamojo paaiškinimus apie šūvių skaičių ir kad pradžioje buvo iššauta išsyk du kartus, o trečias šūvis įvyko kiek vėliau, kai prie Ž. D. smurtinių veiksmų prisidėjo Ž. Š.. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamojo baltiniai buvo suplėšyti per kairės rankovės siūlę, jie sutepti krauju, kas patvirtina kaltinamojo paaiškinimus apie konflikto pradžią ir jo atžvilgiu vartotą smurtą. Teismo medicinos specialisto išvadomis nustatyta, kad kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai dešiniame šone (lūžę trys šonkauliai), veide, kurie galėjo būti padaryti Ž. Š. smurtiniais veiksmais, ir sužalojimai kaklo srityje, kurie galėjo būti padaryti Ž. D. rankų dilbiais spaudžiant kaltinamojo kaklą. Specialisto išvada apie šūvio kanalo kryptį ir kompleksinio medicininio-balistinio tyrimo išvada patvirtina, kad Ž. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė kaltinamasis eksperimento metu. Nukentėjusysis Ž. Š. neigė, kad jis vartojo fizinį smurtą kaltinamojo atžvilgiu, ir aiškino, kad priėjęs 0,60 m atstumu iki kaltinamojo, kuris buvo pusiau sėdomis ant žemės ir Ž. D. laikomas už kaklo iš nugaros pusės (kas vėlgi atitinka kaltinamojo paaiškinimus), pamatė kaltinamojo rankoje ginklą ir todėl traukėsi atgal, jam esant apie 10 m atstumu nuo kaltinamojo pajuto smūgį į krūtinę ir parkrito. Nukentėjusysis Ž. D. taip pat tvirtino, kad Ž. Š. nebuvo priėjęs prie pat jo ir kaltinamojo, kai jie grūmėsi ant kelio, ir kaltinamajam smūgių nesudavė. Tačiau tokius nukentėjusiųjų parodymus teismas vertina kaip nepatikimus ir jais nesiremia, nes tiek Ž. D., tiek ir Ž. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir dėl šios priežasties jie netiksliai prisimena įvykio aplinkybes, apie tai patys nurodė per ikiteisminio tyrimo metu vykusias apklausas, tai matyti ir iš tyrimo veiksmų protokolų, pvz. Ž. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu aiškino, kad šūvis įvyko jam esant 1,5 m atstumu nuo kaltinamojo, tuo tarpu darant eksperimentą jis nurodė, kad šis atstumas buvo jau 10 m. Tikrinant Ž. D. parodymus įvykio vietoje, Ž. D. aiškino, kad jis ėjo su Ž. Š. ir A. M. pirkti alkoholio ir jiems einant pro kaltinamojo sodybą kaltinamasis A. P. Č. prie savo vartelių pradėjo šaudyti ir padarė Ž. D. sužalojimus galvoje, kas apskritai prieštarauja ne tik kaltinamojo, bet ir Ž. Š. parodymams (2 t., b. l. 21-26, 3 t., b. l. 21-24). Tik tada, kai Ž. D. tapo žinomi bylos duomenys, kad jis vienas atėjo pas kaltinamąjį į namus reikšti pretenzijų dėl neva nušauto katino ir kad susistumdymas bei šaudymas vyko kitoje vietoje, nei jis rodė, Ž. D. priderino savo parodymus prie nukentėjusiojo Ž. Š., liudytojo A. M. parodymų ir galiausiai pripažino, kad atliekant tyrimo veiksmus pasakojo tikrovės neatitinkančias aplinkybes (t. 3, b. l. 30). Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-02 nuosprendžiu Ž. D. ir Ž. Š. yra nuteisti pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad padarė A. P. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžiu konstatuota, kad Ž. D. iš už nugaros apkabinus A. P. Č. kaklo srityje ir rankų dilbiais jį smaugiant, Ž. Š. ne mažiau tris kartus spyrė jam į krūtinės ląstos dešinę pusę ir ne mažiau penkis kartus smogė kumščiu į veidą. 2014-06-02 nuosprendis yra įsiteisėjęs ir juo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios šiuo atveju yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, negali būti nustatinėjamos iš naujo. Pažymėtina, kad 2014-06-02 nuosprendyje yra paneigta Ž. D. versija, kad jis puolė A. P. Č. ir jį smaugė tik dėl to, kad atimti iš jo ginklą, kai šis pradėjo šaudyti jam už nugaros. Teismas vertino, kad tokie Ž. D. paaiškinimai yra gynybiniai ir rėmėsi A. P. Č. parodymais. Apibendrinant išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog faktinės įvykio aplinkybės buvo būtent tokios, kokias nurodė kaltinamasis A. P. Č..

Kaltinimas teigė, kad A. P. Č. tyčia padarė Ž. D. nežymų sveikatos sutrikdymą ir dėl neatsargumo sunkiai sužalojo Ž. Š., t. y. buvo kaltinamas padaręs BK 140 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas (4 t., b. l. 159).

Pagal BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia. Pagal A. P. Č. suformuluotą kaltinimą BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą jis padarė grumtynių su Ž. D. metu pargriaudamas Ž. D. ant žemės, dėl ko šis griūdamas galva atsitrenkė į šalikelėje esantį metalinį atitvarą ir dėl to jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl dviejų žaizdų galvos kairio momens srityje. Kaltinamasis tiek tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad Ž. D. smūgių nesudavė ir tyčia jo negriovė, atvirkščiai, jis pats buvo Ž. D. užpultas ir sužalotas, Ž. D. veiksmais jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; Ž. D. galėjo susižaloti per grumtynes jiems abiems griuvinėjant ant slidaus kelio ir atsitrenkiant į kelio metalinio atitvaro kraštą ar akmenį. Nukentėjusysis Ž. D. patvirtino, kad kaltinamasis tikrai nesudavė jam nei vieno smūgio ir kad grumtynių metu jie abu buvo pargriuvę ant žemės ne vieną kartą, dėl ko jis galėjo patirti sužalojimus viršugalvio dešinėje pusėje, nors specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nustatyti galvos kairio momens srityje. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo Ž. D. veiksmais kaltinamajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Ž. D. pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtą prieš kaltinamąjį ir turėjo aiškų jėgos pranašumą, už kaklo laikomas ir smaugiamas kaltinamasis tebandė išsilaisvinti, taigi, jo veiksmai buvo tik atsakas į Ž. D. puolimą ir jis neturėjo tyčios sužaloti Ž. D., teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. P. Č. veiksmuose nėra nei objektyviosios, nei subjektyviosios BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, kas sudaro pagrindą jį išteisinti dėl Ž. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 137 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys; 2) asmens kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo.

Pagal A. P. Č. suformuluotą kaltinimą jis padarė Ž. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą neatsargiai elgdamasis su ginklu, t. y. parengtu šaudyti šaunamuoju ginklu „Beretta84FS Cheetah“, šoviniui esant įleistam į šovinio lizdą, ketindamas šauti į orą, neįspėjo asmenų apie šaunamojo ginklo panaudojimą ir neįsitikino ginklo panaudojimo saugumu, nukrypus šaunamojo ginklo vamzdžiui į Ž. Š., paspaudė gaiduką, to pasekoje įvyko šūvis, Ž. Š. buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai. Kaltinamasis A. P. Č. viso tyrimo metu ir teisme vienodai aiškino, kad šūvis, kuriuo buvo sužeistas Ž. Š., įvyko be jo kaltės, nes jis nenorėjo ir nesirengė šauti į Ž. Š., nesitaikė į jį, ginklo vamzdį buvo nukreipęs į viršų, norėjo iššauti į orą, kad atkreipti aplinkinių dėmesį ir pasikviesti pagalbą, kadangi buvo užpultas Ž. D. ir Ž. Š. ir bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, tačiau visiškai jam netikėtai Ž. D. griebė už rankos, kurioje jis laikė ginklą, ir palenkė per riešą, būtent tuo momentu ir įvyko šūvis, kulka pataikė į Ž. Š.. Taigi, kaltinamojo teigimu ginklas pakrypo į Ž. Š. dėl kito asmens veiksmų, todėl nėra jo kaltės dėl atsiradusių padarinių. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių tokius kaltinamojo paaiškinimus. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 34 str. 2 d. ir 4 d. nuostatas asmuo gali panaudoti ginklą gindamasis, taip pat norėdamas pasikviesti pagalbą ar perspėti. Byloje nustatyta, kad Ž. D. ir Ž. Š. aktyviais veiksmais, pasireiškusiais smaugimu ir smūgių sudavimu, vartojo fizinį smurtą prieš A. P. Č.. Ž. D. pradėjus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neturėjo galimybės adekvačiai pasipriešinti ir apsiginti nuo fiziškai stipresnio, turinčio imtynių įgūdžių ir neblaivaus Ž. D., taigi, jėgų santykio prasme Ž. D. turėjo aiškų pranašumą. Todėl kaltinamojo sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą, šaunant į orą, taip tikintis atkreipti aplinkinių dėmesį ir pasikviesti pagalbą, susidariusioje situacijoje, teismo manymu, buvo pateisinamas, nes kėsinimasis į kaltinamojo sveikatą buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Kai prie besikėsinančio Ž. D. smurtinių veiksmų prisijungė dar vienas asmuo – Ž. Š., kuris sudavė kaltinamajam eilę smūgių kojomis ir rankomis, grėsmė kaltinamajam dar labiau išaugo, tai įvertinęs kaltinamasis priėmė sprendimą dar kartą iššauti į viršų ir taip pasikviesti pagalbą. Kaltinamasis teigė neturėjęs tikslo šauti į besikėsinančius Ž. Š., Ž. D. ar kitą žmogų. Jis pripažino, kad neįspėjo prie jo buvusių asmenų apie ketinimą panaudoti ginklą, aiškino, kad tam nebuvo galimybių, nes buvo smaugiamas ir mušamas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad ginklo savininkui draudžiama ginklą nešiotis apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis šio draudimo nesilaikė. Įstatymo 34 str. 3 d. nurodyta, kad prieš panaudojant ginklą, būtina įspėti asmenį, prieš kurį jis bus panaudotas, bet teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis nesirengė panaudoti šaunamąjį ginklą prieš Ž. D. ir Ž. Š., ginklą jis naudojo norėdamas pasikviesti pagalbą, o tokiu atveju Įstatymas nenumato pareigos iš anksto pranešti apie ginklo panaudojimą. Tačiau net ir pripažinus, kad kaltinamasis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, tai nesudaro teisinio pagrindo patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 137 str. 1 d. už Ž. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes teismo manymu tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Šūvis, kuriuo buvo sužalotas Ž. Š., įvyko ne todėl, kad kaltinamasis neblaivus nešėsi ginklą kišenėje ar kad neįspėjo prie jo buvusių asmenų apie ginklo panaudojimą, o dėl to, kad kaltinamajam laikant rankoje ginklą ir pasirengus iššauti į orą, jam už nugaros buvęs Ž. D. sugriebė už kaltinamojo rankos ir ją palenkė, tuo pat metu įvyko šūvis. Nukentėjusysis Ž. Š. patvirtino, kad tuo momentu, kai jis pamatė kaltinamojo rankoje ginklą, Ž. D. buvo prie pat kaltinamojo jam už nugaros ir laikė jį kaklo srityje, taigi, kėsinimasis tebevyko. Ž. Š. nesakė, kad kaltinamasis buvo nukreipęs ginklo vamzdį į jį ir tada iššovė. Kompleksinio medicininio-balistinio tyrimo išvada patvirtina, kad Ž. Š. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už kaltai padarytą veiką (BK 2 str. 3 d.). Kaltės principas iš baudžiamosios teisės eliminuoja objektyvųjį pakaltinimą, t. y. asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už padarinius, kurie atsiranda be jo kaltės. Žala, padaryta be kaltės, baudžiamojoje teisėje vadinama kazusu arba atsitikimu ir negali būti pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-17 nutartis byloje Nr. 2K-4-699/2015). Situacijoje, kuri nustatyta šioje byloje surinktais duomenimis ir įsiteisėjusiu 2014-06-02 nuosprendžiu, tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių nėra tiesioginio priežastinio ryšio ir nėra kaltinamojo kaltės, nes kaltinamasis A. P. Č., gindamasis nuo pavojingo ir realaus kėsinimosi, norėjo šauti į orą, ne į žmogų, ir negalėjo numatyti, kad būtent tuo momentu, kai jo pirštas bus ant gaiduko, kitas asmuo palenks jo ranką ir dėl to pasikeis šūvio kryptis ir kulkos trajektorija. Dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Nukentėjusiojo Ž. Š. atstovė prašė pripažinti kaltinamąjį kaltu tyčia padarius Ž. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau teismas jau pasisakė, kad kaltinamojo veiksmuose apskritai nėra kaltės dėl įvykio, nes šiuo atveju buvo atsitikimas (kazusas), todėl plačiau dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d. nepasisako.

Išteisinus kaltinamąjį tuo pagrindu, kad nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo išieškoti iš A. P. Č. valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, susijusias su advokatės, dalyvavusios bylos procese kaip nukentėjusiojo Ž. Š. atstovė, paslaugų apmokėjimu (BPK 106 str. 2 d.).

Priimant nuosprendį, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, o būtent: Alytaus apskrities VPK logistikos skyriuje saugomi daiktai, t. y. striukė ir megzta kepurė, priklausantys nukentėjusiam Ž. D., grąžintini savininkui Ž. D. jo prašymu; kailinė (avikailio) striukė, priklausanti nukentėjusiam Ž. Š., grąžintina Ž. Š. jo prašymu, Ž. Š. marškinėliai (golfas), kurie yra mažaverčiai, sunaikintini; kaltinamojo A. P. Č. apatiniai marškiniai, trys šovinių tūtelės, vokai su DNR pavyzdžiais, sunaikintini; trys dėžutes „Luger“ šovinių 9 mm kalibro po 50 vnt., dėžutė „Browning court“ su 9 mm kalibro 34 šoviniais, plastikinė dėžutė su 6 šoviniais 8 mm „CS Reirstoffpatronen“, juoda dėžutė su valymo priemonėmis, šovinių dėtuvė su 13 vnt. šovinių, odinis dėklas pistoletui (naujas), pistoletas „P. B. FS Cheetah“ 9 mm Short Nr. H05876Y, šovinių dėtuvė ir 10 vnt. šovinių, odinis dėklas pistoletui (naudotas) grąžintini savininkui A. P. Č.; prie bylos pridėti 3 vnt. DVD su vaizdo įrašais (paketas Nr. 1) paliktini saugoti prie bylos; prie bylos pridėtas A. P. Č. Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. 22454762 grąžintinas A. P. Č..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

A. P. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., 140 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) paėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo Ž. Š. civilinį ieškinį dėl 5983,33 Eur nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl 2406,68 Eur žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi taikytą A. P. Č. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje: Ž. D. striukę ir megztą kepurę grąžintini savininkui Ž. D.; kailinę (avikailio) striukę grąžinti Ž. Š.; Ž. Š. marškinėlius (golfą) sunaikinti; kaltinamojo A. P. Č. apatinius marškinius, tris šovinių tūteles, vokus su DNR pavyzdžiais sunaikinti; tris dėžutes „Luger“ šovinių 9 mm kalibro po 50 vnt., dėžutę „Browning court“ su 9 mm kalibro 34 šoviniais, plastikinę dėžutę su 6 šoviniais 8 mm „CS Reirstoffpatronen“, juodą dėžutę su valymo priemonėmis, šovinių dėtuvę su 13 vnt. šovinių, odinį dėklą pistoletui (naujas), pistoletą „P. B. FS Cheetah“ 9 mm Short Nr. H05876Y, šovinių dėtuvę ir 10 vnt. šovinių, odinį dėklą pistoletui (naudotas) grąžinti savininkui A. P. Č.; prie bylos pridėtus 3 vnt. DVD su vaizdo įrašais (paketas Nr. 1) palikti saugoti prie bylos; prie bylos pridėtą A. P. Č. Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 22454762 grąžinti A. P. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė