- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2-12659-566/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- I. V., S. V.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovams I. V. ir S. V. dėl skolos, palūkanų, delspinigių bei nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2007-11-20 AB SEB bankas ir atsakovai sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718055330-A8, kurios pagrindu bankas suteikė atsakovams sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovai įsipareigojo nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyje numatytas sumas. Nurodo, kad atsakovai sutartį vykdė netinkamai, todėl bankas minėtą sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovų grąžinti visą likusį kreditą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius ir kt. AB SEB bankas ir ieškovas 2009-11-09 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią bankas atlygintinai perleido visus reikalavimus į atsakovų skolą bankui pagal minėtą vartojimo kredito sutartį. Nurodo, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka pranešė atsakovams apie reikalavimo perleidimą bei paragino įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovai sutartinių įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovo paskaičiavimais atsakovų skola ieškovui sudaro 76411,77 Lt, iš kurių 32213,05 Lt negrąžinto kredito, 10896,73 Lt palūkanų, 31590,89 Lt delspinigių, 1711,10 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 32213,05 Lt skolos, 10896,73 Lt palūkanų, 31590,89 Lt delspinigių, 1711,10 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,25 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą 32213,05 Lt kreditą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-3).
Ieškovo atstovė ieškinį palaiko. Nurodo, kad atsakovai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl bankas ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas, kaip naujasis kreditorius, informavo atsakovus apie reikalavimo perleidimo sutartį, atsakovai gavo pranešimus bei susisiekė su ieškovu, buvo derinami mokėjimo grafikai, atsakovai dalinai apmokėjo skolą, bet nuo 2010-03-15 atsakovai nebevykdo susitarimų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Paaiškino, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos skaičiuojamos remiantis CK 6.63 str. 2 d., 6,249 str. 4 d. 3 p., nes ieškovas patyrė išlaidas iki teismo išieškodamas skolą. Nurodo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2009-12-16 iki 2010-03-15 atliko tik keturis mokėjimus, sumokėdami viso 800,00 Lt, kuriuos ieškovas paskirstė palūkanoms bei nuostoliams, susijusiems su ikiteisminiu skolos išieškojimu, padengti. Prašo ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti solidariai iš atsakovų ieškinyje nurodytas sumas (b.l. 109-111).
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad bankas sutartį nutraukė neteisėtai, nes neatsižvelgė į atsakovų pablogėjusią finansinę padėtį, beto, dėl sutarties nutraukimo įspėjo atsakovus tik vieną kartą. Atsakovai nesutinka su priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių dydžiais, kadangi delspinigiai ir palūkanos ženkliai viršija skolos sumą, kas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Be to, delspinigiai skaičiuojami už trejus metus, nors jiems nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 72-73).
Atsakovams apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku teismo šaukimais (b.l. 92-93). Į teismo posėdį atsakovai neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, byla nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB SEB bankas (toliau – Bankas) su atsakovu I. V. 2007-11-20 pasirašė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1450718055330-A8 (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui penkiems metams suteikė 40000,00 Lt dydžio vartojimo kreditą buto remontui, baldams ir buitinei technikai pirkti, o atsakovas įsipareigojo kreditą paimti ir jį Kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti, sumokėti palūkanas ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles, kurią atsakovė S. V., atsakovo I. V. sutuoktinė, savo parašu patvirtino (b.l. 20-24). Atsakovams tinkamai nevykdant Kredito sutartį, Bankas siuntė atsakovui I. V. 2009-03-16 Įspėjimą dėl Kredito sutarties nutraukimo, kuriame įpareigojo atsakovą iki 2009-04-05 padengti visus pagal sutartį pradelstus mokėjimus bei įspėjo, jog nepašalinus sutarties pažeidimų, Bankas vienašališkai nutrauks Kredito sutartį (b.l. 26). Pažymėtina, kad atsakovai neginčija fakto, jog jie buvo įspėti dėl Kredito sutarties nutraukimą. Darytina išvada, jog Bankas tinkamai pranešė atsakovams apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, jeigu atsakovai nepašalins sutarties pažeidimų. Pagal Kredito sutarties 6.1 p., Bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas pagal sutartį nemoka Bankui pagal grafiką Kredito sutarties 5 d. nustatyta tvarka kreditą bei paskaičiuotas palūkanas. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovams nepašalinus Kredito sutarties pažeidimų, Bankas 2009-08-20 vienašališkai nutraukė Kredito sutartį (b.l. 1, 108). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 str. 5 d., šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra užginčytas Kredito sutarties nutraukimas (CPK 143 str.), laikytina, kad Bankas pagrįstai ir teisėtai nutraukė Kredito sutartį Kredito sutarties 6.1 p. pagrindu (CK 6.217 str. 5 d.). Nustatyta, kad atsakovų negrąžinto kredito suma sutarties nutraukimo momentui sudarė 32213,05 Lt (b.l. 7).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2009-11-09 sudarytos Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 11-09-20-83 pagrindu, pirminis kreditorius AB SEB bankas perleido naujajam kreditoriui ieškovui UAB „Gelvora“ visas reikalavimo teises į skolininko – atsakovo I. V. skolą pagal Kredito sutartį (CK 6.101 str. 1 d., b.l. 8-13, 108). Reikalavimo teisės perleidimo dienai atsakovo skola pirminiam kreditoriui sudarė 32213,05 Lt (b.l. 108). Pagal CK 6.109 str. 1 d., reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nustatyta, kad ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę pagal Kredito sutartį, siuntė atsakovui I. V. pranešimą dėl reikalavimo perleidimo bei raginimą per tris dienas sumokėti ieškovui pagal Kredito sutartį mokėtinas sumas (b.l. 27). Atsakovai neginčija fakto, jog jiems buvo pranešta apie reikalavimo teisės perleidimą, be to, atsakovai yra sumokėję 800,00 Lt ieškovui, todėl teismas sprendžia, jog atsakovams buvo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 str.) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 str. 1 d. – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 str. 2 d. reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2009; kt.). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad cesija nėra abstraktus savarankiškas sandoris, o yra susietas su pagrindiniu sandoriu, kuriame vyko reikalavimų pasikeitimas, t.y. sutartimi, kuri yra cesijos esmė. Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis priimta byloje Nr. 3K-7-168/2010, 2010 lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2010, kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, tiek ieškovą, tiek atsakovus sieja ne reikalavimo perleidimo sutartis, bet Kredito sutartis, kurios pagrindu ir atsirado atsakovų prievolė.
Pagal 6.156 str. 1 d., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 str. 4 d.). Pažymėtina, kad Kredito sutarties 10 d. nustato mokėjimų paskirstymo tvarką kredito gavėjui atsiskaičius su Banku už prievoles pagal sutartį, pagal kurią – pirmiausiai įskaitomas kreditas, po to – palūkanos ir kiti Banko mokesčiai, paskiausiai – netesybos (b.l. 24). Byloje nustatyta, kad atsakovai keturiais mokėjimais (2009-12-16, 2010-01-12, 2010-02-17 ir 2010-03-15) sumokėjo ieškovui viso 800,00 Lt sumą (b.l. 110). Ieškovas nurodė, kad minėtas sumas ieškovas paskirstė palūkanoms ir nuostoliams (475,33 Lt palūkanoms, 324,67 Lt nuostoliams) padengti (CK 6.54 str.). Atsižvelgiant į tai, jog perleidus reikalavimo teisę ieškovą ir atsakovą toliau saisto ta pati sutartis, iš kurios kilo atsakovų prievolė, taip pat į tai, jog Kredito sutartimi šalys susitarė dėl kitokios, nei nustato CK 6.54 str., įmokų paskirstymo tvarkos, laikytina, kad ieškovas gautas įmokas paskirstė nesilaikydamas Kredito sutarties 10 d. nustatytos mokėjimų paskirstymo tvarkos, todėl atsakovų 32213,05 Lt skola mažintina jų įmokėta 800,00 Lt suma. Remiantis išdėstytu, atsakovų skola ieškovui laikytina 31413,05 Lt (32213,05 Lt - 800,00 Lt) ir pripažintina įrodyta (CPK 178 str.).
CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal CK 3.109 str. 2 d., kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovai yra sutuoktiniai ir į tai, kad atsakovė S. V. patvirtino atsakovo I. V. sudarytą Kredito sutartį, konstatuotina, kad atsakovai pagal minėtą Kredito sutartį yra solidarūs skolininkai (CK 6.6 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 31413,05 Lt skolos, likusioje dalyje reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas.
CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams, mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 108) matyti, kad atsakovai iki Kredito sutarties nutraukimo dienos liko skolingi Bankui 3566,48 Lt palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.874 str. 2 d., Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.1 p. bei 5.7 p., ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 3566,48 Lt palūkanų, paskaičiuotų iki Kredito sutarties nutraukimo.
Pažymėtina, kad sutartimi šalys gali susitarti ir dėl to, jog palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, kurios gali atlikti tiek atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas, tiek kreditoriaus minimalių nuostolių, atsiradusių skolininkui laiku negrąžinus pinigų, kompensavimo funkciją. Nagrinėjamu atveju Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.3 p. šalys sulygo, jog kredito gavėjas grąžina kreditą ir moka palūkanas Bankui pagal grafiką, kurį Bankas sudaro ir pateikia kredito gavėjui Specialiosios dalies 2.1 p. nurodyto kredito išmokėjimo dieną. Pagal Kredito sutarties 3.4 p., kalendorinio mėnesio palūkanos apskaičiuojamos nuo išmokėto ir sutartyje nustatyta tvarka negrąžinto kredito ir mokamos grafike nurodytomis mokėjimo dienomis. Remiantis Kredito sutarties 5.1 p., kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal Specialiosios dalies 2.7 p. nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Taigi, įvertinus Kredito sutarties nuostatas, konstatuotina, jog Kredito sutartis palūkanų mokėjimą sieja su sutartyje nustatytu grafiku ir nei viena iš Kredito sutarties sąlygų nenumato palūkanų mokėjimo iki visiško kredito grąžinimo. Be to, pagal CK 6.193 str. 4 d., kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Nagrinėjamu atveju, Kredito sutartis, kurią pasirašė Bankas ir atsakovai, buvo sudaryta vartotojo šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl atsakovai pripažintini vartotojais, kurie Kredito sutartį su Banku sudarė prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas, t.y. turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, minėtos Kredito sutarties sąlygos aiškintinos vartotojų, t.y. atsakovų, naudai, todėl nesant aiškiai išreikštos sutarties šalių valios dėl susitarimo mokėti palūkanas iki visiško kredito grąžinimo, teismas sprendžia, kad šalys nesusitarė dėl sutartinių palūkanų mokėjimo Kredito sutartį nutraukus, todėl ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, priskaičiuotų po Kredito sutarties nutraukimo, pripažintinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 13 str.), pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl ieškovui neprašant priteisti įstatyminių palūkanų ir nesant susitarimo dėl sutartinių palūkanų mokėjimo po sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas, priskaičiuotas po sutarties nutraukimo, atmestinas. Tais pačiais motyvais atmestinas ieškovo reikalavimas priteisti sutartines 5,25 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.874 str. 1 d.).
Pagal CK 6.256 str. 2 d., asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Nagrinėjamu atveju šalys Kredito sutartimi nustatė, jog pažeidus prievolę, už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kredito davėjui 0,1 proc. dydžio laiku nesumokėto kredito ar jo dalies delspinigius. Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai – viena iš netesybų rūšių. Pažymėtina, kad pagal CK 6.221 str. 2 d., sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, taip pat netesybas. Ieškovas, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, skaičiuojant nuo 2007-12-20 iki 2009-08-20 bei nuo 2009-11-06 iki 2012-05-22, prašo priteisti iš atsakovų viso 31590,89 Lt delspinigių (netesybų). Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Atsakovai atsiliepimu nesutinka su delspinigių skaičiavimu už ilgesnį nei šeši mėnesiai terminą, todėl toks atsakovų pareiškimas vertintinas kaip prašymas taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių išieškojimo. Remiantis išdėstytu, teismas taiko ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių (netesybų) išieškojimo, todėl ieškovo reikalaujami delspinigiai mažintini iki 5654,35 Lt (31413,05 Lt x 0,001 x 180 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl 31590,89 Lt delspinigių (1697,18 Lt – perimtų iš Banko ir 29893,71 Lt priskaičiuotų ieškovo) priteisimo yra pagrįstas iš dalies, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistini 5654,35 Lt delspinigių (skaičiuotinų už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo), likusioje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaidas, susijusias ikiteisminiu skolos išieškojimu. Pagal CK 6.249 str. 4 d. 3 p., ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos priskirtinos prie tiesioginių ir netiesioginių nuostolių (žalos), tačiau šioms išlaidoms yra taikomas protingumo kriterijus, t.y. atlyginamos tik protingos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovo paskaičiavimu, per visą laikotarpį nuo reikalavimo perėmimo, jis patyrė 1711,10 Lt nuostolių, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (b.l. 31). Iš ieškovo pateiktų ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinių matyti, kad į šias išlaidas (nuostolius) įskaičiuotos išlaidas, susijusios su pranešimų siuntimu, kanceliarinių prekių panaudojimu, patalpų nuoma, komunaliniais mokesčiais, administracinėmis išlaidomis, kompiuterių nusidėvėjimu, taip pat darbo užmokesčio mokėjimas (b.l. 32-57). Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo veiklą skolų išieškojimo srityje ir vykdydamas šią veiklą ieškovas siekia pelno, laikytina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu yra susijusios su tiesiogine ieškovo veikla. Teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų pagrįstumą bei sąsajumą su ikiteisminiu atsakovų skolos išieškojimu(CPK 178 str.). Be to, civilinėje teisėje galiojant bendrajai taisyklei dėl įskaitinių netesybų taikymo, laikytina, kad ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su kanceliarinių prekių ar pranešimų siuntimu išieškant skolą, taip pat kitas pagrįstas išlaidas, atlygina priteistos netesybos (šiuo atveju priteisti delspinigiai), kurios atlieka minimalių nuostolių, susijusių su prievolės pažeidimu, atlyginimo funkciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, atmestinas.
CK 6.261 str. numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. nustatytos procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šalys nesusitarė dėl sutartinių palūkanų mokėjimo iki visiško kredito gražinimo dienos, esant ieškovo prašymui, iš atsakovų priteistinos įstatyminės procesinės palūkanos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 40633,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-09 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 2292,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 4), duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (53,20 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. bei 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1219,34 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi kiekvienai iš šalių tenkančios išlaidos neviršija 10,00 Lt dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, iš atsakovų I. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir S. V., a.k. (duomenys neskelbtini), solidariai 31413,05 Lt (trisdešimt vieną tūkstantį keturis šimtus trylika litų 05 ct) negrąžinto kredito, 3566,48 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt šešis litus 48 ct) palūkanų, 5654,35 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis litus 35 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 40633,88 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-07-09 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 1219,34 (vieną tūkstantį du šimtus devyniolika litų 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.