Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. liepos 24 d., apie 18.22 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Priekulėje, Klaipėdos r., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią ir M. J. pagal lizingo sutartį valdomą transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,95 promilės girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje ir 127 straipsnyje numatytus pažeidimus. Važiuodamas į priekį nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje stovėjusio kelio ženklo „Neįgalieji“ ir apgadino ženklą, iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais veiksmais L. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 126 punkto, 222 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Akcentuoja, kad jis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu transporto priemonės raktelių bei dokumentų L. G. neperdavė, transporto priemonės nevaldė ir valdyti negalėjo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Tą dieną su draugais ilsėjosi ir vartojo alkoholinius gėrimus, jis apsvaigo ir užmigo automobilyje. Buvo labai stipriai išgėręs, todėl savęs kontroliuoti nebegalėjo ir nejuto, kaip iš jo buvo paimti jam priklausančios transporto priemonės rakteliai. Jis nejuto, kaip transporto priemonė pradėjo judėti, pabudo tik tada, kai automobilis stovėjo Priekulėje prie IKI parduotuvės, tačiau dėl girtumo jis negalėjo adekvačiai reaguoti į situaciją ir gerai visų aplinkybių nepamena. Iš teismo nutarimo sužinojo, kad liudytojas teigė, kad jis buvo išlipęs iš automobilio, bandė tiesinti ženklą bei reikalavo, kad vairuotojas gražintų jam automobilį, t. y. perduotų automobilio valdymą. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad jokiais būdais nedavė sutikimo L. G. valdyti jo naudojamą transporto priemonę BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymi, kad jis negalėjo kontroliuoti jam priklausančios transporto priemonės valdymo, be to, dėl girtumo neturėjo galimybių savo sąmoningais ir valingais veiksmais susigrąžinti transporto priemonės valdymą. Kai policijos pareigūnai sustabdė automobilį, jis jau sėdėjo keleivio vietoje, bet tuo metu sunkiai orientavosi aplinkoje ir negalėjo susivokti esamoje situacijoje. Dėl šių priežasčių transporto priemonės valdymas buvo prarastas be jo sąmoningos valios ir jis neturėjo galimybių užkirsti kelią transporto priemonės naudojimui, nes, pasak apelianto, iš neadekvataus asmens negalima reikalauti sąmoningo elgesio, o teismas kaltina jį, kad jis neužtikrino transporto priemonės apsaugos.

Nurodo, kad šiuo metu gyvena Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o dirba Klaipėdos mieste, todėl į darbą važiuoja nuosavu automobiliu. Automobilis šiuo metu priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pagal lizingo sutartį šiuo automobiliu naudojasi. Už automobilį dar nėra sumokėta, t. y. nebaigtas mokėjimas, todėl dėl automobilio konfiskavimo patirs trigubų nuostolių, t. y. praras transporto priemonę, liks skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir negalės įsigyti kitos transporto priemonės, kadangi dar nėra padengęs ankstesnės skolos, jam negalės būti suteiktas kitas kreditas automobiliui įsigyti. Jis pats neturi pinigų įsigyti naują automobilį. Todėl prašo nekonfiskuoti transporto priemonės.

Pažymi, jog teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnio nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis numato, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje. M. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuota transporto priemonė BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nekonfiskuojant automobilio. Taigi apeliaciniame skunde keliamas teismo paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir jos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina neperžengiant apeliacinio skundo ribų (ATPK 302¹¹ straipsnis).

Apeliantas prašymą neskirti transporto priemonės konfiskavimo grindžia ta aplinkybe, jog automobilio, kurio konfiskavimas numatytas ginčijamu nutarimu, savininkas yra ne pažeidimą padaręs asmuo, o pati transporto priemonė buvo paimta automobilio teisėtam savininkui nieko apie tai nežinant. Apeliantas nurodo, jog transporto priemonės raktelių bei dokumentų L. G. neperdavė, transporto priemonės nevaldė ir valdyti negalėjo ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių. Tą dieną jis gėrė alkoholinius gėrimus, apsvaigo ir užmigo automobilyje. Buvo labai stipriai išgėręs, todėl savęs kontroliuoti negalėjo, nejuto, kaip iš jo buvo paimti jam priklausančios transporto priemonės rakteliai, nejuto, kaip transporto priemonė pradėjo judėti, pabudo tik tada, kai automobilis stovėjo Priekulėje prie IKI parduotuvės, tačiau dėl girtumo jis negalėjo adekvačiai reaguoti į situaciją ir gerai visų aplinkybių nepamena. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas ginčija ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo M. J. pagal lizingo sutartį valdomą automobilį BMW 3620 D, kuris buvo administracinių teisės pažeidimų padarymo įrankis. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas, nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Nustatyta, kad L. G. vairavo M. J. pagal lizingo sutartį valdomą automobilį BMW 3620D, būdamas neblaivus. L. G. nurodė, kad automobilį vairavo jis, o M. J. miegojo, atsibudo, kai privažiavo pareigūnai. Automobilio rakteliai buvo spynelėje (b. l. 78). M. J. aiškino, kad nieko nepamena, buvo smarkiai išgėręs, automobilyje miegojo. Atsibudo, kai atvažiavo pareigūnai (b. l. 78). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad matė, kaip į aikštelę įvažiavo automobilis BMW ir atsitrenkė į ženklą „Neįgaliesiems“. Automobilis truputį pavažiavo atgal. Vairuotojo draugas, kuris buvo šalia, išlipo, atlenkė ženklą ir pasakė: „Duok, išvairuosiu tą automobilį“ (b. l. 80). Teismo posėdžio metu apylinkės teisme apklausta policijos pareigūnė I. S. nurodė, kad suradus automobilį jame niekas nemiegojo. Asmenys buvo neblaivūs. Automobilio savininkas tuo metu nemiegojo. Automobilį vairavęs asmuo nepripažino, kad vairavo automobilį, kad nulenkė kelio ženklą, bet automobilio savininkas pats pasakė, kad taip ir buvo, kad jie tą ženklą kliudė, kad išlipo, ištiesino ženklą ir išvažiavo (b. l. 79). Policijos pareigūnė F. R. teismo posėdžio metu apylinkės teisme nurodė, kad radus automobilį vairuotojo pusėje sėdėjo pažeidėjas, o keleivio pusėje kitas jaunuolis. Iš pradžių pastarieji sakė, kad nevairavo, tačiau, kol viską formino, automobilio savininkas paaiškino visas aplinkybes ir papasakojo, kad jie važiavo į parduotuvę, kad kliudė ženklą, kad prašė draugo, jog duotų išvairuoti automobilį iš aikštelės, bet jis nedavė ir jie išvažiavo iš tos įvykio vietos. Sakė, kad ištiesino ženklą (80). Netikėti liudytojo ir policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nenustatyta, kad pastarieji būtų suinteresuoti apkalbėti tiek L. G., tiek M. J.. Tokių duomenų nenurodė ir pats M. J. nei pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą. Iš nustatytų aplinkybių nėra pagrindo teigti, jog automobilis buvo paimtas prieš M. J. valią ar juo L. G. naudojosi neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis ir M. J., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalėjo atsakingai rūpintis savo turtu ir užtikrinti, kad jis būtų naudojamas saugiai, nekeliant grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pažeisdamas šias pareigas, M. J. automobilį perdavė (laisva valia davė) teisę vairuoti už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus praradusiam ir neblaiviam L. G.. Žinodamas ir suprasdamas, kad įvyko eismo įvykis, – buvo nulenktas kelio ženklas, nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią šiurkščių ir didžiulę grėsmę keliančių pažeidimų darymui. Šiuo atveju yra ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo M. J. lizingo sutarties pagrindu valdomą automobilį BMW 3620 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Apeliacinio skundo argumentas, kad dėl paskirtos nuobaudos jis patirs trigubų nuostolių, o taip pažeidžiamos kito asmens turtinės teisės ir turtiniai interesai, yra atmestinas. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau, negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, tai, kad šiuo metu gyvena Šilutės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), o dirba Klaipėdos mieste, todėl į darbą važiuoja nuosavu automobiliu, kuris šiuo metu priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobiliu naudojasi pagal lizingo sutartį, tai, kad už automobilį dar nėra sumokėta, t. y. nebaigtas mokėjimas, todėl dėl automobilio konfiskavimo patirs trigubų nuostolių, t. y. praras transporto priemonę, liks skolingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei negalės įsigyti kitos transporto priemonės, kadangi dar nėra padengęs ankstesnės skolos, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. L. G. skiriama sankcijoje numatyta administracinė nuobauda atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl L. G. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens M. J. apeliacinio skundo netenkinti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.