- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1823-896/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-13009-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- G. P.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui V. J., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. P. (toliau – ieškovė) prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnametės E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei E. J. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, bei leisti ieškovei su dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikinai išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini).
2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1099-192/2010 E. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. P.. 2019 m. vasarą ieškovei išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20745-894/2021 buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta, nustatant ją su tėvu V. J.. Šalių nepilnametė dukra E. nori gyventi su mama, nori kartu su ja išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). P. O. turi teisę nuolat gyventi, jai suteiktas šalies nuolatinio gyventojo asmens kodas, ji dirba, apdrausta sveikatos draudimu, turi nuolatinį būstą. Gyvenimas su tėvu V. J., naudojančiu psichologinį ir fizinį smurtą prieš dukrą, neatitinka nepilnametės E. J. interesų, o kita įstatyminė vaiko atstovė – motina G. P. gyvena užsienyje (duomenys neskelbtini), neleidus E. išsivežti iš Lietuvos, vaikas būtų paimtas iš šeimos ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apgyvendintas globos įstaigoje. E. J. laikinas gyvenimas su mama G. P. (duomenys neskelbtini) labiausiai atitinka nepilnametės E. J. interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos tenkino iš dalies, nustatė laikiną (iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos) nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina G. P. pagal jos gyvenamąją vietą, leido pareiškėjai G. P. su dukra E. J., gimusia (duomenys neskelbtini), laikinai (iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos) išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo V. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos, paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise G. P., likusią prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad šalių dukra yra 13 metų, todėl pagal amžių ji yra pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę. 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje buvo išklausyta E. J. nuomonė. E. J. nuosekliai ir aiškiai išsakė savo norą gyventi su savo motina, nurodė suprantanti jos laukiančius pasikeitimus dėl išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir yra pasirengusi prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Teismo vertinimu, dukros ryšys su motina yra artimas. Teismo psichologė, pateikdama vaiko apklausos apibendrinimą, nurodė, jog su tėvu vaiko ryšys nėra artimas, tėvas neįsiklausydavo į vaiko poreikius, vaikas tikrai yra sutraumuotas, galimai patyrė psichologinį smurtą. Iš byloje esančių duomenų (vaiko apklausos teismo posėdyje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus į bylą pateiktos raštiškos išvados bei atstovės 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje pateiktų šios išvados papildymų, teismo psichologo apibendrinimų po vaiko apklausos) teismas padarė išvadą, kad E. J. gyvenant su tėvu ji patiria nesaugumo jausmą. Teismas, įvertinęs atsakovo V. J. 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog keletą kartų jis yra pridėjęs savo kumštį dukrai prie veido ir „gal pajudinau“, E. J. paaiškinimus, kad tėvas jai „virš dešimt kartų mušė į smakrą“ ir tokiu būdu sukeldavo fizinį skausmą (baimę), kad su tėvu ji labai retai jausdavosi ramiai, sprendė, kad vaikui gyvenant su tėvu nėra sukuriamos visapusiškos sąlygos augti ir vystytis saugioje, pozityvioje ir harmoningoje aplinkoje, todėl prašymas laikinai pakeisti vaiko gyvenamąją vietą yra pagrįstas vaiko interesais, esanti aplinka, kurioje vaikas šiuo metu gyvena, t. y. su savo tėvu atsakovu, E. J. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jos normaliam vystymuisi.
5. Teismas vertino, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog šalių dukra išvykusi gyventi su motina į (duomenys neskelbtini) turėtų intensyviai mokytis anglų kalbą ir dėl to nukentėtų kitų mokomųjų dalykų rezultatai, nesuponuoja neginčijamos išvados, jog, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, vaiko interesai gauti tinkamą išsilavinimą nukentėtų. Taip pat teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vaikas prarastų savo tautinę tapatybę. Teismo nuomone, tautinę tapatybę galima puoselėti ir gyvenant užsienyje.
6. Teismas, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, nepilnamečio vaiko amžių (trylika metų), taip pat tai, kad įstatymas numato imperatyvią abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, padarė išvadą, kad protingiems minimaliems nepilnamečio vaiko E. J. poreikiams, jai neturint specialių poreikių (tokių įrodymų nepateikta), prašoma laikino išlaikymo suma mažintina iki 150,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo bei panaikinti reikalavimą atsakovui mokėti alimentus neadekvačia pinigų suma. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Išvykus E. J. gyventi į (duomenys neskelbtini), nukentėtų jos mokymosi rezultatai, jai reikėtų prisitaikyti prie kitos mokymosi sistemos, išmokti tos šalies kalbą, o tai užtruktų apie 1–2 metus.
7.2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus. Teismas neleido atsakovui teikti paaiškinimus, atsisakė prijungti atsakovo teikiamas nuotraukas, posėdžio metu leista šalims meluoti, nebuvo užduodami kompromituojantys klausimai, atsakovui neleista paneigti ieškovės teigimus, neleista prijungti papildomų įrodymų, užduoti klausimų dukrai E. J., su kuria uždarai kalbėjo tik psichologė. Teismas rėmėsi ieškovės melagingais paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos darbuotojos neteisingais paaiškinimais.
7.3. Atsakovas neturi galimybės mokėti priteisto laikino išlaikymo dėl savo sunkios finansinės padėties, atsakovo pajamos yra tik 268 Eur pensija, kitų pajamų atsakovas negauna, todėl mokant išlaikymą po 150 Eur, jam liktų pragyvenimui tik 138 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, ji gauna 1100 Eur darbo užmokestį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovo V. J. atskirąjį skundą ieškovė G. P., atstovaujama advokatės Inos Kurauskienės, prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
8.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad, vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, vaiko interesai gauti tinkamą išsilavinimą nenukentėtų, o tautinę tapatybę galima puoselėti ir gyvenant užsienyje. Svarbiausia yra kuo skubiau užtikrinti vaiko normaliam vystymuisi reikalingą saugią aplinką.
8.2. Atsakovui buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos civiliniame procese, ne kartą klausta ar jis neturi papildomų prašymų dėl įrodymų prijungimo, tačiau atsakovas neprašė prijungti prie bylos papildomų įrodymų. Aplinkybė, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir ieškovės atstovės paaiškinimai skyrėsi nuo atsakovo paaiškinimų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė ar jos atstovė meluoja. Teisme vykdant vaiko apklausą, apklausų kambaryje su vaiku bendrauja psichologas. Visi kiti proceso dalyviai įprastai apklausą stebi nuotoliniu būdu, tam teismo posėdžių salėje įrengtame monitoriuje. Kiekvienu atveju teisėjas sprendžia, ar suteikti šalims galimybę iš anksto pateikti klausimus, ar leisti juos užduoti nuomonės išklausymo metu (jei nuomonė išklausoma tiesiogiai), ar apskritai leisti stebėti psichologo pokalbį su vaiku ir pan. Prieš posėdį teismo koridoriuje pamatęs dukrą, atsakovas prie jos priėjo ir su ja kalbėjosi, tačiau po šio pokalbio mergaitė susijaudino, apsiverkė, pasakė nenorinti, kad tėtis (atsakovas) girdėtų, kai teismas ją apklausinės. Mergaitės noras buvo išsiaiškintas psichologės pagalba. Teismas pagrįstai tenkino ieškovės atstovės prašymą vaiką apklausti šalims nedalyvaujant teismo posėdžio salėje. Prieš pradedant apklausą teismas pasiūlė šalims suformuluoti klausimus vaikui. Atsakovas konkrečių klausimų neturėjo. Atsakovas vaiko apklausą įsivaizduoja kaip akistatą.
8.3. Atsakovo gaunamas pajamas sudaro 268,67 Eur senatvės pensija. Atsakovas nuosavybės teise valdo butą, turi automobilį, yra individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo individuali įmonė veiklos nevykdo. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad protingiems, minimaliems nepilnamečio vaiko E. J. poreikiams, jai neturint specialių poreikių, reikalinga suma yra 150,00 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinosios nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl gyvenamosios vietos nustatymo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo ir nepilnamečio vaiko E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina G. P., leido G. P. su dukra E. J. laikinai (iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos) išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo V. J. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. J. po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos. Teismas padarė išvadą, kad nepilnametei gyvenant su tėvu nėra sukuriamos visapusiškos sąlygos augti ir vystytis saugioje, pozityvioje ir harmoningoje aplinkoje, aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jos normaliam vystymuisi.
12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. neleido atsakovui teikti paaiškinimus, atsisakė prijungti atsakovo teikiamas nuotraukas, posėdžio metu leista šalims meluoti, nebuvo užduodami kompromituojantys klausimai, atsakovui neleista paneigti ieškovės teigimus, neleista užduoti klausimų dukrai E. J., su kuria uždarai kalbėjo tik psichologė, teismas rėmėsi ieškovės melagingais paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos darbuotojos neteisingais paaiškinimais.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, atsakovo paaiškinimus, duotus vykusiame 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepilnametės paaiškinimus apklausos metu, bei padarė pagrįstas išvadas, jog E. J. gyvenamoji vieta su jos tėvu tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jos normaliam vystymuisi. 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje buvo išklausyta E. J. nuomonė. E. J., kuri yra 13 metų amžiaus, nuosekliai ir aiškiai išsakė savo norą gyventi su savo motina, nurodė suprantanti jos laukiančius pasikeitimus dėl išvykimo gyventi į (duomenys neskelbtini) ir yra pasirengusi prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. E. nenori gyventi su tėvu dėl jo elgesio, jaučiasi nesaugi. Tėvas piktas, šaukia, be jo leidimo neleidžia gamintis valgio, yra sudavęs jai. Su E. bendravo psichologė, jos apklausa vyko specialiojoje patalpoje, teismo posėdyje dalyvavę asmenys galėjo užduoti klausimus, kuriuos galutinai suformulavo psichologė. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvada, jog E. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove G. P. neprieštarauja vaiko interesams. Teismas neturi pagrindo abejoti VTAS specialisto išvada. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog, ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečio vaiko sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, darytų žalingą įtaką vaikui savo elgesiu ar kitaip neigiamai veiktų vaiką.
Dėl laikinojo išlaikymo priteisimo
15. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
16. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei E. J. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
17. Apelianto teigimu, jis neturi galimybės mokėti priteisto laikino išlaikymo dėl savo sunkios finansinės padėties, atsakovo pajamos yra tik 268 Eur pensija, kitų pajamų atsakovas negauna, todėl mokant išlaikymą po 150 Eur, jam liktų pragyvenimui tik 138 Eur. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, ji gauna 1100 Eur darbo užmokestį.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo laikiną išlaikymą, nustatė, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro 268,67 Eur senatvės pensija. 2021 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad pajamų iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ jis nebegauna. Duomenų, kad atsakovas gauna pajamas iš individualios veiklos, į bylą nepateikta. Atsakovas yra 70 metų amžiaus pensininkas. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 150 Eur išlaikymą.
19. Preliminariai įvertinus šiuo metu į bylą pateiktus duomenis, susijusius su šalių turtine padėtimi, laikytina, kad teismo priteisto laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, todėl išlaikymo suma mažintina iki 100 Eur, toks išlaikymo dydis bus protingas, pagrįstas ir bylos nagrinėjimo metu užtikrins minimalius vaiko poreikius.
20. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra neproporcingas, todėl nutarties dalis dėl laikinojo išlaikymo priteisimo keistina ir laikinas išlaikymas mažintinas iki 100 Eur per mėnesį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nutarties dalis dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagrįsta ir teisėta, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties dalį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo pakeisti.
Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai E. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo dienos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.