Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-05-25 · Civilinė byla Nr. e2-19849-861/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-25
Bylos Nr.
e2-19849-861/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13320-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
I. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19849-861/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13320-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 999,59 Eur skolą, 36,60 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2010-12-24 atsakovė su UAB „Tele2“ sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.10A 67574690 5915 bei 2011-01-21 sudarė Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. 1.57A 68488319 6101, pagal kurias UAB „Tele2“ teikė atsakovei judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta sutarčių sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną. Nors atsakovei buvo teikiamos mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas ir įrangą, tačiau atsakovė su UAB „Tele2“ neatsiskaitė ir liko skolinga 999,59 Eur sumą. 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui. Pažymėjo, jog apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu.

Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2016-05-03. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-12-24 ir 2011-01-21 tarp UAB „Tele2“ ir atsakovės I. A. buvo sudarytos Mobiliojo/fiksuoto telefono ryšio paslaugų sutartys Nr. 1.10A 67574690 5915 ir Nr. 1.57A 68488319 6101, pagal kurias UAB „Tele2“ teikė atsakovei judriojo ir/arba fiksuoto telefono ryšio paslaugas ir, jei nustatyta sutarčių sąlygose, papildomas paslaugas bei SIM kortelę ir/ar judriojo/fiksuoto ryšio telefoną, o atsakovė įsipareigojo sumokėti UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas ir judriojo/fiksuoto ryšio telefoną. UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas 2011-07-31 ir 2011-08-31 išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, tačiau atsakovė jų neapmokėjo ir liko skolinga 999,59 Eur. 2015-02-27 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Tele2“ perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai atsakovė būtų ieškovui sumokėjusi reikalaujamą sumą (CPK 178 str.), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 999,59 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.720 str.).

CK 6.71 str. 1 d. numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sutarčių 6.6 punkte numatyta, kad atsakovei laiku neapmokėjus sąskaitos ji įsipareigoja mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovei už laikotarpį nuo 2015-10-12 iki 2016-04-12 paskaičiavo 36,60 Eur delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 36,60 Eur delspinigius yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 036,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 23 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lindorff Oy, į. k. 0140351-4, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, į. k. 111882842, iš atsakovės I. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 999,59 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 59 euro centų) skolą, 36,60 Eur (trisdešimt šešių eurų ir 60 euro centų) delspinigius, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (1 036,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė