Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi nuteistojo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl jam paskirtos bausmės atidėjimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendžiu D. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje. Už šias nusikalstamas veikas D. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-03-19 įstatymu pakeitė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dali ir nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl teismas sprendžia ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo taikymo nuteistajam D. N..

Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo išvada dėl bausmės vykdymo atidėjimo klausimo išsprendimo turi būti motyvuota, teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi vadovautis BK 41 ir 54 straipsnio nuostatomis, įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltininko asmenybe. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiais ir kitais duomenimis, gali būti daroma išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-160/2009, Nr. 2K-404/2007). Baudžiamosiose bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo bausmės vykdymas paprastai neturėtų būti atidedamas, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar kai nustatomas didesnis padaryto kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-312/2009).

Iš bylos matyti, kad nuteistasis D. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl trijų apysunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo. Visi nusikaltimai buvo padaryti nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio. Kaltę dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis pripažino tik iš dalies. Trys iš keturių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų smurtinės. Nukentėjusiesiems padaryti sveikatos sutrikdymai, be to pagrobtas dviem atvejais nukentėjusiesiems priklausantis turtas – t.y. dvi veikos iš padarytų plėšimai, iš vieno nukentėjusiojo pagrobti ir dokumentai, viena veika padaryta prieš motiną, ji sumušta, visos veikos tyčinės, baigtos. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie tai, kad civiliniai ieškiniai atlyginti. Nuteistasis D. N. iki įkalinimo apsistodavo pas motiną, nedirbo, išsiskyręs, vartojo narkotikus, baustas administracine tvarka, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 5 kartus, Vilniaus psichikos sveikatos centre gydytas 5 kartus, nuo 2003-03-27 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę. Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus, būdamas recidyvistu vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-27 nuosprendį nuteistasis D. N. apskundė apeliacine ir kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad bausmės nuteistajam D. N. tikslai nebus pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. N. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.