Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. M. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3855-982/2015 M. M. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta galutinė administracinė nuobauda – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (b. l. 31-33). Kauno apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi M. M. apeliacinio skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 48-51).

2016 m. liepos 28 d. Kauno apylinkės teisme gautas M. M. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (b. l. 60-62). 2016 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi M. M. prašymas buvo atmestas (b. l. 97-98). 2016 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nutartimi M. M. skundas buvo atmestas ir 2016 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta galioti (b. l. 124-126).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas M. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Svarstant, ar M. M. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vienus iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairuodamas transporto priemonę, viršijo leistiną greitį, taip pat, iš chuliganiškų paskatų, padarė paeiliui kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Tokiais tyčiniais veiksmais M. M. kėlė realią grėsmę eismo dalyviams, jų turtui bei sveikatai. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas eilę kartų, iš kurių daugiau nei 10 kartų - už leistino greičio viršijimą (b. l. 139-142). Pažeidimą, už kurį jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, M. M. padarė turėdamas galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o taip pat yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir po 2015 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimo, kuris buvo apskųstas apeliacine tvarka, ir pažeidimo padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, priėmimo. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja M. M., rodo jo didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą bei tai, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Teismas pažymi, kad anksčiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos M. M. tolesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų pareiškėjas nedaro ir toliau daro tapačius pažeidimus.

Pareiškėjo M. M. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, nepilnametę dukterį nuvežti į mokyklą ir popamokinius užsiėmimus, tinkamai vykdyti pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, po 2015 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismo nutarties jis nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, sumokėjo teismo paskirtą baudą, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos išduotoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai, negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairuodamas ir viršydamas leistiną greitį, taip pat, iš chuliganiškų paskatų, padarydamas paeiliui kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. M. M. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

Vien tik prie prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (AB Lietuvos paštas kvito kopija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kvito kopijos, dukters gimimo liudijimo kopija, Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos pažyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, pažyma apie galiojančias nuobaudas) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11). Nagrinėjamu atveju, M. M. padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, jo neatsakingas požiūris į transporto priemonės vairavimą, šiuo metu dar neleidžia konstatuoti, kad ATPK 20 straipsnyje apibrėžti administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ateityje bus sulaikytas nuo pažeidimų darymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į M. M. padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, jo neatsakingą požiūrį į transporto priemonės vairavimą, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu,

nutaria:

M. M. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.